Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto P. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo P. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ str. 3 d., 163⁵ str. 1 d. galutine 10 000 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. nubaustas už tai, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „duomenys neskelbtini“ eidamas direktoriaus pareigas, minėtos bendrovės darbuotojui E. G. 2011 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais išmokėjo 100 Lt darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. 2011 m. rugsėjo mėn. statybų objekte, buvusiame (duomenys neskelbtini), ir 2011 m. lapkričio mėn. statybų objekte, buvusiame (duomenys neskelbtini), grynaisiais pinigais E. G. išmokėjo po 50 Lt darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Be to, P. D., nubaustas už tai, kad būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų laikomasi kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo reikalavimų, t. y. neužtikrino, kad 2011 m. rugsėjo mėn. 5 d. išrašytame kasos išlaidų orderyje Nr. 23 ir 2011 m. rugsėjo 30 d. išrašytame kasos išlaidų orderyje būtų pinigus gavusio asmens parašai, taip pat neužtikrino, kad 2011 m. spalio mėn. 11 d. mokamasis žiniaraštis Nr. 26, pagal kurį buvo išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams R. K., A. D., A. B. ir A. P., būtų patvirtintas ūkio subjekto vadovo bei buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „duomenys neskelbtini“ įgalioto asmens parašais, taip pat, kad minėtus žiniaraščius pasirašytų pinigus išmokėjęs asmuo.

Teismo teigimu, byloje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad duodamas parodymus teisme liudytojas E. G. buvo suinteresuotas padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam P. D. išvengti atsakomybės ir duoti kiek įmanoma jam naudingesnius parodymus. <...> pirminiai liudytojo paaiškinimai atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų nustatytus faktus bei paaiškinimus, kuriais netikėti nėra pagrindo. Apeliantas nesutinka ir su šiomis teismo išvadomis, kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų atlikto tyrimo metu buvo surinkti tam tikri dokumentai, tačiau nebuvo nustatyti jokie faktai, kuriais kaip įrodymais būtų galima remtis priimant teismo sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi neatitikimai tarp nutartyje nurodytų aplinkybių, liudytojų parodymų ir teismo konstatuotų faktų leidžia abejoti teismo padarytų išvadų patikimumu ir pagrįstumu.

Apelianto manymu, teismas paskirdamas jam 10 000 Lt baudą, visiškai nesivadovavo proporcingumo ir protingumo principais, kadangi 50 Lt nėra suma, kuri gali būti laikoma darbo užmokesčiu, kuris padėtų išvengti mokesčių valstybei. Apylinkės teismas net nesigilino, kokios konkrečios naudos siekė jis, neįtraukdamas į apskaitą 50 Lt sumos, ir kodėl atmetė versiją, kad darbdavys – geresnėje finansinėje padėtyje esantis asmuo – galėjo paskolinti darbuotojui 50 Lt sumą, nesusijusią su darbo santykiais, ir todėl nefiksuoti jos buhalterinėje apskaitoje.

Anot apelianto, negalima daryti prielaidos ir dėl darbuotojų interesų pažeidimo, kadangi liudytoju apklaustas E. G. teismui paliudijo, jog darbdavys P. D. jam asmeniškai paskolino du kartus po 50 Lt, kas patvirtina, jog šie pinigai nebuvo darbo užmokesčio dalis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nevertino šių liudytojų parodymų, o administracinį teisės pažeidimą konstatavo remdamasis vien Klaipėdos AVMI darbuotojos E. G. paaiškinimais, kurie teisme negali būti laikomi svarbesniais negu paties darbuotojo liudijimas įrodymais. Be to, nors nagrinėjamu atveju E. G. buvo pripažintas liudytoju ir teikė parodymus tiesiogiai teismui, būdamas pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, prioritetą vis tiek suteikė Klaipėdos AVMI darbuotojos paaiškinimams.

