Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis A. B., realizuodamas savo teisę į būtinąją gintį, gindamasis nuo nukentėjusiojo S. J. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis 2010-03-01 apie 00.30 val., prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, realizuodamas savo teisę į būtinąją gintį, gindamasis nuo nukentėjusiojo S. J. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, atsineštu iš namų peiliu perpjovė viršutinę lūpą S. J., po to dūrė vieną kartą nukentėjusiajam į pilvą, šiais veiksmais S. J. padarė pjautinę žaizdą viršutinėje lūpoje, durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą pilvo sienos klubinėje srityje su didžiosios taukinės, plonųjų ir storųjų žarnų bei jų pasaito pažeidimais, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, taip S. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis peiliu sužalojo S. J., kuris pirmas su savo draugais išprovokavo jį taip padaryti. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo draugas V. P. gyvena (duomenys neskelbtini). 2010-02-28, apie 14 val., tiksliai valandos neatsimena, jis sutiko V. P. prie namo adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną jie praleido kartu. Vakare jie nusipirko tris 2 litrų butelius alaus. Jie nusprendė eiti į namus ir kiekvienas buvo prie savo laiptinės, kai A. B. pamatė, kad prie V. P. priėjo S. J. su draugais R. K. ir E. G.. Minėti vaikinai yra iš matymo pažįstami, kadangi netoli gyvena, nei vienas iš jų jam nieko blogo nebuvo padaręs, tačiau kiti vaikinai iš jų kompanijos kaltinamąjį A. B. pastoviai erzino, žodžiais kabinėjosi prie jo. Jis jiems buvo kaip auka. Taip pat buvo keli atvejai, kai jis minėtos kompanijos buvo sumuštas, dėl sužalojimų buvo atsidūręs ligoninėje. Todėl, kai juos pamatė priėjusius prie V., iškart pagalvojo, kad kažkas bus negerai. V. nuėjus į namus, S. J. su draugais priėjo prie jo ir S. pareikalavo duoti atsigerti alaus, kiti jo draugai tuo metu tylėjo. Jis pasiūlė butelį, kuris buvo atidarytas ir iš jo truputis alaus nugerta. S. pareikalavo duoti jam uždarytą butelį. Nespėjus jam nieko pasakyti, S. pats paėmė iš jo rankos vieną butelį alaus ir nuėjo su draugais link namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems einant pro laiptinę, į lauką išėjo V. P., kuris, pastebėjęs, kad S. turi alaus butelį, garsiai paklausė A. B., ar iš jo S. su draugais atėmė alaus butelį. S. su draugais girdėjo, ką klausė V.. Jam patvirtinus, V. užstodamas jį, paklausė S. ir jo kompanijos, kodėl atėmė alaus butelį. Dėl ko tarp V. P. ir S. J. su draugais prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu S. elgėsi labai agresyviai. A. B. bijojo ką nors pasakyti. Po to nukentėjusysis su draugais nuėjo tolyn. Kaltinamajam A. B. buvo skaudu, kad S. J. atėmė iš jo alaus butelį, jis jautėsi pažemintas, pagalvojo, kad nusibodo būti tos kompanijos auka, todėl nusprendė nueiti ir atsiimti alų. Nubėgęs į namus, kraštutiniam atvejui, bijodamas dėl savo sveikatos, paėmė nedidelį virtuvinį peilį, kurio naudoti sužalojimui neketino, tik pasakyti, kad turi ir taip pagąsdinti. Paėmęs peilį, A. B. iš karto išėjo į lauką. Su lauke sutiktu V. P. jie nuėjo prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur pamatė į lauką iš minėto namo išeinančius S. J. ir jo draugus, S. J. turėjo rankoje alaus butelį. Kaltinamasis ir V. P. priėjo prie pastarųjų asmenų 15-20 metrų atstumu ir abu garsiai pareikalavo, kad S. grąžintų alaus butelį. Tada S. pradėjo rėkti ant A. B., kad šiam dabar bus blogai, bus „galas“, išsireiškęs rusišku necenzūriniu žodžiu, numetė ant žemės alaus butelį ir su grasinimais ėmė bėgti link jo, tuo metu, kaip pastebėjo A. B., nukentėjusiojo draugai ėmė eiti link V. P.. Kaltinamasis A. B. žodžiu perspėjo, kad turi peilį, tačiau S. J. labai greitai pribėgo prie jo ir sudavė jam į galvą, o po to sugriebė rankomis iš priekio už kaklo. Pajutęs stiprų skausmą kaklo srityje, bijodamas dėl savo gyvybės, kaltinamasis nestipriai dūrė peiliu kažkur į pilvo sritį, tačiau nukentėjusysis jo nepaleido, tada jis dar kartą dūrė stipriau į pilvo sritį, dėl ko nukentėjusysis jį jau paleido. Gal jam dar peiliu sužalojo ir lūpą, bet minėto epizodo ir kaip tai galėjo padaryti -neatsimena. Pasiėmęs alaus butelį, jis kartu su V. P. nuėjo link namų. Bijodamas nukentėjusiojo ir jo draugų keršto, kurį laiką jis buvo išvykęs iš namų. Po savaitės grįžo namo, nes nusibodo slaptai gyventi ir norėjo susitaikyti su S. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą, su juo susitaikė. Civilinio ieškovo – valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl S. J. gydymo išlaidų pripažįsta pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais, kuriuos patvirtina teismo posėdyje perskaityti nukentėjusiojo parodymai.

