Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-7/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-10
Bylos Nr.
2-7/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Atsakovas
G. K.
Ieškovas
V. R.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-7/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-2851-54/2007 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo. Nurodė, jog paskolino atsakovui 170 000 Lt, buvo surašytas šią prievolę patvirtinantis dokumentas – paprastasis vekselis, tačiau atsakovas šios skolos negrąžino. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti ginčo sumos dydžio atsakovo pinigines lėšas, nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 21 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino, tai yra areštavo atstovui priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, 170 000 Lt sumos. Nurodė, jog prašoma priteisti suma didelė, o atsakovas vengia atsiskaityti geruoju, todėl nepritaikius minėtų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. K. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad nepagrįstai varžomos jo teises, nes atsakovo parašas minėtame ginčo vekselyje yra suklastotas. Be to, teismas peržengė ieškovo prašymo ribas, nes nors ieškovas prašė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, transporto priemones bei pinigines lėšas, teismas visiškai nepagrįstai areštavo visą kilnojamąjį turtą. Taip pat atsakovas teigia, jog dėl piniginių lėšų arešto jis patiria daug nepatogumų, negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl teismo nutartis turėtų būti pakeista, numatant atsakovo teisę iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kreditoriais bei mokėti mokesčius valstybei ir savivaldybei.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.), tai yra minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 170 000 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį ir byloje nesant kitokių įrodymų, nurodyta ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.).

Atmestinas atsakovo argumentas, jog teismas, areštuodamas ir kilnojamąjį turtą, peržengė ieškovo prašymo ribas. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti kelias priemones, o laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Klausimą, kokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti konkrečiu atveju, sprendžia teismas savo nuožiūra, svarbiausia, jog taikoma priemonė būtų tinkama tikslui pasiekti ir ekonomiška. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo ginčo sumos atsakovo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir tik nesant tokio turto nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent toks minėtų priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje. Taigi teismas pagrįstai taikė tokias priemones, kurios ne tik kad padeda užtikrinti ieškinį, tačiau leidžia atsižvelgti ir į atsakovo interesus. Pažymėtina, jog tai nepaneigia atsakovo teisės bylos nagrinėjimo eigoje CPK 146 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą su prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.

Sutinkamai su CPK 178 straipsniu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tuo tarpu atskirajame skunde atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog jo finansinė būklė yra gera ir nėra grėsmės, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 178 str.). Be to, atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentą, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria daug nepatogumų. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 185 str.).

Pažymėtina, jog CPK nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas (tai yra aplinkybės, ar ieškovas turi reikalavimo teisę, ar ginčo vekselis tinkamas įrodymas ir pan.), o kitos aplinkybės - teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimas. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 320 str. 1 d., 334 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija nevertina atsakovo skunde nurodyto motyvo, jog atsakovo parašas ginčo vekselyje yra suklastotas. Ši aplinkybė yra susijusi su ieškinio pagrįstumu ir turės būti vertinama bylą nagrinėjant iš esmės.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 329 str. 1 d.).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas