Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-132-115/2008

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-07-14
Bylos Nr.: 2A-132-115/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algirdas Auruškevičius (pran.), Natalja Cikoto, Danutė Kutrienė
Ieškovas: K. P., S. E.
Atsakovas: S. E., S. E. P.
Trečiasis asmuo: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, R. J., Vilniaus miesto 1 notarų biurui, VĮ Registrų centrui, Vilniaus rajono
Advokatai: Jonas Skruzdys, Deividas Kursevičius

Kategorijos

21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
32.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-132-115/2008

Teisėja Jadvyga Mardosevič Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4; 32.2; 49; 75.6.1; 75.8; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Nataljos Cikoto, Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovui K. P. ,ieškovo atstovui advokatui Deividui Kursevičiui,atsakovei S. E. P. ,atsakovės atstovui advokatui Jonui Skruzdžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ir S. E. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-577/2006 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei S. E. P. , tretiesiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai ir pagal S. E. P. priešieškinį K. P. , tretiesiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, R. J. , Vilniaus miesto 1 notarų biurui, VĮ Registrų centrui, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sutuoktinio išlaikymo, bendrojo jungtinio turto padalijimo ir kt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės S. P. , nutraukti dėl atsakovės kaltės; nepilnamečių vaikų G. P. ir G. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams turtu, kurio vertė 37594,99 Lt; išjungti iš dalintino turto ieškovo asmeninę nuosavybę: žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone; padalinti santuokoje įgytą turtą: gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), lauko tualetą (duomenys neskelbtini), šiltnamį (neįregistruotas), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, priteisti ieškovui, lengvąjį automobilį VW Jetta, 1986 m. gamybos, v/n (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei; priteisti iš ieškovo atsakovei 62046,11 Lt kompensaciją, priteisti iš atsakovės ieškovui 2061,69 Lt už komunalinius patarnavimus; palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę; santuokos metu įgytus įsipareigojimus: 24291 Lt ieškovo įsiskolinimus bei 10000 Lt skolą atsakovės motinai padalinti taip: atsakovei palikti pareigą grąžinti 10000 Lt jos motinai, ieškovui palikti pareigą grąžinti 24291 Lt skolą, iš atsakovės ieškovui priteisti 7145,50 Lt, įskaitant tą sumą į ieškovui priklausančią išmokėti atsakovei kompensaciją. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodė, kad santuokinis gyvenimas buvo normalus vos keletą mėnesių, netrukus po santuokos sudarymo kildavo konfliktai, kurie pasibaigdavo netgi muštynėmis. Iš pradžių konfliktai kildavo dėl abiejų ginčo, tačiau laikas nuo laiko ieškovas pradėjo nuolaidžiauti atsakovei, o ji vis tiek elgdavosi su juo nepagarbiai, užgauliodavo, siekė jį pažeminti. Nurodė, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė LR CK 3.27 str. 1 d. nuostatas, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Atsakovė S. E. P. su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; priteisti iš ieškovo susidariusį vaikų išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį, bendrą sumą sudaro 28800 Lt; vaikų išlaikymo įsiskolinimą nukreipti į ieškovui priklausančią turto dalį; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 1992 metų pradžios iki santuokos sudarymo, t.y. 1993-06-26, ieškovas su atsakove gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį ir sudarė vieną šeimą; pripažinti, kad 1993-01-27 Vilniaus m. 1-ajame notarų biure sudaryta dovanojimo sutartis (registro Nr.1-457) tarp R. J. ir K. P. dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, kurio baigtumas 37 %, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) yra pirkimo-pardavimo sutartis; turtą, t.y. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 63 %, įsigytą 1993-01-27 už 1432,83 Lt, ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įsigytą 1995-04-04, esančius Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, padalinti taip: ieškovei priteisti 2/3 dalis viso turto: 1/2 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), lauko tualetą (duomenys neskelbtini), šiltnamį (aliuminio), lengvąjį automobilį VW Jetta, 1986 m. gamybos, v/n (duomenys neskelbtini) . Priteisti atsakovei iš ieškovo 62574 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovui priteisti 1/3 dalį viso turto, t.y. ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini); sutinka, kad savos gamybos priekaba (1990 m. gamybos), kurios vertė 500 litų, yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl ji išjungtina iš dalintino turto. Nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: paskirti atsakovei S. P. naudotis gyvenamojo namo patalpomis, inventorizavimo dokumentuose pažymėtomis indeksais: R-l (14,67 kv.m.); R-2 (6,85 kv.m.); R-3 (5,38 kv.m.); R-4 (10,84 kv.m.); R-6 (5,64 kv.m.); R-7 (4,45 kv.m.); R-10 (1,63 kv.m.); R-11 (4,05 kv.m.); 1-2 (49,02 kv.m.); 1-6 (19,66 kv.m.); 1-7 (29,09 kv.m.); paskirti ieškovui K. P. naudotis gyvenamojo namo patalpomis, inventorizavimo dokumentuose pažymėtomis indeksais: G-l (18,75 kv.m.); G-3 (33,32 kv.m.); G-2 (20,23 kv.m.); 1-4 (25,28 kv.m.); 1-3 (5,27 kv.m.); 1-8 (12,17 kv.m.); 1-9 (18,20 kv.m.); 1-10 (20,55 kv.m.); bendram naudojimui paskirti gyvenamojo namo patalpas, inventorizavimo dokumentuose pažymėtas indeksais: R-5 (13,94 kv.m.); R-8 (12,32 kv.m.); R-9 (25,39 kv.m.); 1-1 (19,54 kv.m.); 1-5 (16,82 kv.m.); balkonas -1; balkonas - 2; namo palėpę. Nuo reikalavimo priteisti atsakovei iš ieškovo išlaikymą atsisakė, prašė šioje dalyje bylą nutraukti, reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atsiėmė, prašė šioje dalyje pareiškimą palikti nenagrinėtą. Taip pat prašė palikti jai santuokoje įgytą pavardę P. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nurodė, kad pradžioje santuokinis gyvenimas su ieškovu buvo normalus. Konfliktai šeimoje prasidėjo maždaug prieš 2002 metų rudenį, kai pašlijo ieškovo verslo reikalai. Ieškovas pradėjo atsakovę užgaulioti, žeminti, žiauriai su ja elgtis, grasinti skyrybomis. Dėl sumušimų ieškovė ne kartą kreipėsi į teismo medicinos specialistus, į policiją. Todėl mano, jog dėl ieškovo žiauraus elgesio su atsakove, santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės (LR CK 3.60 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006-10-04 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1993-06-26 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 175) tarp ieškovės S. E. P. (mergautinė pavardė S,) ir atsakovo K. P. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnamečių vaikų G. P. ir G. P. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina S. E. P.. Priteisė iš ieškovo K. P. jo nepilnamečiams vaikams G. P. ir G. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 400 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo už laikotarpį nuo 2002-04-28 iki 2005-04-28 atmetė. Priėmė atsakovės E.S. P. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti iš ieškovo K. P. atsakovės E.S. P. išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki kol ji nedirbs, bet ne ilgiau, kaip iki 2008-05-01 ir bylą šioje dalyje nutraukė. Bylą dalyje dėl atsakovė E.S. P. reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog laikotarpiu nuo 1992 m. pradžios iki santuokos sudarymo (1993-06-26) S. E. P. ir K. P. gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį ir sudarė vieną šeimą, nutraukė. Atsakovės E. S. P. reikalavimus pripažinti 1993-01-27 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir R. J. dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, kurio baigtumas 37 procentai, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), nebaigto gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atmetė. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 2061,69 Lt už komunalinius patarnavimus atmetė. Pripažino, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniau rajone, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), savo gamybos priekaba, v/n VZ 633 , yra ieškovo K. P. asmeninė nuosavybė. Priteisė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), šiltnamį, lauko tualetą (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, ieškovui K. P. natūra. Priteisė iš ieškovo K. P. atsakovei S. E. P. 92 839,99 Lt piniginę kompensaciją už jai priklausančios dalies turtą. Paliko atsakovei S. P. prievolę atsiskaityti su B. S. ir J. S. ir grąžinti jiems 20000 Lt skolą. Automobilį VW JETTA, 1986 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , priteisė atsakovei S. E. P. . Atsakovės reikalavimus dėl ginčo namo su priklausiniais naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė. Atsakovės E.S. P. reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtą. Nustatė atsakovei S. E. P. bei nepilnamečiams vaikams G. P. ir G. P. uzufruktą, t.y. teisę iki vaikų pilnametystės naudotis K. P. nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes “P.” ir “P.”. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad šalys įregistravo santuoką 1993-06-26 Trakų rajono CMS (įrašo Nr.177) (santuokos liudijimas AB Nr. 028286. Iki santuokos 1993-01-18 gimė sūnus G. P. , o santuokoje 1994-08-01 - duktė G. P. . Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis ir nepilnamečių vaikų norą gyventi kartu su savo motina, nustatė jų gyvenamąją vietą kartu su atsakove, nurodė, kad tarp jos ir vaikų yra glaudesnis emocinis ryšys, jog ieškovas vaikus mato vieną kartą per 1,5 mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iš atsakovės. Teismas priteisė kiekvienam vaikui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki jų pilnametystės (LR CK 3.192 str. 2, 3 d.; 3.196 str.). Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo K. P. susidariusį vaikų išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį, bendroje sumoje 28800 Lt. Tačiau teismas šį atsakovės reikalavimą atmetė, nurodė, kad ji nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas nuo 2002-04-29 neteikė išlaikymo vaikams ir vaikai buvo išlaikomi vien atsakovės. Atsakovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad su atsakovu nuo 1992 m. pavasario iki 1993-06-26 gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį, sudarė vieną šeimą. LR CPK 444 str. 1 d. yra nurodoma, jog teismas gali nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės, todėl teismas nurodė, kad atsakovės prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas ir bylą šioje dalyje nutraukė (LR CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Pirmos instancijos teismas, įvertinęs šalių ir liudytojų paaiškinimus apie ieškovo ir atsakovės bendrą gyvenimą iki santuokos įregistravimo, padarė išvadą, jog šalių santykiams nėra pagrindo taikyti 1964 m. CK 472 str. normų, reglamentuojančių jungtinę veiklą. Ši norma nustatė, jog keli asmenys galėjo įsipareigoti bendrai veikti bendram ūkiniam tikslui pasiekti, o piliečiai galėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį asmeniniams buitiniams poreikiams tenkinti. Remdamasis bylos medžiaga teismas nurodė, kad vien intymių santykių palaikymas, epizodiški susitikimai, bendros išvykos į gamtą, bendras maisto produktų pirkimas, net ieškovės nėštumas negali būti vertinamas CK 472 str. prasme kaip siekis užsiimti bendra veikla ar veikti tam tikram tikslui. Atsakovė taip pat prašė pripažinti dovanojimo sandorį namo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoriu, nurodo, kad tik nagrinėjant šią bylą, ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, sužinojo, kad 1993-01-27 iš sutuoktinių R. J. ir R. J. gyvenamasis namas, kurio baigtumas 37 %, ir pirktas žemės sklypas buvo įforminti kaip neva dovanoti. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypo pirkimui buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos arba lėšos, kurias galima būtų laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, byloje nėra, todėl teismas nurodė, kad žemės sklypas laikytinas asmenine K. P. nuosavybe (SŠK 22 str.). Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą, kad atsakovė savo reikalavimų neįrodė, todėl atsakovės reikalavimo pripažinti namo dovanojimo sutartį namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi bei laikyti pagal dovanojimo ir perleidimo sutartį įgytą turtą šeimos turtu, t.y. šalių bendrąja jungtine nuosavybe, nėra pagrindo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2061,69 Lt už komunalinius patarnavimus už laikotarpį nuo bylos nagrinėjimo pradžios iki 2005 m. liepos mėnesio, nurodė, kad visą laiką, kol nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, atsakovė, gyvendama ginčo name, nemoka komunalinių mokesčių. Išlaidos už telekomunikacijų paslaugas sudarė 546,09 Lt, už dujas 2134,07 Lt, už elektrą - 1395, 75 Lt, žemės mokestis – 47,46 Lt, iš viso 4123,37 Lt; jos dalintinos per pusę, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovui 2061,69 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė rūpinosi dviem šalių vaikais ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, mano, jog ieškovo reikalavimas dėl komunalinių mokesčių priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, todėl