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio A. V. tarnybinio pranešimo (b.l.77) matyti, kad 2010-03-01, apie 01.05 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra peiliu sužalotas žmogus. Atvykę į įvykio vietą, rado sužalotą S. J., kurį greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Kartu buvo E. G. ir R. K., kurie paaiškino, kad, einant į namus pas E. G. adresu (duomenys neskelbtini), juos su peiliais užpuolė du nepažįstami asmenys, kurie sužalojo S. J. ir nubėgo link namo, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikaltimo įrankių nebuvo rasta, kraujo dėmių taip pat nesimatė.

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK specialisto A. P. 2010-03-01 tarnybinio pranešimo (b.l.2) matyti, kad 2010-03-01 02.05 val. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, kad 2010-03-01 01.24 val. į ligoninę dėl pjautinės pilvo žaizdos buvo pristatytas S. J., kuris nurodė, kad 2010-03-01 apie 01.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) jis patyrė sužalojimus.

Iš 2010-03-16 protokolo – pareiškimo (b.l.4) matyti, kad S. J. pranešė policijos komisariatui, jog 2010-03-01 apie 01.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie laiptinės jį užpuolė du nepažįstami vaikinai, iš kurių vienas sužalojo jį peiliu. Įvykio metu jam buvo sugadinti drabužiai 120 Lt vertės.

Liudytojas V. P. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis -jo draugas A. B. gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

2010-02-28, apie 14 val. jis sutiko A. B. prie namo (duomenys neskelbtini). Jie visą dieną praleido kartu. Vėlų vakarą jie nusipirko tris butelius alaus po 2 1 talpos, norėjo išgerti alų prie namų, bet po to nusprendė eiti į namus. Tai buvo jau apie 24 val. Alus liko pas A. B.. Pirmas prie savo laiptinės priėjo A., o, jam nuėjus prie savo laiptinės, prie jo priėjo S. J. su draugais R. K. ir E. G., po to pamatę A. B. – nuėjo prie jo. Vaikinai iš tos kompanijos pastoviai žodžiu erzino A. B., kuris jiems buvo kaip auka. V. P. nuėjo į namus, paliko raktus ir dokumentus nuo automobilio ir vėl grįžo į lauką, nes norėjo pažiūrėti, ar viskas yra tvarkoj A. B.. Išėjęs į lauką, jis pastebėjo, kad S. turi alaus butelį. Paklaustas A. B. pasakė, kad S. atėmė alaus butelį. Jis paklausė S. ir jo kompanijos, kodėl atėmė alaus butelį iš kaltinamojo, dėl ko tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. S. elgėsi agresyviai. Po to S. su draugais nuėjo prie namo (duomenys neskelbtini). A. B. nuėjo į namus, pasakęs, kad nori atgal susigrąžinti alaus butelį ir paprašė jo palaukti. Grįžus A. B., jie nuėjo prie namo (duomenys neskelbtini), kur pamatė į lauką iš to namo išeinančius S. su tais pačiais draugais. S. turėjo rankoje alaus butelį. Jis ir A. B. garsiai pareikalavo, kad S. grąžintų alaus butelį. Tada S. pradėjo rėkti ir pasakė, kad A. dabar bus blogai, išsireiškęs necenzūriniu žodžiu, numetė ant žemės alaus butelį, labai greitai pribėgo prie A. B. ir staigiai užpuolė, norėdamas sumušti. Tuo metu R. K. ir E. G. pribėgo prie V. P. ir neleido jam padėti kaltinamajam A. B.. A. ir S. jam buvo iš už nugaros, todėl jis nematė, kaip peiliu buvo sužalotas S.. Jis tik išgirdo, kaip S. pasakė, kad yra sužalotas. Po to A. B. pakėlė alaus butelį nuo žemės, dešinėje rankoje jis laikė peilį. Po to kiek laiko jie slėpėsi nuo S. draugų Vilniaus m., bet po savaitės grįžo į namus, nes nusibodo slaptai gyventi ir A. norėjo su S. susitaikyti. Jis mano, kad A. B. dėl S. puolimo grėsė realus pavojus, nes nukentėjusysis jį sugriebė už sprando, jis už A. B. yra aukštesnio ūgio ir stambesnio kūno sudėjimo.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis gyvena netoli nuo S. J. adresu (duomenys neskelbtini).

2010-02-28 nuo 19 val. iki 24 val. jis buvo kartu su draugais S. J. ir E. G. pas S. namuose. Jie bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus – alų, degtinę. 2010-03-01 apie 00.30 val. jie visi išėjo į lauką. Jis kartu su S. J. ir E. G. nuėjo pas E. G., nes jis norėjo paimti raktus nuo savo buto ir jie vėl norėjo grįžti pas S.. Jis tuo metu jautėsi stipriai apgirtęs. Eidami prie namo (duomenys neskelbtini) jie pamatė, kad stovi du iš matymo pažįstami vaikinai - A. B. ir V. P.. A. B. su savim turėjo tris butelius alaus. S. priėjo prie A. B. ir pareikalavo duoti jam alaus butelį. A. jam davė vieną butelį, kuris buvo atidarytas, bet S. neėmė, o pats paėmė iš A. B. kitą neatidarytą butelį. Po to jie nuėjo link namo (duomenys neskelbtini). Vėl išėjus iš ten, prie jų priėjo A. B. kartu su V. P. ir liepė S. grąžinti alaus butelį, bet S. atsisakė atiduoti alaus butelį. Kadangi jis buvo apgirtęs ir viskas buvo labai greitai, jam yra žinoma, kad po to prasidėjo muštynės, kuriose R. K. susistumdė su kaltinamojo draugu, ką tuo metu darė jo draugas S. J. ir kokiu būdu jis buvo sužalotas – liudytojas negali pasakyti. Kaip jis suprato – muštynės prasidėjo dėl alaus. Tuo metu tiek jis, tiek jo draugai buvo smarkiai apgirtę dėl išgertų alkoholinių gėrimų.

Liudytojas E. G. parodė, kad jis gyvena netoli nuo S. J., (duomenys neskelbtini).

