Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-803-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
1S-803-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38650-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. O.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-803-317/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38650-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. O. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. O. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. O. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 30 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti A. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė įvertinusi socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, jog nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra nepakankami, jis linkęs priimti sprendimus vadovaujantis savo įsitikinimais, jo ateitiems planams trūksta tikslumo ir nuoseklumo, o kriminogeninė istorija leidžia teigti, kad, būnant nestruktūruotoje aplinkoje, jo elgesys gali būti impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Taip pat Komisija pažymėjo, jog nuteistasis nesimoko vidurinėje mokykloje, nesiekia įgyti specalybės.

4. Nesutikdamas su priimtu Komisijos nutarimu, nuteistasis A. O. pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartimi A. O. skundas atmestas, konstatavus, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Motyvuodamas šią išvadą, be Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu buvo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apylinkės teismas nurodė ir tai, kad A. O. vis dar apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, jis praeityje teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, jo daromi nusikaltimai vis sunkėja.

5. A. O. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, atmesdamas jo skundą, rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir Komisija, plačiau nepasisakydamas kas sudarė pagrindą tokiems argumentams. Kai kurie argumentai yra neteisingi, paremti klaidinga informacija. Teismas nurodė, jog Komisija, priimdama nutarimą, atsižvelgė į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, kurie buvo gauti atlikus nuteistojo vertinimą 2020 m. birželio 17 d., nors, anot nuteistojo, paskutinis jo vertinimas buvo atliktas tik 2020 m. sausio 3 d.

5.2. Nuteistasis taip pat pažymi, jog nors jis praeityje teistas 4 kartus, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka tik antrą kartą. Po to, kai atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ilgą laiką nenusikalto, o nusikaltimas, dėl kurio šiuo metu atlieka bausmę, buvo iš dalies išprovokuotas nukentėjusiojo asmens. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis nereikalauja vertinti padaryto nusikaltimo sunkumo, jo pobūdžio. Tai jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Kritikuodamas apylinkės teismo argumentą, kad, taikant jam lygtinį paleidimą, gali būti neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė, nuteistasis pažymi, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės.

5.3. Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinka visus lygtinio paleidimo pagrindus, kadangi yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 58 iki 51 balo, bausmės atlikimo metu jis elgėsi gerai, lankė įvairias programas, buvo 2 kartus skatintas. Anot A. O., nėra jokių galimybių dar labiau pagerinti jo elgesį. Pataisos namuose nėra darbo vietų, todėl jis negali įsidarbinti. Mokytis negali, kadangi per vėlai atvyko į įkalinimo įstaigą. Be to, dėl covid-19 infekcijos buvo atšauktos visos programos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. O. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. O. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 dalį), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą - nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. O skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

8. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais A. O. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, buvo 2 kartus skatintas. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

9. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodiką, šio rezultato pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. O. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – 51 balas. Nuo pirminio šios rizikos vertinimo, atlikto 2019 m. liepos 26 d., šis balas sumažėjo vos 7 balais, o nuo 2020 m. sausio 3 d. atlikto vertinimo iki paskutiniojo vertinimo, kuris buvo atliktas 2020 m. birželio 17 d., nuteistajam nustatytų veiksnių balas apskritai nepakito. Nors A. O. skunde tvirtina, kad 2020 m. birželio 17 d. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nebuvo atliktas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog būtent tokie duomenys apie paskutinį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo laiką ir jo metu gautus rezultatus, yra nurodyti teismui pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje. Nagrinėdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas tik įvertina tai, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, netikrindamas skundo medžiagoje pateiktų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, nesant jokių oficialių duomenų apie socialinio tyrimo išvadoje nurodytos informacijos prieštaringumą, apygardos teismas pagrindo ja nesivadovauti neturi.

10. Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, jog nuteistajam, net ir vykdančiam jo individualų socialinės reabilitacijos planą, vis dar priskiriami du kriminogeniniai veiksniai: alkoholio vartojimas bei mąstymas ir elgesys. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl A. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro net 31 balą, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek, juo labiau, pastaruoju metu, A. O. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11. Abejonių tinkamu A. O. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir galimas jo finansinis nestabilumas. Neabejotina, jog, išėjęs į laisvę, kurioje neturi užtikrintos darbo vietos, A. O. susidurs su finansiniais sunkumais, kuriuos tik padidins jo jau šiuo metu turimi įsiskolinimai - kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose A. O. atžvilgiu buvo gauti vykdomieji patvarkymai, pagal kuriuos iš jo turi būti išieškota 2 723,80 Eur, o atlyginta suma šiuo metu sudaro tik 3,45 Eur. Pažymėtina, jog sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas, ypač turtinio pobūdžio, o A. O. nusikalstamo elgesio istorija yra susijusi tiek su nusikaltimų, nukreiptų į svetimą nuosavybę, darymu, tiek su kitokio pobūdžio nusikalstamu veikimu, tačiau nulemtu taip pat finansinio motyvo – jis praeityje, be kita ko, teistas už vagystę ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (parduoti).

12. Pažymėtina ir tai, kad neretais atvejais nedarbas, finansiniai sunkumai paskatina asmenis vartoti alkoholį, o A. O. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis itin dažnai vartodavo alkoholį (nuteistasis nurodė, jog alkoholį vartodavo kiekvieną dieną), po ko jo elgesys tapdavo neprognozuojamas. Šiame kontekste itin svarbu atsižvelgti ir į tai, kad alkoholio vartojimas taip pat buvo vienas iš veiksnių paskatinusių A. O. įvykdyti sunkų smurtinį nusikaltimą, už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors įkalinimo įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu faktas neužfiksuotas, be to, nuteistasis lanko daug socialinių programų, kurios padeda kontroliuoti priklausomybę, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šią problemą jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai, priešingai nei pataisos įstaigoje, yra laisvai prieinami. Visos šioje bei ankstesnėse pastraipoje nurodytos aplinkybės, įvertinus jas ir kontekste A. O. socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, jog nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra nepakankami, jo planams trūksta tikslumo ir nuoseklumo, jis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, sudaro pakankamą pagrindą abejoti jo galimybėmis lygtinio paleidimo atveju gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju ne tik, kad galima, bet ir privaloma atsižvelgti ir į ankstesnius A. O. teistumus (be nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, A. O. atžvilgiu buvo priimti dar 4 apkaltinamieji nuosprendžiai) bei tai, kad jam praeityje jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas bei du kartus atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, bei naujų nusikalstamų veikų darymas, net ir realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, kartu vertinant ir 10-12 šios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje A. O. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

14. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog Komisija bei apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei minimaliai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, o nuteistąjį bei jo elgesio pažangą bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

15. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. O. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis