- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- A20.-66-1156/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00042-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Laurynas Biekša
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui (Pavel Kolosov),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo skyrimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. O. E., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Teikimu prašoma skirti sulaikymą trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties nustatymo. Atstovas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.
2. Užsienietis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje turėjo tarptautinę apsaugą, bet prasidėjus karo veiksmas pasitraukė į (duomenys neskelbtini) Respubliką, ten buvo paimti jo pirštų atspaudai. Praradęs pasą kreipėsi į artimiausią savo šalies ambasadą, todėl (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas naujas pasas. Turėjo pažįstamų asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) Respublikoje, todėl nuvyko ten. Manė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje suteikta apsauga galioja ir kitose valstybėse, bet sužinojęs, kad taip nėra, pateikė prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetą, iš pradžių studijavo nuotoliniu būdu, nes gyveno (duomenys neskelbtini) Respublikoje, bet negalėdamas išsinuomoti ten būsto 2022 m. gruodžio 16 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, nes jau studijavo. Norėdamas įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. (duomenys neskelbtini) išsinuomojo būstą (nuomos sutarties terminas 12 mėnesių), todėl turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos. Dirba, moko anglų kalbos, taip pat dirba kitose platformose, todėl turi lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje. Prašo jo nesulaikyti, sutinka periodiškai registruotis, tiek fiziškai atvykstant į centrą, tiek elektroninių ryšių priemonėmis.
3. Užsieniečio atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą arba fiziškai atvykti ir registruotis. Užsienietis atsidūrė išskirtinai sudėtingoje teisinėje padėtyje dėl to, kad Lietuvos Respublika bei (duomenys neskelbtini) Respublika taiko siauresnę karo pabėgėlių teisinę apsaugą nei kitos valstybės, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) Respublika. Nors šiuo metu jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, bet jis stengiasi įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Be to, tokiais atvejais Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) kartais išimties tvarka priimti dokumentus ir sprendžia klausimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
5. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. O. E., gimęs (duomenys neskelbtini), turintis galiojantį (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą, atvyko į Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyrių su prašymu išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (šiuo metu yra pirmo kurso studentas, numatoma studijų pabaiga (duomenys neskelbtini)). Nustačius, kad užsienietis neturi dokumento, suteikiančio teisės būti Lietuvos Respublikoje ar Šengeno erdvėje, apie asmenį buvo informuota Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Užsienietis paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 16 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, prieš tai studijavo (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tačiau prasidėjus karo veiksmams pasitraukė į (duomenys neskelbtini) Respubliką, ten prarado savo pasą, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą, esančią (duomenys neskelbtini) Respublikoje dėl paso išdavimo, pasas išduotas 2022 m. kovo 21 d. Tikrindami asmens pateikus duomenis pareigūnai nustatė, kad užsienietis 2011 m. prašė suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini) Respublikoje, ten studijavo, 2017 m. baigė studijas, nuo 2014 m. iki 2016 m. turėjo leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje. 2022 m. kovo 12 d. užsienietis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, šioje valstybėje pateikė prieglobsčio prašymą. 2023 m. sausio 24 d. 12.15 val. užsienietis buvo sulaikytas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi.
7. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. ne per pasienio postą, kad Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas), sprendžiant sulaikymo taikymo (jo pratęsimo) klausimą būtina įvertinti ar sulaikymas yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Įvertinus susidariusią susiklosčiusią išskirtinę situaciją dėl Ukrainos Respublikoje teisinę apsaugą turinčio asmens teisinio statuso Lietuvos Respublikoje, aplinkybę, kad užsieniečio asmenybė nustatyta (turi galiojantį (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą), byloje nėra duomenų, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Įvertinus aplinkybių visumą, jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini), būsto savininkas sutinka, kad jis deklaruotų savo gyvenamąją vietą), dirba ir turi pajamų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, studijuoja ir nori studijas tęsti, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymų tikslų galima pasiekti taikant ne sulaikymą, o skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti apie savo buvimo vietą. Nustatyti alternatyvios sulaikymui taikymo terminą tris mėnesius, t. y. iki 2023 m. balandžio 23 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 117 straipsniu, 140¹⁸ straipsniu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. O. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą.
Nustatyti alternatyvios sulaikymui taikymo terminą iki 2023 m. balandžio 23 d., bet ne ilgiau nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.