Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras padavė teismui pareiškimą, prašydamas: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 12 29 sprendimą Nr. S1-523; 2) panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 12 29 sprendimą Nr. S1-524; 3) panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 12 29 sprendimą Nr. S1-525; 4) panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 12 29 sprendimą Nr. S1-527.

Paaiškina, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2006 07 19 gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštas Nr. (50)-1.2-2811-(3.31), kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo teismine tvarka inicijavimo. Šio prašymo pagrindu surinkta medžiaga ir prašoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. tvarka ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo.

Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 03 02 įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtas Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas bei įpareigojo žemėtvarkos skyrius vadovautis šiomis patvirtintomis schemomis nustatyta tvarka sprendžiant miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus.

Patvirtinus schemą, Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 04 28 priėmė sprendimą Nr. S1- 133 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos taikymo“, kuriuo nusprendė pritarti žemėtvarkos schemos – specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui, nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 05 26 sprendimu Nr. S1-175 nusprendė pakeisti 2005 04 28 sprendimą Nr. S1-133 ir Schemos plane, kur miško įveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą.

Vadovaujantis minėtais tarybos 2005 04 28 ir 2005 05 26 sprendimais, Trakų rajono savivaldybėje buvo priimti 136 sprendimai, kuriais leista rengti 169 žemės sklypų, esančių Trakų rajone, detaliuosius planus, numatant šių žemės sklypų padalijimą bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę ir gyvenamųjų mažaaukščių pastatų statybai skirtą teritoriją. Visų skundžiamų sprendimų pagrindu patvirtintas vienas detalusis planas, kuriuo remiantis pakeista dviejų žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-286, kuriuo buvo nutarta leisti rengti detalųjį planą, 2006 03 20 įsakymu Nr. P2-258 patvirtino žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., Trakų sen., Katiškių k. detalųjį planą ir jo sprendinius – kiekvienas žemės sklypas dalijamas į du sklypus, dviejų sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama iš žemės ūkio į kitos paskirties/gyvenamosios teritorijos. Vadovaujantis šiuo įsakymu bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2006 02 22 patvirtintu Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (100)-11.81-56, Vilniaus apskrities viršininkas 2006 06 13 įsakymu Nr. 2.3-5746-79 minėtą detalųjį planą patvirtino ir kiekvieną žemės sklypą padalijo į du sklypus bei nustatė, kad iš keturių žemės sklypų, suformuotų padalijus du žemės sklypus, dviejų žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

Šioje byloje, vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2007 02 23 nutartimi (rezoliucinės dalies 36 punktas), nagrinėjamas ginčas dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 12 29 sprendimo Nr. S1-523, Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 12 29 sprendimo Nr. S1-524, Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 12 29 sprendimo Nr. S1-525, Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 12 29 sprendimo Nr. S1-527 teisėtumo ir pagrįstumo.

Prašydamas panaikinti sprendimus prokuroras vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d., 4 d., 15 str. 3 d., Žemės įstatymo 2 str. 29 d., 37 str. 2 d. 2 p., Vyriausybės 2004 10 13 nutarimu Nr. 1278, Aplinkos ministro 2004 05 03 įsakymu Nr. D1-239 ir žemės ūkio ministro 1999 04 07 įsakymu 89 patvirtintomis Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo taisyklėmis, Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 03 29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 ir kt.

Paaiškina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Aplinkos ministerijos prašymu išnagrinėjusi Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo tvarkos procedūrų vykdymo pažeidimus, 2006 02 27 rašte Nr. 4B-(8.2)-230 pažymėjo, kad šioje scemoje sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai, bei nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 04 28 ir 2005 05 26 priimdama sprendimus Nr. S1-133 ir S1-175, kuriais nusprendė plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą, pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 3 d. ir 24 str. 4 d., 18 str., Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 50 p.

Remiantis NŽT nustatytais pažeidimais Vilniaus apskrities viršininkas 2006 02 28 priėmė įsakymą Nr. 2.3-1839 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 03 02 įsakymo Nr. 2.3-1334 „Dėl Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų patvirtinimo“ 2 punkto patikslinimo“. Nurodė, kad patvirtintomis schemomis vadovaujamasi nustatyta tvarka sprendžiant tik miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus, o Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje nustatytos galimos urbanistinės plėtros teritorijos turi reikšmę kaip teritorijos, kuriose draudžiama įveisti mišką ir nėra teisinis pagrindas rengti teritorijų planavimo dokumentus, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti.

Prokuroras paaiškina, kad vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., Vyriausybės atstovas pasiūlė Trakų rajono savivaldybės tarybai svarstyti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 05 26 sprendimo Nr. S1-175 ir 2005 04 28 sprendimo Nr. S1-133 panaikinimo klausimą.

Pareiškime paaiškinama, kad Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Paaiškina, kad viešasis interesas bendrąja prasme siejamas su visuomeniniu interesu, o visos visuomenės interesas yra visa tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga pačiai visuomenei. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamų sprendimų pagrindu (tame tarpe ir ginčijamų kitose administracinėse bylose) pradėti rengti detalieji planai apima daugiau kaip 450 ha Trakų rajono teritorijos. Šiuos planus įgyvendinus, Trakų apylinkėse būtų pradėtos masinės naujų gyvenamųjų namų statybos, o tai pakeistų iš esmės šios istorinę, kultūrinę, visuomeninę vertę turinčios vietovės kraštovaizdį. Remiasi Konstitucijos 54 str. 1 dalimi ir mano, kad sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu visuomenės viešuoju interesu.

Dėl skundo (prašymo) padavimo termino paaiškina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, jog skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo. Pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinę priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija, kuri privalo tikrinti, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus (35 str. 1 d. 1 p.). Prokuroras apie tai neinformuojamas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareiškimas Nr. (50)-1.2-2811-(3.31) Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas 2006 07 19. Siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškimą, išanalizuoti pateiktą informaciją bei priimti sprendimą buvo būtina surinkti pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti Trakų rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų teisėtumą. Tuo tikslu, laikotarpyje nuo Vilniaus apskrities viršininko prašymo gavimo iki 2006 12 12 iš Vilniaus apygardos prokuratūros buvo išsiųsti 34 paklausimai įvairioms institucijoms dėl informacijos ir dokumentų pateikimo.

Kadangi paskutinis atsakymas prokuratūroje buvo gautas 2006 12 12, todėl prašymo teismui padavimo vieno mėnesio termino pradžia skaičiuotina nuo 2006 12 12, t.y. nuo tos dienos, kai prokuratūroje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių Trakų rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo teismine tvarka pagrįstumą. Paaiškina, kad sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, teismas taip pat turėtų atsižvelgti į didelę medžiagos apimtį. Trakų rajono savivaldybė priėmė 136 sprendimus dėl daugiau kaip 150 žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių 190 asmenų. Ne visos institucijos prokurorui reikalingą informaciją pateikė laiku bei tinkamos formos.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino (parodė schemoje), kad visi sklypai, dėl kurių vyksta ginčas, miškų išdėstymo schemoje yra teritorijose, pažymėtose kaip galimos urbanistinės plėtros teritorijos.

Paaiškina, kad 2003 12 30 Žemės ūkio ministras priėmė įsakymą Nr. 3D-565 „Dėl Alytaus, Anykščių, Kelmės, Molėtų, Pasvalio, Plungės, Skuodo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Telšių, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonų savivaldybių ir Rietavo savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų parengimo“, kuris ir buvo pagrindu rengti Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą. Tokiu būdu Žemės ūkio ministerija prisiėmė tipines planavimo organizatoriaus pareigas – organizavo specialiojo plano rengimą, pasirinko plano rengėją, finansavo teritorijų planavimo darbus ir kt. Planavimo organizatoriaus teises Žemės ūkio ministerija delegavo Nacionalinei žemės tarnybai. Paaiškina, kad iš dokumentų matyti, jog trūko teisinių sąvokų ir terminų nuoseklumo nuo pat Žemės ūkio ministro įsakymo priėmimo. Net ir kompetentingas teisės subjektas savo įgaliojimus privalo vykdyti ne savo nuožiūra, o laikydamasis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų.