Pasak apelianto, visiškai nežinoma, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis darbuotojas teikė paaiškinimus AVMI darbuotojams, todėl neatmetama, kad E. G. paaiškinimai galėjo būti paveikti Klaipėdos AVMI darbuotojų elgesio ar kitų susiklosčiusių aplinkybių. Teisme buvo patvirtinta, kad operatyvinio patikrinimo metu tarp E. G. ir P. D. buvo susiklostę konfliktiški santykiai, kas galėjo dar labiau paskatinti darbuotoją duoti parodymus darbdavio nenaudai. Pažymi, kad teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas P. D., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl P. D. kaltės pagal ATPK 41⁴ str. 3 d., 163⁵ str. 1 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog P. D. padarė ATPK 41⁴ str. 3 d., 163⁵ str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, o apelianto keliama versija, kad jis E. G. nemokėjo darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus 100 Lt, t. y. du kartus po 50 Lt, jis E. G. perdavė kaip paskolos sutarties dalyką, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

P. D. kaltę patvirtina duomenys, užfiksuoti operatyvaus patikrinimo medžiagoje, faktų fiksavimo pažymoje, banko „Swedbank“ išrašuose, išraše dėl kasos už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., kasos išlaidų orderiuose, mokamajame žiniaraštyje, darbo sutartyse, darbo laiko apskaitos dokumentuose ir t. t.

Teismas išsamiai išanalizavo tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. D., tiek ir liudytojo E. G., bei Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų duotus paaiškinimus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi, o kuriuos atmeta.

Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų duotais paaiškinimais, nes jie nuoseklūs, atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (kito liudytojo E. G. pirminiu paaiškinimu, faktų fiksavimo pažyma, operatyvaus patikrinimo pažyma ir t. t), nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padarytų administracinių teisės pažeidimų vaizdą, todėl abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti nebuvo pagrindo. Be to, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti P. D. pažeidimų padarymu. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai tyrimo metu būtų darę neteisėtą spaudimą paaiškinimus davusiam asmeniui.

P. D. apeliaciniame skunde išskiria ir akcentuoja tam tikrus liudytojo E. G. parodymų fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdamas į bendrą jų ir kitos įrodomosios medžiagos kontekstą, daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog duodamas parodymus teisme liudytojas E. G. buvo suinteresuotas padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam P. D. išvengti atsakomybės ir duoti kiek įmanoma jam naudingesnius parodymus. Tuo tarpu pirminiai šio liudytojo paaiškinimai buvo duoti iš karto, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams pradėjus tyrimą ir dar neturint galimybių suderinti ir išdėstyti P. D. naudinga, o ne tikrovę atitinkančią versiją, juo labiau, kad pirminiai šio liudytojo paaiškinimai atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų nustatytus faktus bei paaiškinimus.

Atkreiptinas dėmesys, jog paties apelianto parodymai prieštarauja visai kitai įrodomajai medžiagai, todėl teismas pagrįstai juos kritiškai įvertino ir jais nesirėmė. P. D. apklaustas tyrimo pradžioje apskritai neminėjo pinigų skolinimo fakto E. G., o apie paskolos sutartinių santykių egzistavimą pradėjo teigti tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Teismas tai išsamiai aptarė ir, atsižvelgdamas į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą, teisingai įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotą paaiškinimą, nurodė, kodėl atmetė jo versiją, t. y., neabejotinai įrodyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius P. D. minėtos bendrovės darbuotojui E. G. 2011 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais išmokėjo 100 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto teisės aktų nustatyta imperatyvia tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad P. D. padarė administracinius teisės pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog P. D. veikoje yra visi ATPK 41⁴ str. 3 d., 163⁵ str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šių pažeidimų padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Apeliantas skundu taip pat prašo skirti jam švelnesnę, nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Įvertinus šios bylos medžiagą daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

P. D. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – šeimoje yra vienintelis dirbantis asmuo, o šeimoje auga mažametis vaikas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jam taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, švelninti paskirtą nuobaudą. Juo labiau, kad P. D. net neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir dėl to nesigaili.

Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl naikinti šį teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.