- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-17
- Bylos Nr.
- 2S-1333-601/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- V. S., Alytaus apskrities viršininko administracijai, Alytaus rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties dėl 2004 m. gegužės 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo išaiškinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. S., Alytaus apskrities viršininko administracijai, Alytaus rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Alytaus filialui ir Alytaus rajono 1-jo notarų biuro notarei Birutei Zabitienei dėl pažeistų teisių atstatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas CPK 278 str. pagrindu teismo prašė išaiškinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-05-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-795-11/2004 rezoliucinės dalies frazę: „Įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją paruošti trūkstamus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui dokumentus ir atlikti veiksmus dėl žemės pardavimo sutarties sudarymo: paženklinti žemės sklypą, paruošti trūkstamą dokumentaciją, laikantis metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207“ šios dalies vykdymo aspektu, apibrėžiant ir konkretizuojant Alytaus apskrities viršininko administracijos pareigą atlikti konkrečius veiksmus: 1) paruošti trūkstamus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties su A. S. sudarymui dokumentus; 2) atlikti veiksmus dėl žemės pardavimo sutarties sudarymo: paženklinti žemės sklypą, paruošti trūkstamą dokumentaciją, laikantis metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207; 3) įpareigoti ne vėliau kaip per 30 dienų po dokumento paruošimo Alytaus apskrities viršininko administracijai sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir pažymėto plane Nr. 49 su A. S., kuris yra S. S. turto paveldėtojas (5 t., b. l. 1-5).
2010-04-06 ieškovas pateikė prašymą (5 t., b. l. 82) perkvalifikuoti jo prašymą dėl 2004-05-17 sprendimo išaiškinimo pagal CPK 589 str., t.y. teismo sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies: 1) atsisakė išaiškinti 2004-05-17 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir jo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-795-11/04 CPK 589 str. pagrindu; 2) atsisakė išaiškinti 2004-05-17 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-795-11/04 plečiamai, t. y. kad sprendimo rezoliucinė dalis, įpareigojanti Alytaus apskrities viršininko administraciją paruošti trūkstamus dokumentus ir trūkstamą dokumentaciją reiškia ir įpareigojimą Alytaus apskrities viršininko administracijai pareikšti ieškinius dėl A. S. priklausančios perleisti žemės dalies perleidimo G. S. ir V. V. A.; 3) išaiškino, kad 2004-05-17 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, konkrečiai jo dalimi įpareigojančia Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir pažymėto plane Nr. 49 buvo nustatyta tik asmeninio ūkio žemės dislokacijos vieta, bet ne jo plotas ir ribos. Teismas nutartyje nurodė, kad problema kilo dėl sprendimo neaiškumo jo vykdymo stadijoje, dalyje dėl įpareigojimo Alytaus apskrities viršininko administracijai sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 49 su A. S., kada įvykužius pirmąją sprendimo rezoliucinę dalį - paženklinus asmeninio ūkio žemės sklypą, natūroje laisvos valstybinės žemės prie namų valdos rasta tik 1,81 ha. Kauno apygardos teismas 2004-01-15 sprendime nurodė, kad 1992-02-07 sprendimu Nr. 14 Miroslavo apylinkės taryba patvirtino, jog ieškovui 1991 m. yra išskirtas 3 ha pasodybinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 49 numeriu, tačiau šio plano teismui nepateikė nei viena iš šalių, taip pat teismas pažymėjo, kad plano, kuriame būtų pažymėtas sklypas Nr. 49, apskritai nėra. Apylinkės teismas, patenkindamas ieškovo reikalavimą paženklinti žemės sklypą, pripažino, kad ieškovui suformuoto 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypo nėra. Pagal ieškovo patikslintą ieškinį dėl restitucijos taikymo, teismui, priimant sprendimą, ir šalims, buvo žinoma, kad 3 ha prie S. S. priklausiusios namų valdos (duomenys neskelbtini), nėra ir jis negali būti suformuotas kaip 3 ha sklypas, nes teismas, o ir pats ieškovas, pripažino, kad 3 ha toje vietoje nėra, ir panaikinus Alytaus apskrities viršininko įsakymus dėl 2,20 ha žemės sklypo suteikimo V. S. toje vietoje, pagal restituciją valstybės dispozicijon turėjo grįžti daugiausiai 2,20 ha (1 t., b. l. 91-98). Todėl žemės planas Nr. 49 nurodytas sprendimo revoliucinėje dalyje, reiškė ne ką kitą, o tik asmeninio ūkio žemės dislokacijos vietą. Tai patvirtina ir vėliau į bylą pateikta ištrauka iš Alytaus rajono saulės kolūkio neprivatizuojamos žemės plano, sudaryto 1991 m. (5 t., b. l. 18) kuriame 49 numeriu pažymėta tik S. S. namų valda. Teismas atmetė A. S. prašymą sprendimo rezoliucinę dalį aiškinti plečiamai, t. y., kad sprendimo rezoliucinės dalies žodžiai „paruošti trūkstamus dokumentus ir dokumentaciją“ reiškia ir įpareigojimą Alytaus apskrities viršininko administracijai pareikšti ieškinius dėl jam priklausančios žemės perleidimo G. S. ir V. V. A. sandorių panaikinimo pateikimą teismui. Teismas nurodė, kad išaiškinimas negali pakeisti sprendimo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamasis sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Priimant aiškinamąjį sprendimą dar negalėjo būti žinoma, kurių asmenų atžvilgiu, apskritis turėtų ginčyti sprendimus, nes kaip jau nustatyta bylos medžiaga, 3 ha S. S. asmeninio ūkio žemės sklypo prie namų valdos ribos jokiuose planuose nebuvo nužymėtos. Vadinasi ieškovo patikslintas ieškinys dėl restitucijos byloje nebuvo grindžiamas ir nagrinėtas dar ir kitais pagrindais (dispozityvumo principas) – dėl sandorių ar administracinių aktų panaikinimo dėl žemės suteikimo valstiečių ūkiui ar nuosavybės teisių atkūrimo tiems asmenims, kurių žemė užima ieškovo žemę, o tai neužkerta ieškovui kelio kitoje civilinėje byloje ginti savo pažeistas teises.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Motyvuose nurodo, kad atsakovas Alytaus Apskrities viršininko administracija pilnai sutikdamas su A. S. ieškiniu, įsipareigojo sutinkamai su LR žemės reformos įstatymu 18 str. 3 d. inicijuoti gretimų žemės sklypų G. S. ir V. V. A. įgijimo teisės aktų panaikinimą, kurie trukdo paženklinti 3 ha žemės sklypo ribas A. S., dėl ko atsakovas pilnai šiuo metu ir neįvykdo sprendimo, kadangi skundžiama nutartis užkerta kelią įsiteisėjusio 2004-05-17 sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašo nutartį palikti nepakeistą ir ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) Alytaus apskrities viršininko administracija neturi juridinio pagrindo inicijuoti sprendimų, kurių pagrindu buvo suteikta valstiečio ūkio žemė A. S. ir atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę V. V. A., panaikinimo, kadangi skunde minimas žemės sklypas buvo suteiktas ne G. S., o jo tėvui A. S. valstiečio ūkiui steigti, kuris vėliau jį padovanojo sūnui G. S.. V. V. A. Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 33-8722 atkurtos nuosavybės teisės natūra į 8,05 ha žemės esančios, (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko 2002 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 33-1179 patvirtintas žemės sklypo Nr. 48 padalijimo projektas ir patikslinti registro įrašai.
2) pagal byloje surinktą medžiagą matyti, kad pagal Miroslavo apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 8 2 punktą žemės skirstymo komisijos apylinkės tarybos skirtų žemės sklypo ribų paženklinimo grafinė medžiaga Miroslavo žemėtvarkos tarnybai neperduota, archyve (duomenys neskelbtini), žemės skyrimo planai ir ūkinės knygos nesaugomi, žemės sklypo plano Nr. 49, nėra, šį faktą 2004 m. rugsėjo 30 d. nustatė ir Kauno apygardos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Respublikos CPK 278 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
Nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2004-05-17 sprendimu (sprendimas įsiteisėjęs) civilinėje byloje Nr. 2-795-11/2004: 1) įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paruošti trūkstamus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties su A. S. sudarymui dokumentus ir atlikti veiksmus dėl žemės pardavimo sutarties sudarymo: paženklinti žemės sklypą, paruošti trūkstamą dokumentaciją, laikantis metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207; 2) įpareigojo per 30 dienų nuo dokumentų paruošimo Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 49 su A. S., kuris yra S. S. turto paveldėtojas. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-05-17 sprendimo rezoliucinę dalį plečiamai, t. y. kad sprendimo rezoliucinė dalis, įpareigojanti Alytaus apskrities viršininko administraciją paruošti trūkstamus dokumentus ir trūkstamą dokumentaciją reiškia ir įpareigojimą Alytaus apskrities viršininko administracijai pareikšti ieškinius dėl A. S. priklausančios perleisti žemės dalies perleidimo G. S. ir V. V. A..