jį atmetė (LR CPK 3 str. 7 d.). Šalys taip pat prašė teismo padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Jos pripažino, kad lengvasis automobilis VW JETTA, 1986 m., v/n (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 800 Lt, įgyta santuokos metu, todėl teismas pripažino jį šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Šalys taip pat pripažino, kad namų valdoje yra aliuminio metalo šiltnamis, pastatytas santuokos metu, todėl jį pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Šiltnamio vertė pagal kadastrinių matavimų bylą yra 14600 Lt. Teismas nustatė, kad ginčo gyvenamojo namo baigtumas šiai dienai yra 69 procentai. Atsižvelgęs į tai, kad 37 procentai gyvenamojo namo pripažinta ieškovo asmenine nuosavybe, teismas padarė išvadą, jog 32 procentai gyvenamojo namo sukurta bendromis lėšomis, todėl ši turto dalis laikytina bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis gyvenamojo namo rinkos vertė - 341000 Lt, bendrai sukurto turto vertė - 109120 Lt. Lauko tualeto, kurį taip pat pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, vertė yra 140 Lt. Atsakovė prašė teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tenkino jos prašymą bei priteisė atsakovei didesnę turto dalį, priteisiant ieškovui 1/3 dalį, o atsakovei 2/3 bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.123 str.1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog dalinant turtą yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovui priteisė 1/3 turto, kas sudaro 41553,33 Lt, atsakovei priteisė 2/3 dalis turto – už 83106,66 Lt. Ir ieškovas, ir atsakovė prašo priteisti automobilį VW JETTA, 1986 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovei, su automobilio verte - 800 Lt - šalys sutiko. Teismas automobilį priteisė atsakovei, sumažindamas atsakovei priteistino turto vertę 266,67 Lt (lieka 82839,99 Lt). Teismas nustatė, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo kreditorius. Atsakovė nurodė, kad apie ieškovo pasiskolintus pinigus nieko nežinojo, todėl mano, kad ieškovas turi grąžinti skolas pats. Pagal LR CK 109 str. 3 d. solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė davė ieškovui sutikimą skolintis pinigų iš fizinių asmenų, vėliau imti kreditą iš AB SEB Vilniaus banko. Ieškovas neįrodė, kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Todėl teismas nurodytas ieškovo prievoles laikė K. P. asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis. Byloje pateiktas B. S. ir J. S. paskolos raštelis, iš kurio matyti, kad pastarieji ieškovui ir atsakovei paskolino 20000 Lt. Ieškovas pripažino, kad su atsakove pasiskolino iš jos tėvų 10000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pinigai buvo paskolinti abiems sutuoktiniams, padarė išvadą, jog pagal nurodytą paskolos raštelį prievolė grąžinti 20000 Lt tenka abiems sutuoktiniams (LR CK 3.109 str.). Ir ieškovas, ir atsakovė sutiko, kad skolą atsakovės tėvams turi grąžinti atsakovė, todėl atsakovei priteistino turto vertę teismas padidino 10000 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 37 procentai ginčo gyvenamojo namo, ūkinis pastatas bei žemės sklypas pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe bei į tai, jog padalinus turtą, atsakovei priklausanti namo dalis yra 21,33 procentai, nurodė, kad vadovaujantis protingumo kriterijumi yra pagrindas ginčo namą, šiltnamį, tualetą, priteisti ieškovui natūra, priteisiant atsakovei iš ieškovo piniginę 82839,99 Lt kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teko pareiga atsiskaityti su kreditoriais B. S. ir J. S. , iš atsakovo priteistiną kompensaciją teismas padidino 10000 Lt, t.y. iš ieškovo atsakovei priteisė 92839,99 Lt. Atsakovės reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu, lauko tualetu teismas atmetė. Teismas taip pat paliko priešieškinį dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nenagrinėtu (LR CPK 139 str., 296 str. 1 d. 10 p.). Pirmos instancijos teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę į būstą, nustatė atsakovei ir nepilnamečiams vaikams gyvenamosios patalpos su priklausiniais uzufruktą iki vaikų pilnametystės (LR CK 3.86 str. 2 d., 3.71 str., 4.141 str. 1 d., 4.147 str.). Teismas, vadovaudamasis CK 3.69 str. 2 d. nuostatomis, ieškovo reikalavimą palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę atmetė, atsakovės reikalavimą palikti jai santuokinę pavardę tenkino ir po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę “P.”.