Paaiškina, kad 2004 01 13 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius išsiuntinėjo suinteresuotoms institucijoms paraiškas sąlygoms teikti specialiojo planavimo dokumentams rengti, nors šis raštas išsiųstas be parašų ir nenurodant datos. Tai neatitinka privalomos paraiškos formos nustatytos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 11 22 įsakymu Nr. 170 patvirtintų reikalavimų. Suinteresuotos institucijos sąlygas Trakų rajono Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemai rengti išdavė vadovaujantis Aplinkos ministro 1998 11 02 įsakymu Nr. 211 patvirtintomis specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendrosiomis taisyklėmis. 2004 01 19 planavimo sąlygas pateikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Šių sąlygų V dalis numatė kitus reikalavimus, o būtent sąlygų 5.2 punktas numatė: „pažymėti kaimų (gyvenviečių) ribas. Išnagrinėti žemėvaldas, įvertinti gyvenviečių plėtros galimybes, jų infrastruktūros, komunalinių objektų, rekreacijos ir kitokiems poreikiams reikalingas teritorijas“.

Kitos institucijos taip pat nurodė, kad tarp miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendinių reikia numatyti ir kitus Trakų rajono plėtros aspektus. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 4 p. Paaiškina, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, jog atskirų institucijų planavimo sąlygose įvardinta urbanistinė plėtra kaip nors pažeidžia viešąjį interesą ar apskritai įstatymų saugomus interesus. Teigia, kad skunde suabsoliutinamas miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo vienas iš tikslų ir visiškai ignoruojami kiti uždaviniai. Pažymi, kad Trakų rajono savivaldybė siekia specialiajame plane numatyti subalansuotą rajono plėtrą. Teigia, kad pareiškėjo pozicija prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d. 7 p. įtvirtintai nuostatai, jog teritorijų planavimo tikslas yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų.

Nesutinka su skundo teiginiais, kad žemėtvarkos schemoje turėjo būti pažymėti sprendiniai: žemės ūkio paskirties žemė, tinkama sodinti mišką; kitos paskirties teritorijos, kuriose tikslinga įveisti mišką; plotai, kuriuose draudžiama įveisti mišką.

Paaiškina, kad sprendinys „draudžiama įveisti mišką“ nepasako, jog teritorija, kurioje draudžiama įveisti mišką, negali būti naudojama urbanistiniais tikslais, todėl Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtos urbanistinės plėtros teritorijos ir yra teritorijos, kuriose draudžiama įveisti mišką. Remiasi Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 03 29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144, Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 9 punktu. Paaiškina, kad Trakų rajono savivaldybė tinkamai nagrinėjo visus klausimus, susijusius su žemėtvarkos schemos projekto svarstymu. Teigia, kad nebuvo pažeistos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos viešo svarstymo su visuomene procedūros, nes jos buvo pradėtos 2004 09 22 paskelbus vietiniame laikraštyje „Trakų žemė“, buvo sudaryta galimybė susipažinti su schema, taip pat 2004 11 22 vyko jos viešas svarstymas savivaldybėje. Remiasi Vyriausybės nutarimu „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“. Paaiškina, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintų nuostatų reikalavimai nebuvo pažeisti, nors yra tam tikrų netikslumų dokumentų datose.

Paaiškina, kad 2005 02 15 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrino Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą ir įrašė teigiamą išvadą, pasiūlė tvirtinančiai institucijai šią schemą tvirtinti. 2005 03 02 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3-1334 „Dėl Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo schemų patvirtinimo“ patvirtino Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą miškų išdėstymo schemą.

