- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 1-2065-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08320-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- E. T.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. T. (E. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kroviku, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 10 mėnesių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. 2019 m. vasario 26 d. apie 14.58 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko prie picerijos „Pizzaland“, esančios Trakų g. 4, Vilniuje, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. L. priklausantį turtą – neprirakintą 490 eurų vertės dviratį „Triban 520“, ant kurio buvo pritvirtinta 18 eurų vertės metalinė grandinė su spyna, ir 10 eurų vertės mobiliojo telefono laikiklis, iš viso turto už 518 eurų, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu E. T. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną, buvo išgėręs. Buvo Vilniuje, vaikščiojo, eidamas gatve, pavadinimo jau neprisimena, pamatė prie vienos kavinės stovintį dviratį, pavadinimo neprisimena, rėmas juodai raudonos spalvos. Dviratis buvo neprirakintas. Nusprendė, kadangi buvo išgėręs ir jam šovė tokia mintis, dviratį pavogti ir pasilikti jį sau. Paėmė minėtą dviratį ir su juo išvažiavo. Kiek pasivažinėjo ir nusprendė, kad nenori sau pasilikti šito dviračio, todėl nusprendė jį priduoti į lombardą. Nuvažiavo dviračiu į Vilniaus stotį ir ten nuėjo į vieną geltoną kioską, neprisimena tiksliai kokį. Ten dviratį pridavė už, jei neklysta, 30 eurų. Buvo išrašytas įkeitimo bilietas, ant kurio jis pasirašė ir įrašė savo duomenis. Labai gailisi dėl padaryto, buvo išgėręs ir pasielgė neapgalvotai. Pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Rado darbą, šiuo metu dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kroviku (b. l. 59-61).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis K. L. parodė, kad 2019 m. vasario 26 d. apie 14.50 val. atvyko savo asmeniniu dviračiu prie picerijos „Pizzaland“, esančią Trakų g. 4, Vilniuje. Paliko dviratį stovėti neprirakintą prie picerijos ir pats nuėjo pasiimti užsakymo. Tik užėjęs į piceriją per vitrinos langą pamatė, kad nebėra jo dviračio. Išėjęs į lauką ėjo link Pylimo gatvės, kur stovėjo žmonės ir jam pasakė, jog matė tamsiai apsirengusi asmenį su balta kepure greitai važiuojantį dviračių link Pylimo gatvės. Dviratis – „Triban 520 Flat Bart Eoad Bike-Sora“, plieninis, juodai raudonos spalvos su baltu užrašu ant rėmo „BTWIN“. Ant dviračio vairo buvo pritvirtinta metalinė grandinė su spyna, prie dviračio rėmo pritvirtintas plastikinis mobiliojo telefono laikiklis, prie dviračio rėmo buvo pritvirtintas gertuvės laikiklis, kuriame buvo mėlyna gertuvė. Patirta turtinė žala 550 eurų. Papildomos apklausos metu K. L. parodė, kad 2019 m. vasario 26 d. apie 15.00 val. policijos pareigūnai, kurie atvyko į jam priklausančio dviračio vagystės vietą, pildant procesinius dokumentus, pasiūlė patikrinti Vilniaus stotyje, esančius lombardus. 2019 m. vasario 26 d. apie 18.00 val. nusprendė nueiti į Vilniaus stoties lombardus ir paieškoti savo dviračio. Užėjus į lombardą, kurio pavadinimo nežino, pamatė savo pavogtą dviratį. Dviratį atpažino iš spalvos, priekinė lemputė kabėjo ant paties dviračio, pagal sėdynę, kadangi neseniai keitė sėdynę į naujesnę, pagal gertuvės laikiklį, ant dviračio rėmo priekinės dalies yra nubrozdinimai nuo mobilaus ryšio telefono dėklo, pagal rėmo apatinės dalies nubrozdinimus, kurie atsirado jam prikabinant dviratį ant automobilio stogo. Taip pat atpažino savo dviratį pagal dešinės pusės pedalą, kadangi jis yra labiau nubrozdintas negu kairės pusės pedalas, dviračio kojelė pritvirtinta iš kairės pusės, kadangi ją neseniai keitė. Pamatęs dviratį, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad rado Vilniaus stoties lombarde savo pavogtą dviratį. Maždaug po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie pabendravo su lombardo šeimininku, lombardo šeimininkas policijos pareigūnams pateikė asmens, kuris pardavė dviratį į lombardą, duomenis (b. l. 8-11, 15-17). Papildomos apklausos metu K. L. parodė, kad pavogtas dviratis buvo pavadinimu „Triban 520“, jo vertė 490 eurai, ant dviračio buvo pritvirtinta metalinė grandinė su spyna, 18 eurų vertės, taip pat buvo prie rėmo pritvirtintas mobiliojo telefono laikiklis, jo vertė 10 eurų, taip pat buvo pritvirtintas gertuvės laikiklis, kuris vertės nesudaro, jame buvo pati gertuvė, materialinės vertės nesudaro. Bendrai jam padaryta turtinė žala sudaro 518 eurų. Taip pat su pareigūnais buvo nuvykta į lombardus, kur ir buvo paimtas jo dviratis. Dviratis jam grąžintas, dėl jo žalos nepatyrė. Kadangi dėl spynos ir telefono laikiklio žala jam yra padaryta nedidelė (28 eurai), civilinio ieškinio nereikš. Prašo ištirti šį įvykį ir nubausti asmenį, kuris pavogė jo dviratį (b. l. 20-21).