Šalies argumentai

Ieškovas K. P. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-10-04 sprendimą dalyje, kuria nustatytas uzufruktas į gyvenamąją patalpą su priklausiniais ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t.y. nustatyti uzufruktą į statinį, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniaus rajonas; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad teismas apribojo jo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, nustatydamas atsakovei ir nepilnamečiams vaikams gyvenamosios patalpos su priklausiniais uzufruktą. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas niekada nebuvo šeimos gyvenamoji patalpa, todėl nėra teisinio pagrindo į jį nustatyti uzufrukto (LR CK 3.86 str., 3.84 str. 2 d., 3.71 str. 1 d.). Ieškovas nurodė, kad toks teismo sprendimas nėra įgyvendinamas, nes gyvenamasis namas nėra įrengtas. Be to, ieškovas negalės dabar namo parduoti ir išmokėti atsakovei kompensaciją. Nustatant uzufruktą, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šeimos gyvenamoji patalpa jau dešimt metų yra pastatas, viešame registre įregistruotas kaip ūkinis pastatas, kurio (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) , Vilniaus rajonas.

Atsakovė S. E. P. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-10-04 sprendimo dalį, kuria netenkinta: 1) atsakovės E.S. P. reikalavimai pripažinti 1993-01-27 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir R. J. dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, kurio baigtumas 37 procentai, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) , nebaigto gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atmesti; 2) pripažinti, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), savo gamybos priekaba, v/n VZ 633 , yra ieškovo K. P. asmeninė nuosavybė; 3) priteisti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), šiltnamį, lauko tualetą (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, ieškovui K. P. natūra; 4) priteisti iš ieškovo K. P. atsakovei S. E. P. 92839,99 Lt piniginę kompensaciją už jai priklausančios dalies turtą: 5) palikti atsakovei S. P. prievolę atsiskaityti su B. S. ir J. S. ir gražinti jiems 20000 Lt skolą. Bylą šioje dalyje perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė nurodė, kad teismas nepasinaudojo LR CPK 376 str. l d. nuostata, jog bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Turto vertė turi būti nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (LR CK 3.4, 3.119 straipsniai). Byloje tokių duomenų nėra, o teismas rėmėsi senomis pažymomis (kadastrinių matavimų byla), kurių duomenys akivaizdžiai neatitinka dabartinės situacijos. Ieškovo sudarytos su R. J. ir R. J. dovanojimo ir perleidimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes akivaizdžiai yra apsimestinės, sudarytos apgaulės būdu. Atsakovė mano, kad teismas rėmėsi tik ieškovo liudytojų parodymais, o atsakovės liudytojų parodymų neįvertino. Teismas, vertindamas ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus apie statybinių medžiagų įsigijimą, visiškai neatkreipė dėmesio į faktą, kad 1991-1992 metais ieškovo brolis statė namą, todėl ieškovas galėjo pateikti jo statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus.

Atsiliepimas

Ieškovas K. P. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašė teismo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu teismas klausė abiejų šalių nuomonės dėl turto vertės. Nurodė, kad teismo posėdžio metu tiek jis pats, tiek atsakovė sutiko su VĮ Registrų centro pažymomis ir juose esančių duomenų teisingumo bei naujumo šalys neginčijo. Atsakovė skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino 1995-04-04 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P41/95-0798 įrodomąją reikšmę, nes šis sandoris sudarytas santuokos metu. Nežiūrint to, kad šis sandoris buvo įformintas santuokos metu, jo sudarymo pradžia buvo ankstesni juridiniai faktai, tokie kaip žemės sklypo suteikimas naudotis R. J. , R. J. įmoka tikslu išpirkti žemės sklypą iš valstybės, R. J. įmokos perleidimas ieškovui ir pan. Be to, nors pirkimo - pardavimo sutartis buvo įforminta santuokos metu, ieškovas pažymėjo, kad žemės sklypą jis įsigijo asmeninėms reikmėms už savo asmenines lėšas. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo sandoris su R. J. buvo apsimestinis. Nepaisant to, kad atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą šio sandorio ginčijimui, ieškovas nurodo, jog šis sandoris buvo būtent dovanojimo, kadangi ūkinį pastatą ir dalį namo jis įsigijo neatlygintinai. Duomenų paneigiančių šį faktą byloje nebuvo pateikta, taip pat nepateikiama ir prie šio apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas pilnai, o atsakovės iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliaciniais skundais iš dalies yra nesutinkama su teismo sprendimu, t.y. ieškovas K. P. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nustatytas uzufruktas į gyvenamąjį namą su priklausiniais, prašant šioje dalyje priimti naują sprendimą, nustatant uzufruktą į statinį, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniaus rajonas, o atsakovė S.E. P. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmesti reikalavimai: 1)pripažinti negaliojančia 1993-01-27 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir R. J. dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, kurio baigtumas 37 procentai, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) , prašant pripažinti ją nebaigto gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, 2) pripažinta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), yra ieškovo K. P. asmeninė nuosavybė; 3) priteista gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), šiltnamis, lauko tualetas (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, ieškovui K. P. natūra; 4) priteista iš ieškovo K. P. atsakovei S. E. P. 92839,99 Lt piniginė kompensaciją už jai tenkančią turto dalį; 5) palikta atsakovei prievolė atsiskaityti su B. S. ir J. S. , gražinant jiems 20000 Lt skolą. Atsakovė prašė bylą šioje dalyje perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, tačiau grąžinti bylą atsakovės skunde nurodytoje dalyje nagrinėti iš naujo pagrindo nėra, nes kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto vertės yra išspręstas apeliacinėje teismo instancijoje.

Dėl atsakovės S.E. P. apeliacinio skundo.

Kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu yra atmesti atsakovės E.S. P. reikalavimai pripažinti negaliojančia 1993-01-27 dovanojimo sutartį dėl nebaigto statyti (37 proc. baigtumo) gyvenamojo namo, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, t.1), pripažįstant ją namo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi; pripažinti, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniau rajone, įsigytas 1995-04-04 (b.l.14, t.1), ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), yra ne ieškovo K. P. asmeninė nuosavybė, o bendra sutuoktinių nuosavybė. Kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui natūra nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, šiltnamį, lauko tualetą, o atsakovei priteisė piniginę kompensaciją už jai tenkančio turto dalį ir paliko 20000,0Lt. prievolę atsiskaityti su B. S. ir J. S. bei atmetė kitus atsakovės reikalavimus, susijusius su turto padalijimu ir naudojimosi juo tvarkos nustatymu.

Atsakovė nurodo, kad tik nagrinėjant šią bylą ji sužinojo, jog 1993-01-27 iš sutuoktinių R. J. ir R. J. pirktas gyvenamasis namas, kurio baigtumas 37 %,, o taip pat pirktas žemės sklypas buvo įforminti kaip dovanoti, nors faktiškai jie buvo įsigyti atlygintinai iš bendrų lėšų, gyvenant kartu su ieškovu, turint tikslą sukurti šeimą ir bendrą turtą. Tačiau kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus atsakovės.

Pirmiausia, tai kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovo ir atsakovės santykiams iki santuokos sudarymo (1993-06-26) nėra pagrindo taikyti 1964 m. CK 472 str., kuris reglamentavo jungtinę veiklą ir kurio pagrindu piliečiai galėjo susitarti užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui pasiekti. Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad iki santuokos sudarymo šalių tarpusavio draugystė, intymių santykių palaikymas, bendros išvykos, nėštumas ir kitos paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip siekis užsiimti bendra veikla ar veikti tam tikram tikslui. Tuo pačiu iki santuokos sudarymo ieškovo įgytas 37proc. baigtumo namas, o taip pat pastatytas ūkinis pastatas negali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, nes byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo ir atsakovo susitarimą bendrai veikiant, t.y. bendromis pastangomis ir lėšomis, sukurti bendrą turtą. Teismo įvertinti įrodymai (medžiagų įsigijimo ir liudytojų parodymai) patvirtina, kad ieškovas statybas pradėjo vykdyti dar iki susipažįstant su atsakove. Šios aplinkybės negali paneigti ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ginčo statinių ar jo dalių kadastro byloje nurodyti statybos metai. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypo pirkimui buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos arba lėšos, kurias galima būtų laikyti bendrąja jų nuosavybe, nes tai paneigia byloje esantys įrodymai (b.l.145-155, t.1). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ieškovą su R. J. siejo seni verslo ryšiai, ieškovas jam skolindavo pinigus, todėl už suteiktą pagalbą dovanojimo sutartimi ar kitu būdu perleista ieškovui teisė į nebaigtą statyti namą, ar suteikta teisė statytis R. J. žemės sklype statinį, neduoda pagrindo pripažinti, kad sudaryti sandoriai yra apsimestiniai. Šios aplinkybės negali paneigti ir atsakovės nurodytas 2004-04-26 R. J. rašytas raštelis, kuris negali būti laikomas tinkamu įrodymu ir iš esmės prieštarauja R. J. atsiliepime nurodytoms aplinkybėms (b.l. 36, 71-72, t.2). Taip pat pažymėtina, kad ginčijami sandoriai susiję tik su ieškovo ir R. J. tarpusavio santykiais iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl faktiškai atsakovės turtiniai interesai jais nėra pažeisti. Kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimus ir pripažino, jog 37proc. baigtumo namas, ūkinis pastatas ir žemės sklypas yra K. P. nuosavybė (SŠK 22 str.1d.). Atsižvelgiant į tai, kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė savo reikalavimo pripažinti 1993-01-27 dovanojimo sutartį dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo negaliojančia, pripažįstant ją namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, o taip pat neįrodė, jog visas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, žemės sklypas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybe.

