Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei ir Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, nukentėjusiajam G. P., kaltinamajai Ž. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) šeiminė padėtis- ištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Ž. P. 2019-12-25, laikotarpiu nuo 16 val. iki 18.39 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, tarpusavio konflikto su sutuoktiniu G. P. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu savo sutuoktiniui G. P. į krūtinę, tuo padarė jam kiauryminį durtinį– pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su durtine– pjautine žaizda krūtinės dešinėje pusėje, V ir VI šonkaulių lūžimais, oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, tai yra sunkiai sutrikdė savo šeimos nario– sutuoktinio G. P. sveikatą.

II. Įrodymai

Kaltinamoji Ž. P. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 metais Kalėdų dieną, ji pagamino švogeriui A. maistą ir grįžusi į namus su vyru G. P. išgėrė butelį alaus, pavalgė. Vyras nuėjo miegoti, po to atsikėlė ir reikalavo pasakyti kur ji neva padėjo jo cigaretes. Ji pasakė, kad kur pasidėjo ten ir tegul ieško, ir su tais žodžiais vyras stvėrė jai už kaklo, o ji paėmė ant stalo buvusį peiliuką, vožė per ranką ir pataikė į krūtinę. Tada kai ji dūrė į krūtinę, sutuoktinis ją paleido ir ji pastebėjusi ant peilio galiuko kraują, išsigando ir pabėgo iš namų. Per naktį negrįžo į namus, matė kaip į jos mobilaus ryšio telefoną skambino vyras, bet ji neatsiliepė. Sekančią dieną ji vėl švogeriui A. padarė valgyti, vėliau aplankė klasiokę ir besikalbant su pastarąja, pasakė kad ko gero G. ligoninėje. Keletą dienų ji nežinojo kur randasi jos vyras, tik vėliau su seserimi nuvažiavo į klinikas ir sužinojo, kad jos vyras prieš valandą buvo išleistas namo. Grįžusi namo, rado vyrą, abu apsikabino ir apsiverkė. Teigia jog su vyru G. P. pragyveno drauge 34 metus, šeimoje būdavo pasibara, tačiau policijos niekada nėra kvietę, nes nereikėdavo. Susilaukė penkių vaikų, jie visi suaugę, tik vieną iš jų šiemet palaidojo. Teigia oficialaus darbo neturi, tačiau dirba pavienius darbus ir gauna pinigų pragyvenimui. Ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dengia, nes yra sudariusi susitarimą ir pirmą įmoką 281,93 Eur jau sumokėjo ir įsipareigojo likusius du mėnesius sumokėti po 100 eurų. Dėl padarytos veikos labai išgyvena, su vyru susitaikė.

Kaltinamoji parodymų patikrinimo vietoje metu parodė savo butą, virtuvę, parodė iš kur paėmė peilį ir kaip juo smogė G. P. ( t. 2, b. l.86-89).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios Ž. P. kaltę patvirtina teisme ištirta bei įvertinta ši medžiaga:

Nukentėjusysis G. P. teisme parodė, kad su žmona Ž. gyvena apie 35 metus kartu ir niekada nebuvo kviesta policija. Įvykio aplinkybių jis neprisimena dėl girtumo, nes tą vakarą jam buvo nustatytas 2,8 promilių girtumas. Pamena tai, kad prabudo fotelyje, jautėsi nekaip, nėjo ranką pakelti, marškiniai buvo sušlapę, todėl išsikvietė greitąją medicininę pagalbą. Nuvežė jį į klinikų priėmimo skyrių, peršvietė krūtinę, užklijavo žaizdą ir liepė laukti. Kadangi ilgai teko laukti, sušalo, atsikėlė nuo kušetės, apsirengė ir išėjo. Išsikvietė A. G. ir pastarasis jį parvežė į namus. Namuose jis dar išgėrė alaus, atvažiavo policija ir jį išvežė į klinikas, nes sakė esą pažeistas plautis. Klinikose gydė keletą dienų. Grįžęs į namus jis su žmona pasikalbėjo, abu suprato kad elgėsi vienas kito atžvilgiu negerai, atleido vienas kitam, susitaikė. Jis jokių pretenzijų žmonai neturi, mano jog jis galėjo išprovokuoti tokį žmonos elgesį. Kiek žmona buvo išgėrusi jis nežino. Jis tą patį vakarą žmonai atleido, pastaroji juo rūpinosi, perrišdavo žaizdą, išėmė siūlus, abu labai išgyvena dėl to įvykio, prašo žmonos nebausti.

Liudytoja O. Š. parodė, kad ji yra kaltinamosios ir nukentėjusiojo kaimynė. Apie įvykį nieko nežino, nes nieko nematė ir negirdėjo. Tik kai G. grįžo iš ligoninės rodė užklijuotą žaizdą, sakė kad ant žmonos nepyksta, nes nieko tokio nebuvo. Ž. ir G. P. apibūdino kaip ramią, gražiai sutariančią šeimą. Kartais alkoholio išgeria, tačiau nepiktnaudžiauja.

Liudytoja D. P. parodė, kad apie 20 metų gyvena su P. kaimynystėje. Apie įvykį ji nieko nežino. Per tą laikotarpį nėra tekę matyti, kad jie kaip nors nesutartų, ar būtų kviečiama policija. Kaimynams sukėlė nuostabą tai, kad G. buvo išvežtas greitosios į ligoninę. P. yra ramūs kaimynai, jokio triukšmo sklindančio iš jų buto nėra girdėjusi. Kaip vyras su žmona jie sutarė gerai, visur matydavo juos kartu, jeigu ir gerdavo alkoholį, tai jie gerdavo dviese.

Ekspertas D. T. parodė, kad jis atliko G. P. teismo medicinos ekspertizę ir pateikė išvadas. Buvo nustatytas vienas durtinis- pjautinis sužalojimas, kuris aprašytas išvadose. Ir 5-6 šonkaulio lūžimai buvo ties durtine žaizda, tai yra lokalizacija rodo, kad peilio ašmenys pažeidė ir abu šonkaulius. Kadangi buvo pažeistas šių šonkaulių vientisumas, išvadose yra nurodoma, jog šonkaulių lūžimas. Galima galvoti jog jie dūrio metu buvo sužaloti. Užpakalinėje pažasties linijoje buvo rastas senas 5-to šonkaulio lūžimas.

2019-12-25 (26) įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta- butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš virtuvės paimtas peilis su juoda rankena, kitų objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (1 t. 39-53 b.l.).2020-01-09 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas minimas peilis, padaryti išmatavimai, kraujo pėdsakų ant peilio nepastebėta (2 t. 7-9 b.l.).

2020-02-26 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus viršininko rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2019-12-25, 18.39 val., informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (1 t. 131 b.l.). Susipažinus su šiuo garso įrašu, matyti jog G. P. paaiškina, kad "peilį gavau... prieš keturias valandas" ir kad tai padarė "labai gerai pažįstamas" (2 t. 1-3 b.l.). 2020-02-25 VšĮ Kauno m. GMPS direktoriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl garso įrašo pateikimo nurodyta, kad 2019-12-25 18.45 val. VšĮ Kauno m. GMP stoties dispečerinėje buvo registruotas kvietimas, adresu: (duomenys neskelbtini), pacientui G. P. (1 t. 138 b.l.).

2020-03-06 objektų apžiūros protokolu apžiūrėti VšĮ Kauno miesto GMP 2020-02-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti du 2019-12-25, 18 val. 45 min., garso įrašai, kurie VšĮ Kauno m. GMP stotyje buvo registruoti adresu: (duomenys neskelbtini), pacientui G. P.. Garso įrašo faile "2019.12.25 (duomenys neskelbtini) (2).mp3", be kita ko, G. P.paaiškina, kad "peilį gavau" ir kad tai atsitiko " prieš šešias valandas" (2 t. 4-6 b.l.). GMP kvietimo kortelėje fiksuota informacija dėl G. P.: priėmimo laikas– 18:45val., perdavimo laikas– 18.46 val., atvykimo laikas– 18.55 val., transportavimo laikas– 19:06 val., pristatymo laikas– 19.27 val., kvietimo priežastis– sužalotas peiliu. Grafoje "preliminari diagnozė" nurodyta: deš. krūtinės ląstos pusės durtinė žaizda; girtumas (1 t. 133-136 b.l.).

2019-12-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu LSMUL Kauno klinikos pateikė 2019-12-26 LSMUL KK paciento G. P. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą Nr. LA 2019-0773245/590000-2019-1414752, kuriame nurodyta informacija: Diagnozė: krūtinės ląstos priekinės sienos žaizda (S21.1). Pacientas po durtinės žaizdos. Įvykis buvo apie 15 val., aplinkybės neaiškios, pasak paciento prieš jį naudotas nedidelis peilis. Policijos alkotesteriu nustatytas 2,4 prom. girtumas. 2019-12-25, 22:22 val., pacientas pasišalino iš gydymo įstaigos. Policija informuota (1 t. 139-141 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 376/2020 (02) nurodyta: kiauryminis durtinis pjautinis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su durtine- pjautine žaizda krūtinės kairėje pusėje, V ir VI šonkaulių lūžimas, oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje G. P. padaryta duriančiu pjaunančiu įrankiu ar daiktu, kuo galėjo būti ir peilis, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t. 18-19 b. l.).

Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 849/2020 (02) nurodyta, kad pagal medicininius dokumentus identifikuoti įrankio (peilio) nėra galimybės. Nukentėjusiajam konstatuotas kiauryminis durtinis pjautinis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su durtine- pjautine žaizda krūtinės dešinėje pusėje, V ir VI šonkaulių lūžimas, oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje G. P. padaryta duriančiu pjaunančiu įrankiu ar daiktu, kuo galėjo būti ir peilis, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kiauryminis durtinis- pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu atskirai vertinti tik šonkaulio lūžimą, tai jis būtų vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t. 29-30 b.l.).

Išanalizavus nukentėjusiojo G. P. naudojamo mobilaus ryšio telefono (toliau– MRT) abonento Nr. (duomenys neskelbtini), telekomunikacijų įvykių išklotinę nustatyti šie duomenys (1 t. 158-161 b.l.): 2019-12-25 užfiksuota 20 sujungimų, tame tarpe ir su Ž. P. naudojamu MRT; nuo 18:39 val. fiksuoti nukentėjusiojo G. P. skambučiai su bendruoju pagalbos centru, Kauno m. GMPS ir Kauno apskr. VPK OVS budėtoju; 22:22 val. užfiksuotas išeinantis skambutis iš nukentėjusiojo G. P. naudojamo MRT į liudytojo A. G., parvežusio G. P. iš ligoninės namo, telefoną.

2020-04-29 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu įtariamajai Ž. P. parodyti penki peiliai, tarp kurių Nr. 4 pažymėtas peilis, kuris rastas ir paimtas 2019-12-25(26) įvykio vietos apžiūros metu iš jos buto. Ž. P., pasiūlius jai atpažinti peilį, apie kurį ji davė parodymus pareiškė, kad iš jai pateiktų atpažinti 5 peilių ji neatpažįsta nei vieno peilio. Mano, kad nei vienas iš šių peilių nėra paimtas iš jos namų ir nei vienas iš šių peilių nėra tas peilis, su kuriuo ji sužalojo savo sutuoktinį G. P.. Nežino kur yra tas peilis, kuriuo ji sužalojo savo vyrą (1 t. 124-126 b.l.).

2020-03-19 Kauno teritorinės ligonių kasos Statistikos ir analizės skyriaus vedėjos rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad informacijos apie Ž. P. gydymąsi asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuo 2015-01-01 iki rašto rengimo dienos nėra (2 t. 29-30 b.l.).

Iš 2020-03-18 ikiteisminio tyrimo pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2020-03-18 registruotas vienas iškvietimas Ž. bei G. P. gyvenamosios vietos adresu, t. y. 2019-12-25, 18:44 val., G. P. pranešimas dėl kūno sužalojimo (1 t. 127-128 b.l.)

III. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Taigi aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu G. P. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Jo sutuoktinė Ž. P. pripažino peiliu sužalojusi G. P., todėl jos veiksmai kvalifikuoti pagal sukeltas pasekmes, tai yra BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kvalifikacija teisinga.

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Ž. P. ir G. P. yra teisiniuose šeimos santykiuose, todėl kvalifikuojantis požymis- šeimos nario sunkus sveikatos sutrikdymas, inkriminuotas pagrįstai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Ž. P. 2019 m. gruodžio 25 d.( Šv. Kalėdų dieną) kartu su vyru G. P. savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus (alų). Kilusio tarpusavio konflikto (dėl dingusių cigarečių) metu su sutuoktiniu G. P., vieną kartą dūrė peiliu savo sutuoktiniui G. P. ir pataikė į krūtinę, tuo padarė jam kiauryminį durtinį– pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su durtine– pjautine žaizda krūtinės dešinėje pusėje, V ir VI šonkaulių lūžimais, oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, tai yra sunkiai sutrikdė savo šeimos nario– sutuoktinio G. P. sveikatą. Be Ž. P. kaltės pripažinimo dėl esminės aplinkybės, tai yra peiliu dūrio į krūtinę, jos kaltę patvirtina rašytiniai įrodymai: specialistų išvados, eksperto paaiškinimai teisme, nukentėjusiojo G. P. parodymai, liudytojų D. P. ir O. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kt. rašytinė medžiaga. Objektyviai kaltinamoji atliko aktyvius veiksmus, rankoje turėtu peiliu smogė sutuoktiniui į krūtinės sritį ir padarė kiauryminį durtinį pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su durtine- pjautine žaizda krūtinės dešinėje pusėje, V ir VI šonkaulių lūžimais, oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t.2. b. l. 30). Taigi tarp Ž. P. veiksmų ir sukeltų padarinių – G. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Dėl subjektyviųjų požymių. Ž. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi, tačiau iš jos veiksmų tiek prieš įvykį, tiek po jo matyti, jog ji buvo veiksni, nes pamačiusi kruviną rankoje laikytą peilį, suprato kad kažkas atsitiko negero, išėjo iš namų ir pasislėpė. Paslėpė nusikaltimo įrankį. Nors kaltinamoji nurodo, kad toks jos veiksmas – smūgio sudavimas peiliu buvo gynybos tikslais, rodė, kad sutuoktinis ją laikė sugriebęs už kaklo, tačiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šiuos jos teiginius byloje nėra: jokių jos kūno sužalojimų nebuvo fiksuota, jai medikų pagalbos neprireikė, ji niekur po įvykio nesikreipė, kaimynų pagalbos neprašė, policijos nekvietė priešingai – išėjo iš namų ir nei savimi, nei sužalotu sutuoktiniu nesirūpino, o nukentėjusysis dėl išgerto alkoholio kiekio įvykio aplinkybių nepamena. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamoji neneigė jog sukonfliktavo dėl cigarečių, todėl pagrįstai ši aplinkybė nurodyta kaip nusikalstamos veikos motyvas, paskatos. Tokios paskatos akivaizdžiai yra menkavertės lyginant jas su atliktų veiksmų pavojingumu, naudotu įrankiu ir kilusiomis pasekmėmis. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinamoji įvykio dieną gėrė alkoholinius gėrimus, kaip ji pati teigė įvykio metu buvo išgėrusi stipraus 0,5 l alaus( t.2.b.l. 75). Teisme apklaustos liudytojos D. P. ir O. Š. teigė, kad nei kaltinamoji, nei nukentėjusysis alkoholiu nepiktnaudžiauja, bet jų žiniomis jeigu jie geria, tai geria abu, kompanijos neieško. Visa tai teismui leidžia daryti išvadą, kad konflikto pasekmė ir buvo neblaivios kaltinamosios tyčinis veiksmas – smūgis peiliu į krūtinę. Naudotas įrankis- peilis, kuriuo buvo suduotas pakankamai stiprus smūgis į krūtinę (peilio ašmenys perėjo odą, minkštuosius audinius, pažeidė šonkaulių vientisumą, pažeidė vidaus organus) rodo, kad kaltinamoji Ž. P. smurtavo tyčia, nors ir nesiekė pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia. Aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. P. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte požymiai, todėl ji privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme Ž. P. buvo suformuluoti kaltinimai dėl sužalojimo ir juos aprašant įsivėlė klaida, nurodant „tuo padarė jam kiauryminį durtinį– pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su durtine– pjautine žaizda krūtinės kairėje pusėje“. Taip buvo nurodyta pirmoje specialisto išvadoje (2 t. 18-19 b. l.). Vėliau papildomoje specialisto išvadoje ši klaida buvo ištaisyta ir nurodyta, kad „tuo padarė jam kiauryminį durtinį– pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su durtine– pjautine žaizda krūtinės dešinėje pusėje“(t.2. b. l. 29-30).Todėl vietoje „krūtinės kairėje pusėje“ pakeistina į „krūtinės dešinėje pusėje“, kadangi tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas. Toks kaltinimo patikslinimas, ištaisant klaidą, jokios įtakos kaltinamosios teisinei padėčiai neturi, nes nesikeičia juridinė veikos kvalifikacija ir tai nėra esminės faktinės aplinkybės pakeitimas.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai Ž. P. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios Ž. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos pasekmės, kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, pasekmių atžvilgiu ji veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimu sunkiai sutrikdyta šeimos nario G. P. sveikata.

Kaltinamosios Ž. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino kalta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertintina ta aplinkybė, kad kaltinamoji Ž. P. praeityje neteista, administracine tvarka praeityje nebausta (2 t. 44 b. l.). Oficialaus darbo neturi, nėra registruota darbo biržoje (t.2.b. l. 47), tačiau jos teigimu ji pinigus pragyvenimui užsidirba atlikdama pavienius darbus, talkindama kaimynams, giminaičiams. Į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašyta nebuvo (t.2. b. l. 51, 55). Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės teigimu, informacijos apie Ž. P. užimtumą, išsilavinimą, charakterio savybes, elgesio bei bendravimo ypatumus, pomėgius, neturi. Nusiskundimų dėl šio asmens elgesio seniūnija nėra gavusi (t. 2. b. l. 57).

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą numatyta tik vienintelė bausmės rūšis, tai yra laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Taigi teismas vadovaudamasis minėto straipsnio dalies nuostata, kaltininkui paskirti švelnesnę bausmę negu įstatymo numatyta gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Taikyti šio straipsnio 2 dalies normą, teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose. Kaip matyti, BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. Šioje byloje nustatyta tik viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nėra byloje duomenų, jog ji pati būtų kvietusi policijos pareigūnus, dėl žalos atlyginimo yra padariusi susitarimą su teritorine ligonių kasa, tačiau žala atlyginta tik iš dalies. Be to, nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose nurodytų aplinkybių, todėl Ž. P. taikyti BK 62 straipsnį nėra teisinio pagrindo. Tačiau teismo manymu šioje byloje taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. Ž. P. veika padaryta per gana trumpą laiką, suduotas vienas smūgis peiliu, sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, ji veikė netiesiogine tyčia. Bylos duomenimis Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino esmines bylos aplinkybes, akivaizdžiai pergyvena dėl savo tokio spontaniško veiksmo. Nukentėjusysis prašo nebausti žmonos, nes per 33 bendro gyvenimo metus tarp jų nebuvo tokių konfliktų, kad reikėtų kviesti policiją. Drauge užaugino penkis vaikus, šiais metais palaidojo vieną iš jų, šis sukrėtimas abu labai paveikė. Jam grįžus iš ligoninės, abu apsikabino, apsiverkė ir vienas kitam iš karto atleido. Žmona juo rūpinosi, perrišo žaizdą, išėmė siūlus. Šiuo metu abu sutaria gražiai, nekonfliktuoja. Dėl neapgalvoto, spontaniško elgesio ir kilusių pasekmių, abu patyrė materialinių nuostolių, kuriuos tenka atlyginti iš šeimos santaupų. Nukentėjusysis G. P. neneigia, jog ir jis konfliktuodamas pastūmėjo Ž. P. tokiam veiksmui, abu supranta savo klaidas. Sutuoktiniai susitaikė. Ž. P. neabejinga ir civiliniam ieškiniui, savo pastangomis kreipėsi į ieškovą- Ligonių kasą ir su atstove sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Didžioji dalis žalos atlyginta. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant Ž. P. švelnesnę negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje rūšies bausmę - laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros ( įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2020m.liepos 1d., tai yra po nusikalstamos veikos padarymo). Kadangi byloje yra duomenų, kad kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos sutuoktinių konfliktiškiems santykiams, Ž. P. įpareigotina per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų, kas galėtų turėti teigiamą įtaką jos elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis). Kadangi kaltinamoji padarė smurtinę nusikalstamą veiką, ji įpareigotina neatlygintinai išdirbti nustatytą kiekį valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas) ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė ir teismo paskirti įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonės leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajai Ž. P. darys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti Ž. P. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo. Kartu pažymėtina tai, kad teismas priimdamas šį nuosprendį, kaltinamajai suteikia galimybę įrodyti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Ž. P. laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju G. P. ( t.2, b. l. 90-91). Kardomoji priemonė paliktina iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis, o įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktiniu G. P., naikintinas priimant nuosprendį, kadangi bylos duomenimis šis įpareigojimas yra formalus, nes sutuoktiniai visą laiką gyveno kartu ir rūpinosi vienas kitu. Nuosprendį pradėjus vykdyti – kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas.

V. Civiliniai ieškiniai

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 481,93 eurų civilinį ieškinį už G. P. gydymą ( t. 1. B. l. 73-76,79). Kaltinamoji teismui pateikė tarp šalių sudarytą susitarimą ( Sutartį) dėl žalos atlyginimo dalimis ir duomenis, kad dalį žalos- 281,93 Eur. ji sumokėjo ( t.2. b. l. 150-151). Kadangi kaltinamoji su šia institucija sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo gera valia, šis teismui pateiktas susitarimas tvirtintinas, o byla civilinio ieškinio dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

VI. Daiktiniai įrodymai

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantis peilis nėra daiktinis įrodymas, jis grąžintinas Ž. ir G. P.. Kompaktinės plokštelės ( 7 vnt.) su garso įrašais, tyrimo veiksmais, apklausų protokolais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje ( BPK 94straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir pritaikius Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, Ž. P. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu įpareigoti Ž. P. nevartoti alkoholinių gėrimų, ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu per pirmuosius bausmės vykdymo metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti. Įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju G. P., panaikinti.

Bylą civilinio ieškinio dalyje nutraukti ir patvirtinti tarp šalių sudarytą susitarimą, kad: Ž. P. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos (2020m. liepos 27 d.), kiekvieną mėnesį įmokėdama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą po 100 eurų. Pirmos įmokos suma 281,93 Eur“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus peilį esantį byloje nelaikyti daiktiniu įrodymu ir grąžinti jį teisėtiems savininkams Ž. ir G. P..

Kompaktines plokšteles 7 vienetus su garso įrašais bei tyrimo veiksmais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.