Iš byloje esančio 2019 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 26 d., reaguojant kartu su vyriausiuoju tyrėju E. J., buvo gautas pranešimas, kad lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjas mato jam priklausantį dviratį, kuris buvo pavogtas šiandien apie 15.00 val. Trakų gatvėje, Vilniuje. Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėjas K. L., kuris nurodė, kad lombarde yra jo dviratis. Užėjus į lombardą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius L. B., pastarasis savanoriškai pateikė kvitą, kuriame nurodyta, kad dviratį į lombardą pridavė E. T.. L. B. nurodė, kad jų lombarde yra filmuojama, tačiau šiandien vaizdo įrašo įrašyti nebus galimybės, todėl dėl vaizdo įrašo įrašymo reikėtų kreiptis sekančią dieną su oficialiu paklausimu (b. l . 25).
2019 m. vasario 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2019 m. vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. B. pateikė dviratį su užrašu „BTWIN“ ir įkeitimo čekį Nr.1077 (b. l. 26-28).
Iš 2019 m. vasario 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas dviratis „Triban“ (b. l. 29-31).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad objektų apžiūrai iš lombardo yra pateiktos 4 fotonuotraukos, kuriuose yra užfiksuotas asmuo, kuris pridavė į lombardą dviratį. Nuotraukose yra pavaizduota data – 2019 m. vasario 26 d., laikas nuo 17.20 val., adresas (duomenys neskelbtini)-8, Vilnius. Nuotraukose matomas vyriškis, kuris yra apsirengęs juodos spalvos pūsta striuke su kapišonu, juodos spalvos kelnėmis, vyriškis yra 20-25 metų amžiaus, tamsių juodų plaukų. nuotraukose matoma, kad jis buvo pateikęs lombardo darbuotojam asmens tapatybės dokumentą, t. y. raudonos spalvos pasą, pats pasirašinėjo lombardo įkeitimo biliete (b. l . 35-38).
Byloje esančiame 2019 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi 6 vaizdo įrašai iš kamerų, esančių Pylimo g., Trakų g., Kėdainių g. Užfiksuota, kad 2019 m. vasario 26 d. 13:53:51 val. (kameros laikas) nukentėjusysis įeina į Trakų g. 4 pastatą. Įtariamasis tuo laiku buvo neporinėje gatvės pusėje, stebėjo dviratininką, kažkiek nuėjo atgal link sankryžos, o kai pamatė, jog dviratininkas įėjo į pastatą, perėjo gatvę bei nuėjo prie Trakų g. 4 pastato. 13:54:14 val. įtariamasis paima dviratį, kuris tuo metu stovėjo prie pastato, atsisėda ant jo ir 13:54:22 val. pradeda greitai važiuoti link Pylimo gatvės porine Trakų gatvės puse. 13:54:28 val. dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo teritorijos (b. l. 41, 43-44, 46).
E. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Minėta įstatymo nuostata numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. T. 2019 m. vasario 26 d., apie 14.58 val., atvyko prie picerijos „Pizzaland“, esančios Trakų g. 4, Vilniuje, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. L. priklausantį turtą – neprirakintą dviratį „Triban 520“, 490 eurų vertės, ant kurio buvo pritvirtinta metaline grandinė su spyna kurių vertė 18 eurų ir mobiliojo telefono laikiklis, kurio vertė 10 eurų, iš viso pavogė turto už 518 eurų. E. T. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo K. L. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, filmuota medžiaga, objektų apžiūros protokolo duomenimis ir kitais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.
Kaltinamasis E. T. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokurorės siūloma bausmės rūšimi (b. l. 99-103).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į E. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į aplinkybes charakterizuojančias kaltinamąjį E. T. – daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 72-83), anksčiau teistas (b. l. 84-88), tai jog E. T. dirba (b. l. 89).
Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą, mažesnę, negu vidurkis, t. y. 12 mėnesių, laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, E. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 64¹ str.), įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 6 d. 1, 3 p.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (prisegtas bylos viduryje) – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti E. T. (E. T.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį:
1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
2) dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti E. T. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį:
1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
2) dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Išaiškinti E. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinį diską su vaizdo įrašais (prisegtą bylos viduryje) – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.