Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo G. V. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ str., ir jai paskirta 500 Lt bauda konfiskuojant įvairių pavadinimų 218 vaistų pakuočių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. birželio 12 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), Panemunėje, Pagėgių sav., neteisėtai vertėsi prekyba vaistais neturėdama licencijos verstis farmacine veikla ir farmacijos specialisto kvalifikacijos, ne vaistinės patalpose neteisėtai prekiavo iš Rusijos Federacijos įvežtais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis. Iš pažeidėjos paimta 218 įvairių rūšių dėžučių bei lapelių pakuočių įvairių pavadinimų medicininės paskirties preparatų. Savo veiksmais G. V. pažeidė Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ str.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 44¹ str. nustatyta, kad vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę reglamentuoja 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas Nr. X-709 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla. Šio įstatymo penktame skirsnyje „Farmacinės veiklos licencijavimas“ nurodyta, jog farmacinės veiklos licencija išduodama tik juridiniams asmenims šiame įstatyme numatytomis sąlygomis.

Asmuo, norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus, nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 4 straipsnio 4 punktas).

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga.

Byloje esantys duomenys – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio specialistės A. M. 2013 m. birželio 12 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 1), 2013 m. birželio 12 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 3), administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 29P-2671093-13 (b. l. 5), 2013 m. birželio 13 d. kvitai Nr. 016684, 016682, 016683 (b. l. 7–9) bei pačios pažeidėjos 2013 m. birželio 12 d. duoti paaiškinimai – patvirtina, jog G. V. neteisėtai vertėsi prekyba vaistiniais preparatais neturėdama tam licencijos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visi šie įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, yra nuoseklūs, tikslūs, todėl jų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad aplinkybė, jog G. V. neturėdama licencijos prekiavo vaistais, yra įrodyta.

Apeliantės skunde teigiama, jog ji niekada nevykdė prekybos vaistais, už tai negavo pajamų, o vaistus, kurie buvo paimti, ji įsigijo pernai, kai turėjo Rusijos Federacijos vizą, tačiau pažymėtina, jog pati G. V. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu savo 2013 m. birželio 12 d. paaiškinime prisipažino prekiavusi vaistiniais preparatais, nurodė, kad vaistus jai pargabendavo iš Rusijos Federacijos nepažįstami žmonės, iš kurių ji nupirkdavo ir vaistus parduodavo taip pat nepažįstamiems asmenims. Paaiškino, kad tiksliai pasakyti, už kiek vaistus pirkdavo ir už kiek parduodavo, negali. Nurodė, jog per mėnesį parduodavo nuo dviejų iki dešimties pakuočių vaistų. Vaistų prekyba užsiiminėjo, nes jai sunku pragyventi, gauna tik pašalpą. Dėl prekybos vaistais gailisi (b. l. 2). Prekybos faktas įrodytas. G. V. vertėsi su vaistiniais preparatais susijusia veikla, už kurią numatyta atsakomybė ATPK 44¹ str. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, G. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ str., nubausta pagrįstai.

Pažeidėjos skunde nurodoma, kad pareigūnui davė ne tokius paaiškinimus, kokie yra užrašyti. Pripažįsta, jog tuo laiku pardavė cigaretes, o vaistais niekada neprekiavo. Pažymėtina, jog policijos pareigūnų, jei byloje nėra duomenų, kad minėti pareigūnai būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi, kas šiuo atveju nustatyta nebuvo, parodymai, jų tarnybiniai pranešimai laikytini objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-7281/2010). Be to, pati pažeidėja užrašydama savo vardą, pavardę bei parašu patvirtina, kad 2013 m. birželio 12 d. paaiškinimas surašytas teisingai. Pastabų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad policijos pareigūnė netinkamai ar melagingai surašė jos paaiškinimą, atmestini.

G. V. apeliaciniame skunde teigiama, jog buvo pažeistos įstatymo jai suteiktos teisės, t. y. nebuvo suteikta teisė pasinaudoti vertėjos paslaugomis, nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą, negalėjo kalbėti gimtąja kalba. Tačiau, priešingai apeliantės tvirtinimui, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pažeidėjai teisės, numatytos ATPK 272 str., buvo išaiškintos. Tai G. V. patvirtina savo parašu asmens paaiškinime (b. l. 6), kuriame taip pat aiškiai nurodytas bylos nagrinėjimo laikas ir data – 2013 m. liepos 4 d. 10 val. Vardu, pavarde ir parašu G. V. taip pat patvirtina, jog bylos nagrinėjime ji nedalyvaus ( b. l. 2). Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnams surašant administracinės teisės pažeidimų protokolą G. V. teisės nebuvo pažeistos.

Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nutarime neteisingai įrašyti G. V. duomenys. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimo įžanginėje dalyje nurodoma, jog G. V. yra lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė. Apeliantė pažymi, kad ji yra rusė, asmuo be pilietybės ir turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šie duomenys užfiksuoti pažeidėjos paaiškinime (b. l. 2). Į bylą apeliantė pateikė leidimo gyventi kopiją (b. l. 19). Apygardos teismas tai laiko apylinkės teismo rašymo apsirikimo klaida, kuri yra taisytina. Vietoje įrašytų žodžių „lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė“ nurodyti, kad G. V. yra rusė, turinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad rašymo apsirikimas pažeidimo esmės nekeičia ir tai nėra pagrindas keisti ar naikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013m. liepos 4 d. nutarimas pripažįstamas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimo įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą. Vietoje įrašytų žodžių „lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė“ nurodyti, kad G. V. yra rusė, turinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nutartis neskundžiama.