Nesutinka su skundo teiginiais, kad Trakų rajono savivaldybė pažeidė Teritorijų planavimo 18 str. ir Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 50 punktą. Teigia, kad šiose teisės normose įsakmiai įvardinamas jau patvirtintų, paskelbtų bei įsigaliojusių planų keitimo tvarka. Šiuo atveju urbanistinės plėtros sprendiniai buvo įvardinti jau planavimo sąlygose, jų variantai buvo aptariami schemos rengimo metu bei viešo susirinkimo protokole.

Nesutinka su skundo teiginiais dėl skundžiamų sprendimų neigiamos įtakos Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijai. Teigia, kad parko tvarkymo planas parengtas 1993 metais yra pasenęs, kalbama apie neapibrėžtas buferines zonas, tačiau neaiški nei jų funkcinė paskirtis nei teritorijos.

Paaiškina, kad schemą patikrino Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, t.y. valstybinę teritorijų priežiūrą atliekanti institucija, taip pat Vilniaus apskrities viršininkas. Sąlygas detaliesiems planams rengti išdavė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Nei viena teritorija betarpiškai nesiriboja su TINP, kultūros paveldo saugomais gamtos objektais, biologinės įvairovės požiūriu vertingais plotais. Visais atvejais užtikrinamas keliamų aplinkosaugos reikalavimų įvykdymas.

Paaiškina, kad Trakų rajono savivaldybės taryba visiškai pagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 ir 6 dalimis tiek priimdama sprendimus leisti rengti detaliuosius planus dėl gyvenamųjų namų ir kitų objektų statybos, tiek keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirtis žemę.

Prašo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

Trakų rajono savivaldybės taryba priėmė 2005 04 28 sprendimą Nr. S1-133, kuriuo nusprendė pritarti žemėtvarkos schemos – specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui, nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir taikymo prioritetus. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 05 26 sprendimu Nr. S1-175 pakeitė 2005 04 28 sprendimą Nr. S1-133 ir šiuo sprendimu nusprendė žemėtvarkos schemoje – specialiajame plane, plotuose, kur miško veisimas nenumatomas, patvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą. Vadovaujantis šiais sprendimais buvo priimti kiti sprendimai, kuriais leista tvirtinti žemės sklypų detaliuosius planus, numatant šių žemės sklypų padalijimą bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę – gyvenamąją teritoriją.

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 07 28 sprendimu Nr. S1-286, 2006 03 20 įsakymu Nr. P2-258 patvirtino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių Trakų rajono savivaldybės Trakų sen. Katiškių k., detalųjį planą ir jo sprendinius – kiekvienas žemės sklypas dalijamas į du sklypus, dviejų sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama iš žemės ūkio į kitos paskirties – gyvenamąsias teritorijas.

Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.124 str., Žemės įstatymo 32 str., Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 4 d., kitais galiojusiais tuo metu teisės aktais ir Trakų savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 03 20 įsakymu r. P2-258, priėmė 2006 06 13 įsakymą Nr. 2.3-5746-79, kuriuo kiekvieną žemės sklypą padalijo į du sklypus ir nustatė, kad iš keturių žemės sklypų, suformuotų padalinus du sklypus, dviejų žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

Paaiškina, kad tokiu būdu, panaikinus Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 04 28 sprendimą ir 2005 05 26 sprendimą, yra naikintini ir kiti jų pagrindu priimti teisės aktai, vienas jų – Vilniaus apskrities viršininko 2006 06 13 įsakymas Nr. 2.3-5746-79.