2010-02-28 nuo 19 val. iki 24 val. jis buvo kartu su draugais S. J. ir R. K. pas S. namuose. Jie bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus - išgėrė apie 5 litrus alaus ir vieną 1 1itro talpos butelį degtinės (jis pats degtinės negėrė). Jis jautėsi nestipriai apsvaigęs. 2010-03-01 apie 00.30 val. visi išėjo į lauką, nes jam reikėjo pareiti į namus ir paimti raktus nuo buto, o po to jie vėl ketino grįžti pas S.. Tuo metu prie namo (duomenys neskelbtini) jie pamatė stovinčius du iš matymo pažįstamus vaikinus - A. B. ir V. P.. A. B. turėjo su savim tris butelius alaus. S. priėjo prie A. B. ir paprašė duoti jam alaus butelį. A. jam, nieko nesakydamas, davė vieną butelį, kuris buvo atidarytas. Tada jie nuėjo į namą (duomenys neskelbtini). Po kažkiek laiko išėjus iš namo į lauką, prie jų priėjo A. B. kartu su V. P.. A. ir V. liepė S. grąžinti alaus butelį, bet S. atsisakė atiduoti alaus butelį. S. pradėjo keiktis ir pribėgo prie A. B.. Tuo metu E. G. kartu su R. priėjo prie V. P. ir susistumdė su juo. Kadangi viskas vyko labai trumpai, jis negali pasakyti, kas pradėjo muštynes. Vėliau jis pamatė, kad S. nugriuvo ant žemės, o kaltinamasis su draugu pabėgo.

Liudytojų parodymus iš dalies patvirtina nukentėjusiojo S. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, perskaityti LR BPK 276 str.4d. pagrindu, kuriuose jis be kita ko parodė, kad 2010-02-28 jis su draugais savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. 2010-03-01 apie 00.30 val. jis, R. K. ir E. G. išėjo į E. G. namus. Prie namo adresu (duomenys neskelbtini) sutiko du nepažįstamus vaikinus, kurie turėjo alaus butelius. Vienas vaikinas buvo aukštesnis, prie kurio priėjęs jis pasakė atiduoti alaus butelį. Nelaukęs paėmė butelį alaus ir, šaukiant vaikinui atiduoti, nuėjo į E. G. namus. Po to jie vėl išėjo į lauką ir ten pamatė atbėgančius kelis vaikinus ir rusiškai šaukiančius atiduoti alų. Jį puolė vaikinas, iš kurio jis atėmė alaus butelį. Vaikinas rankoje turėjo peilį. Pastatęs alaus butelį ant žemės, jis puolė gintis. Vaikinas sužalojo jam veidą, o po to dūrė į pilvą. Pajutęs skausmą jis nugriuvo ant žemės. Kas vyko su draugais jis nematė. Jis paprašė iškviesti gydytoją. Atvykusi greitoji išvežė jį į ligoninę. Jam įvykio metu buvo supjaustyti drabužiai: striukė 50 Lt vertės, sportiniai marškinėliai 40 Lt vertė, sportinės kelnės 30 Lt vertės. Bendra padaryta žala siekė 120 Lt.

Iš S. J. 2010-04-22 pareiškimo PK (b.l.8) matyti, kad jis išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį, taip pat nurodo, kad 2010-03-01 apie 1 val. Grigiškėse prie namo (duomenys neskelbtini) tarp jo ir A. B. įvyko konfliktas, kurio metu jie naudojo necenzūrinius žodžius ir konflikto metu S. J. buvo sužalotas peiliu, dėl sužalojimo A. B. pretenzijų neturi, jis turėtas išlaidas atlygino; iš dalies konfliktą sukėlė pats S. J..

Liudytoja M. G. parodė, kad 2010-03-01 apie 1.00 val. į namus parėjo jos sūnus E. G. pasiimti raktų. Po to jis vėl išėjo. Ji namuose išgirdo triukšmą, riksmus ir, pažiūrėjusi pro langą, pamatė savo sūnų ir draugus, besitraukiančius nuo dviejų vaikinų. Ji apsirengė bėgti į lauką, bet dar kartą pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kaip S. J. eidamas suklupo. Kai ji išbėgo, nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės su žaizda pilve. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri S. nuvežė į ligoninę.

Iš specialisto išvados Nr. G 1001/10 (01) (b.l.60-62) matyti, kad S. J. padaryta pjautinė žaizda viršutinėje lūpoje, durtinė - pjautinė kiauryminė žaizdą pilvo sienos klubinėje srityje su didžiosios taukinės, plonųjų ir storųjų žarnų bei jų pasaito pažeidimais, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti paveikus durtinių - pjautinių svybių turinčiu daiktu galimai peiliu, įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl durtinės - pjautinės kiauryminės pilvo sienos žaizdos.

