Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ atstovei Virginijai Pavalkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-03-02 gautas pareiškėjos VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ skundas (b. l. 2–4), kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-01-23 sprendimo Nr. (1.34.)7R-498 „Dėl žalos atlyginimo“ dalį, kuria atsisakyta atlyginti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ patirtą 2 562,39 Lt (742,12 Eur) žalą, susidariusią dėl bendrovei „Juvelta“ atlygintų bylinėjimosi išlaidų (žalos) pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-22/2014, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atlyginti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2 562,39 Lt (742,12 Eur) žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė Virginija Pavalkienė nurodė, kad 2014-01-16 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) priėmė prejudicinį sprendimą dėl Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 3 str. 21 d. neatitikimo ES teisei. LVAT administracinėje byloje konstatavo, kad VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ negalėjo taikyti minėtos įstatymo nuostatos, nes ji pripažinta prieštaraujančia ES teisei, tačiau VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ veiksmuose LVAT nenustatė jokių neteisėtų veiksmų. Pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą Teisingumo ministerija yra įgaliota vykdyti teismo sprendimus dėl neteisėtais valstybės institucijų veiksmais sukeltos žalos atlyginimo, todėl mano, kad atsakovė turi atlyginti pareiškėjos patirtą žalą – sumokėtas bylinėjimosi išlaidas „UAB Juvelta“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ dalyvavo administracinėje byloje Nr. A602-22/2014 pagal pareiškėjos UAB „Juvelta“ skundą atsakovei VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ dėl sprendimų panaikinimo, kurioje LVAT panaikino VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ priimtus aktus ir priteisė UAB „Juvelta“ 742,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja Teisingumo ministerijai pateikė 2014-12-18 raštą Nr. 1.5-665, kuriame nurodė, kad, vadovaudamasi LVAT sprendimais administracinėse bylose Nr. A42-2582/2014 ir A602-22/2014, sumokėjo UAB „Juvelta“ 742,12 Eur ir V. Veršicko TŪB „Santimas“ 468,32 Eur. Pareiškėja 2014-12-18 rašte Nr. 1.5-665 prašė Teisingumo ministerijos minėtas sumas atlyginti iš valstybės biudžeto asignavimų (b. l. 6). Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014-12-18 raštą Nr. 1.5-665, į jį atsakė 2015-01-23 sprendimu Nr. (1.34.)7R-498 – patenkino pareiškėjos 2014-12-18 rašto Nr. 1.5-665 dalį, kuria pareiškėja prašė atlyginti V. Veršicko TŪB „Santimas“ sumokėtą 468,32 Eur sumą ir netenkino pareiškėjos 2014-12-18 rašto Nr. 1.5-665 dalies, kuria pareiškėja prašė atlyginti UAB „Juvelta“ sumokėtą 742,12 Eur sumą (b. l. 7). Pareiškėja skunde prašo panaikinti Sprendimo dalį, kuria atsisakyta atlyginti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ patirtą 742,12 Eur sumą.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai atsisakė pareiškėjai atlyginti 742,12 Eur sumą, kurią pareiškėja sumokėjo UAB „Juvelta“ pagal LVAT 2014-10-06 sprendimą administracinėje byloje.

Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad LVAT 2014-10-06 priėmė sprendimą administracinėje byloje N. A602-22/2014 pagal pareiškėjos UAB „Juvelta“ skundą atsakovei VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“. UAB „Juvelta“ administracinėje byloje prašė panaikinti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011-03-15 patikrinimo aktą Nr. 04-13-41 ir 2011-04-15 sprendimą Nr. 1.5-264. LVAT administracinėje byloje konstatavo, kad reikalavimas, jog Lietuvos vartotojams suprantamas ženklinimas apie tauriojo metalo prabą būtų pateikiamas pagal VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ nurodomus Priežiūros įstatymo reikalavimus, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė administracinėje byloje, reikštų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 str. pažeidimą. LVAT 2014-10-06 sprendime administracinėje byloje pripažino, kad VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ nepagrįstai aptariamą ginčo aukso dirbinių ženklinimą laikė neatitinkančiu Priežiūros įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, LVAT ginčijamus VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ aktus pripažino neteisėtais ir naikintinais pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. Rezoliucinėje LVAT 2014-10-06 Sprendimo dalyje teismas nusprendė UAB „Juvelta“ apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamus VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011-03-15 patikrinimo aktą Nr. 04-13-41 ir 2011-04-15 sprendimą Nr. 1.5-264 ir priteisė iš atsakovės VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pareiškėjos UAB „Juvelta“ naudai 2 562,39 Lt (742,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja iš esmės teigia, kad minėtos 742,12 Eur išlaidos yra pareiškėjos patirta žala, kurią Teisingumo ministerija turi atlyginti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271. str. 1 d., 6.271 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas nuostatomis. Atsakovė atsisakymą atlyginti pareiškėjai jos turėtas 742,12 Eur išlaidas iš esmės motyvuoja tuo, kad administracinėje byloje atsakovu buvo ne Lietuvos valstybė, o Lietuvos prabavimo rūmai, be to, LVAT priteisė UAB „Juvelta“ ne žalą, o bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas (2014-10-16 įstatymo redakcija XII-1257) (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas) nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą. Žalos atlyginimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 str.), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 d. numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Žalos atlyginimo įstatymo 2 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Sistemiškai aiškinant minėtą Žalos atlyginimo įstatymo 2 str. 2 d. 1 p. nuostatą, matyti, kad Teisingumo ministerija įstatyme nustatytomis sąlygomis vykdo teismo sprendimus, jeigu bylos dalykas buvo žalos atlyginimas, o žala kilo dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad administracinėje byloje UAB „Juvelta“ reiškė reikalavimą panaikinti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011-03-15 patikrinimo aktą Nr. 04-13-41 ir 2011-04-15 sprendimą Nr. 1.5-264, taigi UAB „Juvelta“ skundo dalykas buvo ne žalos atlyginimas, o VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ priimtų aktų panaikinimas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad išlaidos, patirtos sumokant UAB „Juvelta“ naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, yra jos patirta žala. Šiuo atveju nėra svarbu, kaip pareiškėja traktuoja jos patirtas išlaidas, kadangi Žalos atlyginimo įstatymo 2 str. 2 d. 1 p. nustatyta pareiga Teisingumo ministerijai vykdyti išskirtinai teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo reikštas reikalavimas atlyginti žalą, LVAT 2014-10-06 sprendimu administracinėje byloje UAB „Juvelta“ buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja teismo posėdyje iš esmės pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad UAB „Juvelta“ priteista 742,12 Eur žala, atsiradusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų).

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad pagal kompetenciją ji yra tik teisės aktų reikalavimų vykdytoja, bet ne jų leidėja. Priimdama teisės aktus, ginčytus Administracinėje byloje, ji negalėjo elgtis kitaip, todėl pareiškėjos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos. Nurodė, kad, nesant vienos iš būtinų sąlygų atsirasti civilinei atsakomybei, pareiškėjai negali atsirasti civilinė atsakomybė atlyginti žalą UAB „Juvelta“. Teismas nesutinka su minėta pareiškėjos argumentacija, kadangi LVAT 2014-10-06 sprendime administracinėje byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai kilo civilinė atsakomybė atlyginti žalą. Teismo sprendimas vykdomas pagal teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą teismo nurodymą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje privalu išdėstyti patenkinto reikalavimo turinį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 5 d. 1 p.), tai turi būti padaryta itin aiškiai ir nedviprasmiškai. Nagrinėjamu atveju LVAT 2014-10-06 sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai išdėstė patenkinto reikalavimo turinį: „Pareiškėjos UAB „Juvelta“ skundą tenkinti ir panaikinti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011-03-15 ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo aktą Nr. 04-13-41 ir VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus 2011-04-15 sprendimą Nr. 1.5-264. Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Juvelta“ iš atsakovo valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmai 2 562,39 Lt bylinėjimosi išlaidų“. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo priteistas bylinėjimosi išlaidas prilyginti civilinei atsakomybei atlyginti žalą.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad Teisingumo ministerija taiko skirtingą praktiką dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, atlyginimo analogiškose administracinėse bylose Nr. A42-2582/2014 ir A602-22/2014. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. A42-2582/2014 pagal pareiškėjo V. V. TŪB „Santimas“ skundą atsakovams VĮ „Lietuvos Prabavimo rūmai“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, dėl sprendimo ir aktų panaikinimo bei žalos atlyginimo LVAT priėmė 2014-11-20 sprendimą, kuriame, be kita ko, pareiškėjui V. V. TŪB „Santimas“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, priteisė 1 617 Lt turtinės žalos atlyginimą. Ginčijamu Sprendimu atsakovė kompensavo minėtas Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ išlaidas. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomos situacijos yra skirtingos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Teisingumo ministerija priėmė skirtingus sprendimus dėl VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ patirtų išlaidų administracinėse bylose Nr. A42-2582/2014 ir A602-22/2014.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad Teisingumo ministerijos kompetencija vykdyti asignavimų naudojimą yra nustatyta Žalos atlyginimo įstatyme. Šiuo atveju pareiškėjos patirtos išlaidos negali būti atlyginamos Žalos atlyginimo įstatymo 2 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nes LVAT 2014-10-06 sprendime administracinėje byloje nesprendė žalos atlyginimo klausimo. Žalos atlyginimo įstatyme nenustatyta galimybė atlyginti tokio pobūdžio išlaidas, kurias nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo kompensuoti, t. y. priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teisingumo ministerija, veikdama savo įgaliojimų ribose, teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą 2015-01-23 sprendimą Nr. (1.34.)7R-498, kuriuo atsisakė atlyginti pareiškėjai 742,12 Eur išlaidas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Nusprendus, kad Teisingumo ministerijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos suformuluotą skundo reikalavimą įpareigoti Teisingumo ministeriją atlyginti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2 562,39 Lt (742,12 Eur) žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.