Kolegija pažymi, kad šalys prašė teismo padalinti santuokoje įgytą turtą. Jos pripažino, kad lengvasis automobilis VW JETTA, 1986 m., v/n (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 800 Lt, įgyta santuokos metu, o savo gamybos priekaba yra ieškovo nuosavybė. Šalys taip pat pripažino, kad namų valdoje esantis šiltnamis ir lauko tualetas pastatyta santuokos metu. Teismas nustatė, kad ginčo gyvenamojo namo baigtumas yra 69 procentai ir pripažino, jog 32 procentai gyvenamojo namo sukurta bendromis lėšomis, todėl ši turto dalis laikytina bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis teismas nustatė, kad gyvenamojo namo rinkos vertė - 341000 Lt, o bendrai sukurto turto vertė - 109120 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, pagrįstai tenkino atsakovės prašymą ir priteisė ieškovui 1/3 dalį, o atsakovei 2/3 bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.123 str.1 d.). Ieškovui teismo priteistos 1/3 dalies turto vertė sudaro 41553,33 Lt, atsakovei tenkančio 2/3 dalies turto vertė yra 83106,66 Lt. Atsakovė su gyvenamojo namo rinkos verte nesutiko ir pateikė apeliacinės instancijos teismui UAB “Baltijos auditas“ 2007-03-01 nekilnojamojo turto ekspertizės išvadą, kuri rodo, kad gyvenamojo namo su žemės sklypu vertė yra 110000,0 Lt., iš šios sumos namo-589000,0Lt.(b.l.185-192,204-205, t.5). Ieškovo pateikta 2007-02-28 UAB“Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažyma rodo, kad gyvenamojo namo rinkos vertė yra 300000,0Lt. (b.l. 181-184, t.5). Taigi, faktiškai gyvenamojo namo rinkos vertė pagal pateikus vertinimus skiriasi 289000,0Lt. sumai. Pažymėtina, kad UAB“Ober-Haus“ nustatyta namo rinkos vertė yra mažesnė net ir už 341000,0Lt. vertę nurodytą kadastro duomenyse (b.l. 93, t.3). Paskyrus teismo ekspertizę dalintino turto vertei nustatyti, UAB“Impeksservis“ pateiktas ekspertizės aktas rodo, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė yra 416000,0Lt., šiltnamio-26000,0Lt., o lauko tualeto -1260,0Lt. Kolegija mano, kad reali dalintino turto rinkos vertė atitinka UAB“Impeksservis“ nustatytai, nes ekspertizė atlikta vadovaujantis teismo nutartimi, o ne vienos iš šalių prašymu. Be to, UAB“Impeksservis“ nurodyta gyvenamojo namo rinkos vertė beveik atitinka kitų dviejų vertinimų vidurkį ir abu sutuoktiniai UAB“Impeksservis“ nustatytos turto vertės neginčija. Ši aplinkybė rodo, kad pagal teismo nutartį atlikta ekspertizė yra objektyviausia. Kadangi iš bendrų lėšų yra sukurta 32proc. gyvenamojo namo, iš esamo 69 procentų baigtumo, 32proc. dalies vertė sudaro 133120,0Lt. (416000,0Lt.x32proc.). Kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas nustatęs, jog 37 procentai ginčo gyvenamojo namo, ūkinis pastatas bei žemės sklypas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, dalinant santuokoje įgytą turtą pagrįstai K. P. priteisė nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovei S.E. P. priteisė piniginę kompensaciją, nes jai tenkanti nebaigto statyti namo dalis sudaro tik 21,33 procento, skaičiuojant 2/3 nuo bendrai sukurtos 32proc. namo dalies, o šiltnamis, tualetas yra tik gyvenamojo namo priklausiniai. Kadangi atsakovei nustatyta 2/3 dalys iš dalintino turto, jai tenkanti kompensacija už gyvenamąjį namą sudaro 88746,67Lt.(2/3 nuo 416000,0Lt.). Be to, atsakovei priklauso piniginė kompensacija už ieškovui priteistą kitą nekilnojamąjį turtą, t.y. šiltnamį- 17333,33Lt.(2/3 nuo 26000,0Lt.), lauko tualetą- 840,0Lt.(2/3 nuo 1260,0Lt.). Tokiu būdu atsakovei priteistina piniginė kompensacija už nekilnojamąjį turtą sudaro 106920,0Lt. (88746,67Lt.+17333,33Lt.+840,0Lt). Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog abu sutuoktiniai solidariai yra skolingi 20000,0Lt. B. S. ir J. S. . Kadangi visą skolą tėvams grąžinti palikta vienai atsakovei, jai pagrįstai iš ieškovo priteista 10000,0Lt. piniginė kompensacija (CK 3.109str.). Tačiau atsakovei atiteko 800,0Lt. vertės automobilis VW JETTA, kurio 1/3 dalis tenka ieškovui. Ši dalis sudaro 266,67 Lt, todėl šia suma mažintina atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydis. Tokiu būdu atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos bendra suma yra 116653,33Lt. (106920,0Lt. + 10000,0Lt.-266,67Lt.), o pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas.

Kadangi atsakovei nėra priteista natūra statinių, negali būti tenkinamas ir jos reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos šiuo turtu nustatymo. Teismas taip pat pagrįstai paliko nenagrinėtą reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nes atsakovė bylos nagrinėjimo metu šioje dalyje pareiškė norą priešieškinį atsiimti ir su tuo sutiko ieškovas (LR CPK 139 str., 296 str. 1 d. 10p.).

Dėl ieškovo K. P. apeliacinio skundo

Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė atsakovei S. E. P. bei nepilnamečiams vaikams G. P. ir G. P. uzufruktą, t.y. teisę iki vaikų pilnametystės naudotis K. P. nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone.

Ieškovas K. P. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-10-04 sprendimą dalyje, kuria nustatytas uzufruktas į gyvenamojo namo patalpas su priklausiniais ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t.y. nustatyti uzufruktą tik į ūkinį pastatą, kurio (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniaus rajonas.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, nes bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė ir nepilnamečiai vaikai gyveno ir gali gyventi ūkiniame pastate 2I/1p, kuris užbaigtas 100proc., turi 53,59 kv.m. bendro ploto, jame yra įrengtas gyvenamasis kambarys, koridorius, virtuvė, sanmazgas, katilinė ( b.l.97-99, t.3 ). Tuo tarpu gyvenamojo namo baigtumas yra tik 69 procentai, jame gyventi neįmanoma, be to namas niekada nebuvo šeimos gyvenamoji patalpa. Šią aplinkybę faktiškai pripažįsta ir pati atsakovė, todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsakovei su nepilnamečiais vaikais nustatė uzufruktą į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuris faktiškai negali būti pripažintas šeimos gyvenamąja patalpa(CK 3.84str.2d.). Kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant uzufruktą tik į ūkiniame pastate, kurio (duomenys neskelbtini), esančias gyvenamąsias patalpas (LR CK 3.84 str. 2 d., 3.86 str.2d., 3.71 str. 1 d.).

Kiti apeliacinių skundų argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl jis keistinas (CPK 326str.1d.3p.)

Vadovaujantis Lietuvos CPK 93, 98str. turėtų būti perskirstomos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmoje teismo instancijoje, o taip pat proporcingai patenkintiems reikalavimams priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje. Tačiau pirmoje teismo instancijoje bylinėjimosi išlaidos yra nepriteistos, atmetant dėl jų priteisimo šalių prašymus ir ši sprendimo dalis nėra skundžiama. Be to, kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista.

Apeliacinėje teismo instancijoje ieškovas ir atsakovė patyrė po 1870,0Lt. bylinėjimosi išlaidų, iš jų: po 100,0Lt. žyminio mokesčio (b.l. 155, t.5) ir po 1770,0Lt ekspertizės išlaidų (b.l. 126, 229, 237, t.5). Ieškovui priteistina 100,0Lt. žyminio mokesčio išlaidų, nes jo reikalavimas dėl uzufrukto teisės namui panaikinimo yra patenkintas.

Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, nes 23813,34 Lt. yra padidinta priteistinos kompensacijos suma, todėl iš ieškovo jai priteistina 714,40Lt. žyminio mokesčio išlaidų. Tačiau iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 2869,40Lt., nes šios dalies žyminio mokesčio mokėjimas yra atidėtas teismo nutartimi (b.l. 132, t.5).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys pateikė turto vertinimus, kuriuose iš esmės skyrėsi nurodytos turto rinkos kainos ir faktiškai dėl šios priežasties teismas paskyrė ekspertizę, kurios išlaidas po lygiai apmokėjo abu sutuoktiniai (b.l. 226-229, t.5). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, kolegija sprendžia, jog šių išlaidų sutuoktiniai vienas kitam atlyginti neprivalo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n utaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-41-577/2006 turto padalijimo ir uzufrukto nustatymo dalyje pakeisti, padidinant atsakovei S. E. P. už jai tenkančią turto dalį priteistą iš ieškovo K. P. piniginę kompensaciją iki 116653,33Lt., o taip pat nustatant atsakovei S. E. P. bei nepilnamečiams vaikams G. P. ir G. P. uzufruktą, t.y. teisę iki vaikų pilnametystės naudotis K. P. nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis tik ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbiami).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. P. 714,0Lt. atsakovei S.E. P. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Priteisti iš atsakovės S.E. P. 100,0Lt. ieškovui K. P. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje, o taip pat 2869,40Lt. valstybei žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Natalja CikotoDanutė Kutrienė