Apelianto atskirasis skundas taip pat iš esmės grindžiamas argumentu, jog atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija pilnai sutikdamas su A. S. ieškiniu, įsipareigojo inicijuoti gretimų žemės sklypų G. S. ir V. V. A. įgijimo teisės aktų panaikinimą, kurie trukdo paženklinti 3 ha žemės sklypo ribas ieškovui.
Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo 2004-05-17 sprendimas yra neaiškus ir todėl kyla problemų dėl jo vykdymo. Kauno apygardos teismas 2004-09-30 nutartyje taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas 2004-05-17 sprendimu pagrįstai pripažino ieškovo teisę įsigyti nuosavybėn 3 ha asmeninio ūkio žemės, tačiau nesant suformuoto žemės sklypo, pažymėto Nr. 49, padarė neteisingą išvadą dėl atsakovo įpareigojimo šį sklypą parduoti. Teismas patenkindamas ieškovo reikalavimą paženklinti žemės sklypą, pats pripažino (ieškovas taip pat sutiko) ir jam buvo žinoma, kad ieškovui suformuoto 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypo nėra, dėl šių priežasčių teismo sprendimas yra ydingas, t. y. sprendimo pilnai įvykdyti negalima, jis priimtas nesant plano, ir nesant galimybės parduoti ieškovui 3 ha žemės sklypą (ieškovo nurodomoje vietoje), kadangi tos žemės tiek nėra. Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog aiškinamuoju sprendimu buvo nustatyta tik žemės dislokacijos vieta, pats faktas kiek turi būti ieškovui gražinta žemės, o ne žemės sklypo ribos.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką. Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami ir pagrįsti. Teismas tik vykdo išaiškinimo pareigą, bet neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui ar atsakovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą (ieškinį). Teismo pareiga – vykdyti iš byloje pareikštų reikalavimų atsiradusių, pasikeitusių ar pasibaigusių santykių teisinį kvalifikavimą. Nagrinėjamu atveju, net ir nustačius, jog atsakovas neturi galimybės atžymėti asmeninio ūkio žemės 3 ha sklypo ieškovui, kol nebus nuginčyti sprendimai, kurių pagrindu buvo suteikta asmeninio ūkio žemė G. S. ir atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę V. V. A., t. y. pripažinus, jog 2004-05-17 sprendimas nėra besąlygiškas ir prieštarauja CPK 267 str., kadangi jo vykdymas yra susijęs su konkrečių sąlygų atsiradimu, o būtent sprendimų dėl žemės suteikimo G. S. ir V. V. A. nuginčijimu, pirmosios instancijos teismo aiškinamojo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas atsakovo paruošti trūkstamus dokumentus ir trūkstamą dokumentaciją neapima įpareigojimo atsakovo paduoti ieškinį, siekiant panaikinti gretimų žemės sklypų savininkų žemės įsigijimo aktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje nurodytais argumentais, jog priimant aiškinamąjį sprendimą dar negalėjo būti žinoma, kurių asmenų atžvilgiu, apskritis turėtų ginčyti sprendimus, nes kaip jau nustatyta bylos medžiaga, 3 ha S. S. asmeninio ūkio žemės sklypo prie namų valdos ribos jokiuose planuose nebuvo nužymėtos. Vadinasi ieškovo patikslintas ieškinys dėl restitucijos byloje nebuvo grindžiamas ir nagrinėtas dar ir kitais pagrindais – dėl sandorių ar administracinių aktų panaikinimo dėl žemės suteikimo valstiečių ūkiui ar nuosavybės teisių atkūrimo tiems asmenims, kurių žemė užima ieškovo žemę. Pažymėtina, kad priimtas teismo sprendimas, neužkertama kelio pačiam ieškovui, siekiant apginti galimai jo pažeistą subjektinę teisę, su savarankišku ieškiniu kreiptis į teismą dėl sprendimų, kurių pagrindu, gretimų sklypų savininkai įgijo žemę, panaikinimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.