Iš daiktų pateikimo protokolo (b.l.64-65) matyti, kad slaugytoja T. V. pateikė nukentėjusiojo S. J. drabužius.

Iš apžiūros protokolo (b.l.65-72) matyti, kad buvo apžiūrėti pateikti drabužiai. Apžiūros metu nustatyta, kad striukės priekinėje dalyje bei kapišone, marškinėliuose, kelnių juosmens dalyje yra pjautinės skylės, ant kelnių, megztinio yra tamsios, panašios į kraują, dėmės.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad įvykio dienos vakare, būdami neblaivūs, nukentėjusysis S. J. su draugais prieš kaltinamojo valią atėmė iš jo butelį alaus. Kaltinamasis A. B., norėdamas atsiimti butelį alaus, žinodamas, kad nukentėjusysis yra išgėręs, elgiasi agresyviai, jo kompanija yra anksčiau jį sumušusi ir sužalojusi, laiko jį auka – asmeniu, negalinčiu pasipriešinti, iš namų pasiėmė virtuvinį peilį, kuriuo tikėjosi pagąsdinti skriaudikus, jį parodydamas, ir atsiimti jam priklausantį alų. Kai A. B. pareikalavo atiduoti alų, nukentėjusysis, būdamas aukštesnis ir stambesnio kūno sudėjimo, be to, išgėręs ir agresyvus, necenzūriniais žodžiais išsakė realius grasinimus ir puolė nukentėjusįjį, suduodamas jam smūgį ir suimdamas bei stipriai spausdamas už kaklo. Kaltinamasis nukentėjusiojo elgesį įvertino kaip realią grėsmę jo sveikatai, prieš smurtinius nukentėjusiojo veiksmus įspėjo jį, kad turi peilį. Nukentėjusiajam nesureagavus į jo įspėjimą ir tęsiant savo veiksmus, kaltinamasis gynybos tikslais sudavė vieną smūgį peiliu, kaip jis tvirtina, nestipriai į pilvo sritį (bet galėjo, mosuodamas rankomis, užkabinti peiliu ir lūpą) bei antrą smūgį stipriau į pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus veide lūpos srityje ir pjautinę-durtinę žaizdą pilve - t.y. sunkiai sužalodamas nukentėjusįjį S. J.. Nors kaltinamasis iš anksto pasiėmė peilį, šią aplinkybę teismas vertina pagal kaltinamojo aiškinimą, kad jis, imdamas peilį, neplanavo juo pasinaudoti kūno sužalojimui, o tik, esant reikalui, pagąsdinti, pasakydamas, kad jį turi. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamuoju, kuris anksčiau nėra padaręs priešingų teisei veiksmų - nebaustas administracinėmis nuobaudomis, neteistas, kaip nustatyta iš liudytojų V. P., R. K., E. G. paaiškinimų – yra nesipriešinantis kitų asmenų prievartai.

LR BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys numato pagrindus, kai asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teisė į būtinąją gintį iškyla tada, kai egzistuoja būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties situaciją sukelia pavojingas kėsinimasis. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis prievarta atėmė kaltinamojo butelį alaus, o kai šis vėliau pareikalavo jį atiduoti, nukentėjusysis necenzūriniais žodžiais išsakė grasinimus, o taip pat pirmas puolė prie kaltinamojo, suduodamas jam smūgį bei stipriai spausdamas rankomis už kaklo. Šiuos nukentėjusiojo veiksmus kaltinamasis suprato, kaip realią grėsmę jo sveikatai ir kėsinimasis buvo akivaizdus, atsižvelgiant į jų ūgio, svorio skirtingumą bei nukentėjusiojo neblaivumą, agresyvumą, reali žala kaltinamajam jau buvo daroma - kaltinamasis patyrė smūgį, rankomis spaudimą už kaklo. Kaltinamasis šio konflikto metu prieš nukentėjusįjį jokio fizinio smurto nenaudojo, o peilį panaudojo, kai nebeturėjo kitos galimybės - gynybos tikslais.

Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju egzistavo būtinosios ginties situacija. Vis dėlto ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas LR BK 28 straipsnio 3 dalyje. Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia); c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Net ir esant visoms šioms būtinoms sąlygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, pagal jėgos santykį nukentėjusysis S. J. nebuvo žymiai pranašesnis už kaltinamąjį A. B., jis puldamas neturėjo jokio įrankio kaltinamajam sužaloti, kai tuo tarpu kaltinamasis panaudojo peilį – įrankį, kuris yra pritaikytas kūnui sužaloti, sukeliant daugeliu atveju sunkias pasekmes. Be to, nustatyta, kad vieną kartą A. B. peilį panaudojo nestipriai, sužalodamas veide lūpos sritį, o antrą kartą sudavė stiprų, jo tvirtinimu, smūgį peiliu į pilvo sritį, suvokdamas, kad įrankiu, pritaikytu kūnui sužaloti, suduoda į kūno vietą, kur sužalojimai gali sukelti sunkias pasekmes, t.y. suprato, kad savo veiksmais sunkiai sužalos nukentėjusįjį ir šių padarinių norėjo, tad veikė tiesiogine tyčia. Pačiam gi kaltinamajam jokie kūno sužalojimai nebuvo nustatyti. Konstatuotina, kad, nors kaltinamasis A. B. turėjo teisę gintis nuo puolančiojo, bet jo gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė tiek konflikto priežastį bei jo iniciatorių, tiek konflikto pabaigą. Pagal nustatytas aplinkybes nukentėjusiojo S. J. agresyvus elgesys, pasireiškęs puolamaisiais veiksmais, sekė po kaltinamojo reikalavimo grąžinti alų. Todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo turimą informaciją apie nukentėjusiojo ir jo draugų kompanijos elgesį su juo, toks nukentėjusiojo elgesys kaltinamajam neturėjo būti staigmena ir negalėjo sukelti didelio sumišimo ar išgąsčio. Todėl konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje surinktų duomenų nepakanka pripažinti, kad kaltinamasis A. B. būtų viršijęs būtinąją gintį dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis.

Kaltinamajam A. B. kaltinimas buvo pareikštas, kad jis padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, skatinamas keršto dėl prieš tai kilusio konflikto su nukentėjusiuoju ir jo draugais. Tiriant baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo motyvas – kerštas dėl įvykusio konflikto nepasitvirtino. Tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojai pripažino, kad alaus atėmimo faktas buvo, tačiau konfliktas, kaltinamajam vėliau pareikalavus grąžinti alų, kilo nukentėjusiojo iniciatyva, jis pirmas atliko fizinio smurto veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. Tokią poziciją išsakė ir pats nukentėjusysis, pateikdamas rašytinį prašymą ikiteisminio tyrimo metu. Todėl, įvertinus aptartus įrodymus byloje, teismas laiko nustatytu, kad kaltinamasis A. B., realizuodamas savo teisę į būtinąją gintį, gindamasis nuo nukentėjusiojo S. J. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, sunkiai sužalojo žmogų. Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis S. J. byloje civilinio ieškinio nepareiškė. Iš pakvitavimo dėl žalos atlyginimo (b.l.76) matyti, kad A. B. S. J. atlygino 2000 Lt gydymo išlaidų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryti nukentėjusiojo kūno sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigose, ir ieškinys yra pagrįstas bei įrodytas baudžiamosios bylos duomenimis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veika padaryta, peržengiant būtinosios ginties ribas, bei kad kaltinamasis dėl savo veiksmų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, yra jauno amžiaus, su nukentėjusiuoju susitaikė, šis išreiškė poziciją, kad kaltinamajam nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam, taikant LR BK 62 str.2d.5p., 3d.3p., skirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės apribojimas, parenkant LR BK 48 str.2d. numatytą maksimalų jos dydį. LR BPK 94 str. pagrindu išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant A. B. per nustatytą laisvės apribojimo bausmės terminą nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose pagal nuolatinę gyvenamąją vietą, jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu. Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. B. priteisti 4943,35 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus: S. J. drabužius – striukę, megztinį, sportinius marškinius, kelnes, kelnaites, puskojines, batelius, pagal 2010-04-08 kvitą Nr. 011935 (b.l.74) saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam S. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.