Sutinka su pareiškėjo reikalavimu dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 06 13 įsakymo panaikinimo tuo atveju, jeigu bus tenkintas prokuroro reikalavimas dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 07 28 sprendimo Nr. S1-286 ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 03 20 įsakymo Nr. P2-258 panaikinimo. Kitus pareiškėjo reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškina apie tas pačias aplinkybes dėl Miško išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo, su šia schema susijusių administracinių teisės aktų priėmimo, bei panaikinimo kaip ir kiti bylos dalyviai. Paaiškina, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 04 28 ir 2005 05 26 sprendimais, kuriais nusprendė plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, įtvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą, pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 3 d., 24 str. 4 d., 18 str. 5 d. bei Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 50 punktą, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus. Mano, kad apskrities viršininko administracija, atlikdama detalaus plano peržiūrą, negalėjo išduoti teigiamos išvados, o savivaldybės administracija negalėjo leisti rengti 169 sklypų detaliųjų planų, išduoti planavimo sąlygų ir patvirtinti detaliojo plano pagal miškų išdėstymo schemą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė Jadvyga Voitinovič prašė ginčijamų sprendimų nenaikinti.

Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo schema (toliau – Schema) pagal 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004-05-01) (toliau - Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (Įstatymo 2 straipsnio 32 dalis).

Detalusis planavimas Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (Įstatymo redakcija) apibrėžiamas kaip savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Taigi detaliojo planavimo procesas nukreiptas į konkretų žemės sklypą ( jų grupes ) ir šio proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose įtvirtinami nustatantys veiklos žemės sklype sąlygas, teises ir prievoles sprendiniai. Detalių planų rengimo atvejus nustato Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnis. Žemės sklypams padalinti, atidalinti ar sujungti bei pagrindinei tikslinei žemės naudojimo paskirčiai statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti pakeisti bei teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir naudojimo režimui pakeisti ir yra rengiami detalieji planai (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3,4 ir 5 punktai). Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, rengiami tik išnagrinėjus tokio keitimo socialines, ekonomines ir aplinkosaugos pasekmes. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui turi būti gautas savivaldybės tarybos pritarimas (Įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjo ginčijami Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir yra ne kas kita kaip pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui pritarimas, atitinkantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 21 punkto reikalavimams.

Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nurodo, jog bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį specialusis teritorijų planavimas apibrėžiamas kaip atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. Specialiuoju planu nustatomos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Būtent Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis ir įtvirtinta būtinumą rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus - kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus). Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatą, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju planavimo tikslai buvo teisėti – siekis keisti žemės naudojimo tikslinę padėtį, padalinti sklypus, nes tokiu atveju detaliųjų planų rengimas privalomas.

Taigi šios pareiškėjo nurodytos teisės normos numato bendrųjų planų privalomumą nekilnojamojo turto savininkų, valdytojų ar naudotojų atžvilgiu (Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis), specialiųjų planų rengimo būtinumą tam tikrais atvejais (Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis), taip pat draudimą rengti detaliuosius planus, jei jie prieštarauja bendrųjų arba specialiųjų teritorijos planų sprendiniams ar teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Tačiau nė viena iš šių nurodytų teisės normų neįtvirtina principinio draudimo rengti detaliojo planavimo dokumentus nesant patvirtinto teritorijos bendrojo ar specialiojo plano.

Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo schema (toliau – Schema) pagal 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004-05-01) (toliau - Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (Įstatymo 2 straipsnio 26 dalis ir 32 dalis). Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schema patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 įsakymu Nr. 2.3-1334.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų sprendimas dėl specialaus plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“, aukštesnių administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Teritorijų planavimo įstatymas (2004 m. sausio 15 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, tačiau čia nurodytos nuostatos pakeistos arba papildytos nebuvo (nors kai kurių iš jų tekstinė išraiška ir buvo koreguojama) iki 2007 m. balandžio 5 d., kai įsigaliojo Seimo 2007 m. kovo 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11, 18 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas – būtina sąlyga jiems įsigalioti (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas); įstatymu turi būti nustatyta įstatymų paskelbimo tvarka ir informacijos šaltinis, kuriame įstatymai turi būti paskelbti (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas turi būti toks, kad teisės subjektai būtų tikri, jog paskelbtas įstatymas ir yra būtent tas, kurį priėmė Seimas arba kuris buvo priimtas referendumu; toks įstatymų paskelbimas yra oficialus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); įstatymai turi būti paskelbti viešai (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); teisė negali būti nevieša (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai).