Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, specialaus išsilavinimo, išsiskyręs, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2 400 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei turto konfiskavimą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o būtent:

jis 2021 m. sausio 29 d., apie 19.50 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, elgėsi įžūliai, pažeisdamas žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, sukeldamas išgąstį bei baimę namuose buvusiai V. B., t. y. atėjęs prie buvusios sutuoktinės V. B. nuomojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia ranka išdaužė dviejų namo langų stiklus bei spyrė į namo įėjimo duris ir jas sugadino, po ko stovėdamas namo kieme šaukdamas „išeik į lauką perpjausiu gerkles‘ rankos pirštu perbraukė per kaklo sritį. Tokiais veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Be to, N. R. prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, o būtent:

jis 2021 m. sausio 29 d., apie 19.50 val., neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, panaudodamas fizinę jėgą išlaužė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje duris, bei tokiu būdu įsibrovė į V. B. gyvenamojo namo koridorių.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad susierzino dėl to, kad jam nukentėjusioji neleidžia lankyti ir matytis su dukterimi, kuri gyvena pas ją, tai nuvažiavo ir išdaužė langus bei išspyrė duris. Pirmiausia išdaužė langų stiklus, paskui išspyrė duris. Įėjo į vidų, į koridoriuką, paskui apsisuko ir išėjo. Ėjo, nes norėjo pasikalbėti. Vidinių durų nedaužė, tik stipriau pabeldė. V. B. buvo namuose ir, turbūt, jo veiksmus matė. Kadangi buvo įpykęs, gali būti, kad sakė „išeikit į lauką, perpjausiu gerkles“ ir perbraukė pirštu kaklo sritį. Tuo nieko pasakyti nenorėjo taip padarė nekontroliuodamas savęs. Jei jam tokį gestą parodytų, nekreiptų dėmesio. Tuo metu mažoji dukra buvo pas jį, bet jai dažnai neleidžiama pas jį būti. Jai sako, kad atvažiuotų jo aplankyti, bet ji sako, kad mama neleidžia. Dabar su dukra leidžia pasimatyti dažniau. Sutinka su viešųjų darbų bausme, tik prašo, kad terminas būtų trumpesnis. Dėl įvykio gailisi ir atsiprašo nukentėjusiosios, daugiau tai nepasikartos.

Iš nukentėjusiosios V. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu: 1) 2021 m. sausio 29 d. duotų parodymų matyti, kad ji kartu su savo sugyventiniu O. L., gyvena nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Prieš tai buvo susituokusi su N. R., su juo santuokoje gyveno apie 14 metų, kartu susilaukė dviejų dukrų. Savo santuoką oficialiai nutraukė maždaug prieš metus, teismo sprendimu dukros A. R. gyvenamoji vieta paskirta su tėčiu, o I. R. - pas ją. 2021 m. sausio 29 d., apie 14.00 val., savo dukrą I. R. išleido pas tėtį, kad pabūtų su juo ir savo seserimi. Apie 19.50 val. jai kartu su savo sugyventiniu O. L. būnant namuose, išgirdo smūgio į stiklą garsą, tuomet po kelių sekundžių smūgis pasikartojo į kitą langą, abu su O. L. priėję prie lango atpažino, jog ten stovi jos buvęs sutuoktinis N. R., kuris rankose turėjo kažkokią lazdą, su kuria daužė į namo langus. N. R. jiems šaukė, kad išeitų į lauką, kad jiems perpjaus gerklę, užmuš. Ji iš karto išsigandusi paskambino bendruoju pagalbos telefonu, tuomet N. R. turima lazda priėjęs prie namo įėjimo durų, jas trankė, daužė, kol sulankstė ir pateko į koridorių, ten taip pat daužė medines namo duris, tačiau jų nesugadino. Nepatekęs į vidų, N. R. pasišalino. Kartu su atvykusiais policijos pareigūnais, nuvyko N. R. į jo gyvenamąją vietą, kur vienos namuose buvo paliktos nepilnametės dukros, bei jas parsivežė į savo namus. Dukros pasakojo, kad tėtis buvo išėjęs pas draugą ir į parduotuvę, o jos buvo vienos namuose. Jos buvęs sutuoktinis N. R. yra agresyvaus, ūmaus būdo, teistas, ne vieną kartą dėl jo elgesio kreipėsi į policiją, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji labai bijo dėl savo ir kitų šeimos narių sveikatos ar gyvybės, kadangi N. R. elgiasi neprognozuojamai. Ji kartu su O. L. ir dukra gyvena nuomojamame name, turi registruotą nuomos sutartį, turtas yra draustas, todėl dėl išdaužtų lango stiklų ir sugadintų durų patirtą turtinę žalą nurodys tyrimo eigoje; 2) 2021 m. vasario 4 d. duotų parodymų matyti, kad 2021 m. sausio 29 d. jai dukra I. R., pasakė, kad jai skambino tėvas ir kvietė į svečius, ji sutiko ir leido dukrai vykti pas tėvą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, tikslaus adreso nežino, nes po skyrybų su tėvu liko gyventi kita jos dukra A. R.. Apie 19.50 val. ji išgirdo trenksmą į namo langą, pašoko ir nuėjo prie lango ir išgirdo smūgį į kitą namo langą. Atitraukus užuolaidą pamatė, kad kieme stovi vyras ir tuo pat metu buvo smūgis į langą, prie kurio stovėjo. Vyras, kuris stovėjo kieme ir trankė į namo langus buvo apsirengęs visas juodos spalvos rūbais, ant galvos užsidėjęs kapišoną, veidas buvo uždengtas veido apsaugos kauke juodos spalvos. Kadangi vyras stovėjo prie pat lango iš akių, laikysenos ir sudėjimo suprato, kad tai jos buvęs vyras N. R.. Kai pamatė, kad ji ir jos sugyventinis O. L. stovi prie lango ir žiūri, kas dedasi kieme, jos buvęs vyras rankos mostu parodė, kad išeitų į kiemą, t. y. rankos pirštu parodė į langą prie kurio ji stovėjo, o tuo metu jos sugyventinis buvo kitame kambaryje prie kito lango ir pirštu parodė į tą langą. Po to jis rankos mostu pirštu perbraukė per kaklo sritį, iš ko ji suprato, kad jis jai nori perpjauti gerklę. Be to, buvęs vyras kažką turėjo rankoje dešinėje rankoje, ką tiksliai, pasakyti negali, tamsų ar tai pagalį, ar kažkokį geležį. Ji žinodama, kad jos buvęs vyras yra agresyvus ir ne kartą yra jai grasinęs bei smurtavęs buvo iškeltos bylos, labai išsigando ir iš karto pasiėmusi telefoną skambino 112. Kol ji skambino 112, išgirdo, kad yra trankomos namo lauko durys, O. L. jai pasakė, kad policijos paprašytų greičiau atvykti, nes jau trankomos koridoriaus namo viduje durys. N. R. patrankė vidines namo įėjimo duris, tačiau jų sulaužyti nepavyko, ji stovėdama prie lango pamatė, kad buvęs vyras yra kieme, priėjo prie lango ir rankos mostu parodė, kad perplaus jai gerklę dar kažką sakė, tačiau ji neišgirdo. Patikslina, kad buvęs vyras po to, kai pirmą kartą parodė ranka, kad perpjaus gerklę, šaukė „išeikit į lauką, pize perpjausiu gerkles“. N. R. iš lėto išėjo iš namo kiemo, policija dar nebuvo atvykusi. Jos nuomone, buvęs vyras, net ir po skyrybų 2020 m. balandžio mėn. negali susitaikyti su mintimi, kad ji turi kitą draugą bei pastoviai dukroms sako, kad ji yra jo žmona ir negali su kitais vyrais gyventi. Namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ji nuomojasi, turi pasirašiusi nuomos sutartį, namo savininkų vardo, pavardės nurodyti šiuo metu negali, nes neprisimena, dokumentus pateiks vėliau. Pagal pasirašytą nuomos sutartį ji yra atsakinga ir už turto sugadinimą ar sunaikinimą. Jos buvęs vyras išdaužė dviejų mediniuose rėmuose po vienos pusės vieną stiklą, nes yra dvigubi stiklai, dėl sugadintų dviejų langų vienos pusės stiklų padaryta bendra žala 70 eurų sumai. Po to, kai buvęs vyras išėjo iš kiemo, ji su sugyventiniu nuėjo pasižiūrėti, kaip sugadintos namo lauko geležinės durys, sugadinimai buvo: lauko pusės durų rankena nepataisomai, t. y. atlenkta į priešingą pusę, durų apačia buvo atplėšta nuo staktos, durų spyna išlaužta, durys buvo sugadintos nepataisomai ir padaryta žala ne mažesnė nei 300 eurų sumai. Dėl jos buvusio vyro sugadinto turto jai padaryta 370 eurų turtinė žala, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo. Be to, buvęs vyras N. R. neteisėtai be jos leidimo įsibrovė į jos gyvenamojo namo koridorių, prašo dėl tokių buvusio vyro veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jis įsibrovė į jos gyvenamasis patalpas - namo koridorių. Ji su savo sugyventiniu O. L. gyvena kartu pusantrų metų ir veda bendrą ūkį. Kai jos buvęs vyras atėjo ir daužė langus ir duris nepilnamečių dukrų nebuvo namuose ir nematė; 3) 2021 m. gegužės 24 d. duotų parodymų matyti, kad ji su sugyventiniu O. L., nuomojosi namą iš N. O., kuri gyvena Italijoje. Ją buvo informavusi per programėlę „Viber“, buvo nusiųstos nuotraukos, kaip sugadinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lango stiklai išdaužti bei sugadintos namo lauko durys. Namo savininkė parašė, kad dėl sugadinto turto kreipsis į draudimo kompaniją, kokią, pavadinimo nežino. Kiek jai žinoma, savininkė kreipėsi į draudimą, ar gavo išmoką dėl sugadinto turto, nežino. Pirminėse apklausose nurodė, kad jos buvęs vyras N. R. 2021 m. sausio 29 d. sugadino turto, kurio vertė 370 Eur. Kadangi namo savininkė N. O. kreipėsi į draudimo kompaniją, todėl jai, kaip turto nuomotojai, žala nepadaryta. Dėl sugadinto turto pretenzijų neturi, ikiteisminio tyrimo pageidauja. Ji pati patyrė didelį šoką, labai išsigando dėl savo buvusio vyro N. R. tokio elgesio, todėl jai padaryta neturtinė 1000 eurų žala (2, 54-57, 58-61 b. l.).

Iš liudytojo O. L. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis jau kuris laikas gyvena kartu su V. B. ir jos dukra I. R. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. V. B. yra išsiskyrusi, I. R. yra jos ir jos buvusio sutuoktinio N. R. dukra. Su N. R. yra susitikęs keletą kartų anksčiau, todėl puikiai jį atpažįsta. 2021 m. sausio 29 d. apie 19.50 val. jam kartu su V. B. būnant namuose (I. R. buvo pas savo tėtį N. R.), išgirdo smūgio į stiklą garsą, tuomet po kelių sekundžių smūgis pasikartojo į kitą langą, abu su V. B. priėję prie lango atpažino, jog ten stovi jos buvęs sutuoktinis N. R., kuris rankose turėjo kažkokią lazdą, su kuria daužė į namo langus. N. R. jiems šaukė, kad išeitų į lauką, kad jiems perpjaus gerklę, užmuš. V. B. išsigandusi iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu, tuomet N. R. turima lazda priėjęs prie namo įėjimo durų, jas trankė, daužė, kol sulankstė ir pateko į koridorių, ten taip pat daužė medines namo duris, tačiau jų nesugadino. Nepatekęs į vidų, N. R. pasišalino. Toks N. R. elgesys jam kelia nerimą ir baimę, kadangi jo išsakyti grasinimai susidoroti buvo skirti tiek V. B., tiek jam, jo elgesys yra neprognozuojamas, todėl mano, kad jo šeimai kyla realus pavojus dėl tokio N. R. elgesio (72-75 b. l.).

Iš 2021 m. sausio 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja V. B. nurodė 2021 m. sausio 29 d., viešosios tvarkos bei įsibrovimo į jos gyvenamojo namo koridorių aplinkybes bei davė parodymus (1-4 b. l.).

Iš 2021 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūra. Namo valdos teritorija yra aptverta. Apžiūrimas namas yra mūrinis, tinkuotas, 1 aukšto su mansarda. Namas apstatytas baldais ir namų apyvokos daiktais, jo aplinka tvarkinga. Pagrindinis įėjimas į namą yra iš pietinės pusės. Namo rytinės sienos langas yra išdaužtas apie 1,8 m aukštyje. Išdaužos matmenys apie 45x25 cm. Po langu ir ant lango stiklo išorinės pusės yra kraujo pėdsakai (lašai). Nuo lango stiklo išorės buvo paimtas 1 biologinio pėdsako ėminys Nr. 1 (tikėtina kraujo pėdsakų), kuris įpakuotas į įpakavimą Nr. 1. Namo pietinės sienos langas yra išdaužtas apie 1,6 m aukštyje. Išdaužos matmenys apie 35x90 cm. Po langu ir ant lango palangės išorinės pusės yra kraujo pėdsakai (lašai). Nuo lango palangės išorės buvo paimtas 1 biologinio pėdsako ėminys Nr. 2 (tikėtina kraujo pėdsakų), kuris įpakuotas į įpakavimą Nr. 2. Pagrindinio įėjimo į namą durys yra viengubos, metalinės. Durys sulaužytos, apatinė dalis išlenkta. Ant durų išorinės pusės yra kraujo pėdsakai (lašai), kurie išsidėstė nuo 80 cm iki 160 cm aukštyje. Nuo lauko durų išorės buvo paimtas 1 biologinio pėdsako ėminys Nr. 3 (tikėtina kraujo pėdsakų), kuris įpakuotas į įpakavimą Nr. 3. Buto Nr. 1 durys yra viengubos, medinės. Ant durų išorinės pusės yra kraujo pėdsakai (lašai), kurie išsidėstė nuo 80 cm iki 150 cm aukštyje. Nuo buto Nr. 1 durų išorės buvo paimtas 1 biologinio pėdsako ėminys Nr. 4 (tikėtina kraujo pėdsakų), kuris įpakuotas į įpakavimą Nr. 4. Visi įpakavimai su biologinių pėdsakų ėminiais įpakuoti į pakuotę Nr. 1, užplombuojant plombą Nr. (duomenys neskelbtini) (15-26 b. l.).

Iš 2021 m. birželio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės S. L. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad N. R. atžvilgiu nutrauktas tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (36-40 b. l.).

Iš nuomos sutarties matyti, kad V. B., O. L. ir N. O. sudarė nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų nuomos su baldais, esančiais (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (65-66 b. l.).

Iš 2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant pateiktų tirti keturių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2021 m. sausio 29 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su N. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų N. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 2x10-20 (84-87 b. l.).

Iš 2021 m. gegužės 31 d. ADT „Compensa V. I. Gruop“ rašto matyti, kad ADT „Compensa V. I. Gruop“ administruoja žalos bylą dėl 2021 m. sausio 29 d. įvykio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (91-93 b. l.).

Iš 2021 m. liepos 27 d. ADT „Compensa V. I. Gruop“ elektroninio pranešimo matyti, kad ADT „Compensa V. I. Gruop“ šioje byloje yra patyrusi 439,84 Eur žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos administravimas dar nėra baigtas, civilinio ieškinio šiuo metu neteiks (98 b. l.).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis N. R.: 1) 2021 m. sausio 29 d., apie 19.50 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, elgėsi įžūliai, pažeisdamas žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, sukeldamas išgąstį bei baimę namuose buvusiai V. B., t. y. atėjęs prie buvusios sutuoktinės V. B. nuomojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia ranka išdaužė dviejų namo langų stiklus bei spyrė į namo įėjimo duris ir jas sugadino, po ko stovėdamas namo kieme šaukdamas „išeik į lauką perpjausiu gerkles“ rankos pirštu perbraukė per kaklo sritį; 2) 2021 m. sausio 29 d., apie 19.50 val., neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, panaudodamas fizinę jėgą išlaužė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje duris, bei tokiu būdu įsibrovė į V. B. gyvenamojo namo koridorių. Taigi kaltinamojo N. R. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, įrodyta.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo N. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis N. R. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus – viešosios tvarkos pažeidimą ir neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, registruotas Užimtumo tarnyboje, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, augina dukrą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam N. R. gali būti skiriamos švelniausios BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai, nustatant už sankcijos vidurkį didesnius jų dydžius. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos apėmimo būdu, nes padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, tokiu būdu subendrintos bausmės dydis sumažintinas trečdaliu.

Kaltinamasis N. R. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė po Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka subendrintina visiško sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta 48 MGL (2 400 Eur) bauda.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, susijusios su grasinimu nužudyti, neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo, priteisimo iš kaltinamojo (67 b. l.). Su šiuo civiliniu ieškiniu kaltinamasis nesutiko, bei nurodė, kad sutiktų su V. B. 300 eurų civiliniu ieškiniu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. palaikė savo ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Neturtinę žalą prašo priteisti už psichologinį spaudimą, nerimą, baimę vakarais išeiti į kiemą. Baimę jaučia iki šiol. Ji buvusio vyro bijo, nes išsiskyrė dėl jo agresijos. Yra buvusi užpulta savo bute, darbo vietoje ir gatvėje. Ji bijo jį sutikti gatvėje akis į akį, bijo jo agresijos. Mano, kad ta moralinė žala yra nepamatuojama, o 1 000 Eur dar pakankamai maža suma. Nei jis, nei jo advokatas su ja nebandė tartis ar atsiprašyti, todėl mano, kad jis sutinka su padaryta žala. Tas įvykis labai pakeitė jos gyvenimą, dabar ji bijo vakarais viena likti namuose, palikti namus be priežiūros, todėl jei ji savaitgaliui išvažiuoja, atvažiuoja jos mama. Dvi savaites po įvykio paniškai bijojo, sėdėdavo ir žiūrėdavo pro langą, ar kas neateina. Po įvykio jai siūlė kreiptis į psichologą, bet ji pasakė, kad pabandys susitvarkyti pati. Žino, kad dabar jis veda ramesnį gyvenimo būdą, todėl yra truputį ramiau, o dėl vaikų reikia tartis gražiuoju. Po to įvykio iki šiol daugiau kažko panašaus nebebuvo. Dėl vaiko jai visada rašo jo mama, jis man nerašo, neskambina ir vaiko neprašo. Įvykio metu ji buvo šoke, bet spėjo ir jo mamai paskambinti, ir policiją iškviesti, o jis braižėsi aplink namus, trankydamas antrąsias duris. Kiek tai galėjo trukti, negali pasakyti. Jo veiksmai truko apie 15-20 minučių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė šoką, stresą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, po įvykio jautė didelį nerimą ir baimę dėl galimų naujų jo išpuolių, šis kiek apslopintas jausmas išlikęs iki šiol, kita vertus, prieš nukentėjusiąją nebuvo panaudotas fizinis smurtas, byloje nėra duomenų, jog ji būtų nedarbingume ar jai sukeltos kitokios ilgalaikės pasekmės, be to, pasak pačios nukentėjusiosios, šiuo metu jai yra ramiau, nes kaltinamasis nėra toks agresyvus, veda ramesnį gyvenimo būdą. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. jai priteistina 250,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas – vokas su biologinių pėdsakų ėminiais, saugomas Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

N. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 7 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 valandų.

N. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jam paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir N. R. paskirti subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. R. paskirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią subendrintą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta 48 MGL (2 400 Eur) bauda ir N. R. paskirti galutinę subendrintą 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 valandų, ir 48 MGL (2 400 Eur) baudos bausmę.

Nustatyti baudos bausmę atlikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nustatyta tvarka.

N. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki viešųjų darbų bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B. iš nuteistojo N. R. 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus – saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2021 m. birželio 16 d. kvito Nr. 040260/478), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.