Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Skyrius 2022-08-26 raštu Nr. 53-2-451 kreipėsi į Administratorių dėl informacijos ir susijusių dokumentų, atliktų šilumos punkte remonto darbų, kopijų pateikimo, taip pat prašė informuoti ar buvo organizuoti sprendimų priėmimai dėl minėtų darbų atlikimo, kitų susijusių dokumentų.

Administratorius Skyrių 2022-09-08 raštu Nr. S-494 (reg. 2022-09-08 Nr. 53-1-716) informavo, jog „<...> 2022-03-17 buvo gautas defektinis įrangos apžiūros aktas nurodantis, kad reikalinga nedelsiant organizuoti defektų, gedimų šalinimo ir avarijos lokalizavimo darbus. Darbai buvo vykdomi privalomuoju būdu, atsižvelgiant į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų III skyriaus 7.7 punkto, kuriame nustatyta administratoriaus pareiga: jei bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Apie darbus bei atsiradusį defektą gyventojai buvo informuoti pranešimais skelbimų lentoje.“ Taip pat administratorius pateikė UAB „Santermita“ 2022-03-17 defektinį įrangos apžiūros aktą Nr. DA-22-03-17/04, kuriame nurodyta, kad <2022-03-17 atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpose esančios įrangos apžiūra ir rasta: 1. Sugedęs karšto vandens ruošimo sistemos vožtuvas Danfoss AVTB DN20, Kvs3,4. Vožtuvas neuždaro termofikacinio vandens srauto. AVTB sudilęs, neremontuojamas. Esant mažam kiekiui vartotojų, AVTB dirba nestabiliai ir sugedus valdymo „meškerei” šilumokaitis per sezoną užkalkėja, užkelia grįžtamo srauto temperatūrą, yra tikimybė vartotojui apsiplikyti. Vartojimo temperatūra ties paėmimo čiaupu pašoka iki +65 laipsnių....>. UAB „Santermita“ 2022-03-17 defektiniame įrangos apžiūros akte Nr. DA-22-03-17/04 pateikiama išvada, kad reikia nedelsiant organizuoti defektų, gedimų šalinimo ir avarijos lokalizavimo darbus.

Skyrius parengė pareiškėjui N. A. atsakymą 2022-09-13 raštu Nr. 53-5-384, kuriame informavo, kad atsižvelgiant į jau aukščiau nurodytą, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020-04-28 sprendimu Nr. T-l 68 patvirtintų Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 17-19 punktais, buvo priimtas sprendimas - neplaninio administratoriaus patikrinimo neatlikti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus ir pavedimus. Nuostatuose yra nustatytos administratoriaus pareigos, teisės, atsakomybė. Nuostatų 4.3 punkte nurodyta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą. Nuostatų 7.7 punkte nustatyta, kad administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau - Statybos reglamentas) 33 punkte nustatyta, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Organizacinės priemonės yra nuolatiniai statinio stebėjimai, periodinės ir specializuotos apžiūros, statinio tyrimai, energetiniai auditai, ekspertizės. Statybos reglamento 96 punkte nustatyta, kad valdytojas pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Statybos reglamento 97 punkte numatyta, kad nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane. LR CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šios nuostatos tikslas - namo atitinkamų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų funkcionavimo atitikimas visų bendrosios dalinės nuosavybės turėtojų interesams ir LR įstatymais ir teisės aktais nustatytų privalomųjų reikalavimų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir išlaikymu, užtikrinimas. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. LR CK 4.83 straipsnio 3 punktas nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Nurodė, kad Namo šilumos punktas yra bendrojo naudojimo objektas, priklausantis bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms. Prašymo aplinkybių kontekste papildomai atkreipė dėmesį, kad net ir paskyrus namo administratorių, namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra namo butų ir kitų patalpų savininkai. Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra yra pačių namo butų ir kitų patalpų savininkų interesas ir pareiga, jie patys turi jais rūpintis, nesutikdami su sąskaitomis - jų neapmokėti ir ginčyti teisme. LR CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą, t. y., visi namo butų ir kitų patalpų savininkai vienodai atsako už savo nuosavybės išlaikymą. Už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros (remonto) darbus, kuriems apmokėti trūksta surenkamų lėšų (kaupiamųjų lėšų), vadovaujantis LR CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalimis, turi apmokėti viso namo butų ir kitų patalpų savininkai, proporcingai savo daliai.

Skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 18 punktu, vykdo administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurią atlieka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu. Šio straipsnio minėtame punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių (toliau - valdytojai) veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė atliekama pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.

Taisyklių 19 punkte yra numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal skunde nurodytas aplinkybes ir turimą informaciją ir duomenis yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. remiantis teisingumo ir protingumo principais pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų aplinkybių paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Neplaninis patikrinimas nepradedamas, jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole, kurios apimtys nustatytos taisyklių 12.1 - 12.11 papunkčiuose.

Nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog Administratorius pateikė UAB „Santermita“ 2022-03-17 defektinį šilumos punkto įrangos apžiūros aktą Nr. DA-22-0317/04, nurodantį, kad reikalinga nedelsiant organizuoti defektų, gedimų šalinimo ir avarijos lokalizavimo darbus ir darbai buvo vykdomi privalomuoju būdu, atsižvelgiant į Nuostatų 7.7 punktą, vadovaujantis Taisyklių 17-19 punktais, pagrįstai buvo priimtas sprendimas neplaninio administratoriaus patikrinimo neatlikti.

Akcentavo, kad pagal galiojantį valstybės teisinį reguliavimą, savivaldybės įgaliojimų ribos ir kontroliuojami daugiabučių namų valdytojų veiklos aspektai nėra tokie, kurie įgalintų ar suteiktų kompetenciją trečiajam asmeniui (Savivaldybei) įtakoti į konkretaus gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą ir gynimą labiau, nei įstatymų nustatyta. Tik patys daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčiai turi savininkų teisių įgyvendinimo ir gynybos mechanizmą, nustatytą Civiliniame kodekse, nes tik savininkams priklauso materialinė reikalavimo teisė, kad tik patys bendrosios nuosavybės dalininkai (butų ir kitų patalpų savininkai) gali naudotis savininkų teisėmis, įtvirtintomis LR CK straipsniuose, reglamentuojančiuose bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą (4.82-4.85 str.), turto administravimą (4.236-4.252 str.) ir pan.

Vertinant ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus, atsakovės nuomone, ginčijamas 2022-09-13 raštas buvo priimtas nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų - t y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais). Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, kas duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas spendimas atitinka visus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Administracijos nuomone, skundžiamas raštas atitiko VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus bendruosius reikalavimus. Šio dokumento turinys suteikė pareiškėjams pakankamai informacijos apie tai, kodėl jų prašymas netenkintas, kokia šio rašto apskundimo tvarka, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas atitiko individualiam administraciniam aktui keliamo motyvuotumo reikalavimus, todėl Ginčų komisija be pagrindo laikė, jog skundžiamas raštas yra nemotyvuotas.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad Ginčų komisija netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neatliko visapusiško ir išsamaus byloje esančių įrodymų viseto vertinimo, netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus duomenis, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kas sudaro pagrindą Ginčų komisijos sprendimą panaikinti.

Pareiškėjai atsiliepimu bei paaiškinimais teismo posėdžio metu prašė atsakovės skundą atmesti ir nurodė, kad atsakovė, priimdama sprendimą neatlikti neplaninio patikrinimo, neatkreipė dėmesio į gyventojų pateiktus dokumentus ir neįvertino visų aplinkybių. Atsakovė neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad gyventojai buvo informuoti, pakabinus (priklijavus prie sienos) laiptinėje informacinius lapelius 2022 m. balandžio mėnesio gale, apie name planuojamus atlikti remonto darbus ir 2022-03-31 UAB „Santermita“ defektinį įrangos apžiūros aktą. Šis aktas buvo pirmas ir paskutinis pakabintas laiptinėje. Pagal šios informacijos turinį matyti, kad numatomi šilumos punkto kapitalinio remonto darbai.

Pareiškėjų teigimu, atsakovė neatkreipė esminių skirtumų tarp UAB „Santermita“ 2022-03-17 defektinio šilumos punkto įrangos apžiūros akto Nr. DA-22-03-17/04, kurį atsakovei pateikė gyventojai ir to paties UAB „Santermita“ 2022-03-17 defektinio šilumos punkto įrangos apžiūros akto Nr. DA-22-03-17/04, kurį administratorius UAB „Civinity namai Kaunas“ pateikė atsakovei. Gyventojams pateiktame UAB „Santermita“ 2022-03-17 defektinio šilumos punkto įrangos apžiūros akte Nr. DA-22-03-17/04 parašyta, kad 2022 m. kovo 31 d. atlikta (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpose esančios įrangos apžiūra. Pagal tai matyti, kad menama avarija atsiranda atbuline data. Šį aktą gyventojai pateikė atsakovei kartu su 2022-08-01 Prašymu kaip priedą. Akte, kurį atsakovei pateikė Administratorius, parašyta, kad 2022 m. kovo 17 d. atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpose esančios įrangos apžiūra. Iš to matyti, kad skiriasi aktų tekstas, nors jis surašytas to paties juridinio asmens, tuo pačiu numeriu, ta pačia surašymo data.

Nurodė, kad atsakovė neįvertino tos aplinkybės, jog administratorius neinformavo gyventojų apie menamą avariją ir nedelsdamas nenutraukė karšto vandens tiekimo į butus nei 2022-03-17, nei vėlesnėmis dienomis. Tai reiškia, kad administratorius nesiėmė būtinų priemonių avarijai, žalai, grėsmei žmonėms bei aplinkai išvengti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2022 m. balandžio mėnesio gale prasidėjo šilumos punkto kapitalinio remonto darbai, o ne avarijos likvidavimo darbai.

Pareiškėjai nei 2022-08-01, nei patikslintame skunde neprašo atsakovės atlikti finansinių dokumentų turinio analizės bei atliekamų darbų kokybės kontrolės. Pareiškėjai prašo išspręsti problemą, susijusią su namo (duomenys neskelbtini) šilumos punktu.

Ginčas byloje kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus 2022-09-13 rašto Nr. 53-5-384 „Dėl (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas), kuriuo priimtas sprendimas neatlikti neplaninio administratoriaus UAB „Civinity namai Kaunas“ (toliau – ir Administratorius) veiklos patikrinimo, o tuo pačiu ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-01-13 sprendimo Nr. 21RE1-12 (AG1-226/11-2022), kuriuo Raštas buvo panaikintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai, kurie yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, 2022-08-01 prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrių, prašydami atlikti patikrinimą dėl namo šilumos punkte atliktų kapitalinio remonto darbų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai nurodė, kad laiptinėje 2022-04-28 buvo pakabinta informacija apie šilumos punkto kapitalinius darbus. Sekančią dieną kreipėsi į Administratorių, prašydami sustabdyti darbus, bet atsakymo nesulaukė. Nurodė, kad dar kelis kartus kreipėsi į vadybininką dėl susirinkimo šiuo klausimu. Susirinkimo nebuvo, niekas gyventojams nepaaiškino ir neinformavo dėl šilumos punkto kapitalinio darbų būtinumo ir svarbos. Gegužės mėn. gyventojai gavo sąskaitas iš Administratoriaus už balandžio mėn., kuriose įtraukta suma už šilumos punkto įrenginių avarijos lokalizavimą. Nurodė, kad tai nebuvo avarijos lokalizavimas, nes tai įrodo AB „Kauno energija“ pateiktos skaitiklių sąrašo išklotinės. Nurodė, kad Administratorius neatsakė į pateiktus klausimus: kada buvo pradėti šilumos punkto kapitalinio remonto darbai, kada buvo pakabinta informacija laiptinėje. Taip pat nepateiktas darbų perdavimo-priėmimo aktas arba UAB „Santermita“ sąskaitos-faktūros. Vadybininkas pateikė UAB „Santermita“ lokalinę sąmatą, kurioje kapitalinio remonto darbai įvardinti kaip „šilumos punkto automatizavimas“. Atkreipė dėmesį, kad AB „Kauno energija“ žodžiu informavo, jog pagal šilumos ir šilumnešio sunaudojimo ataskaitų rodmenis viskas pagerėjo tik birželio mėnesį.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius, atsakydamas į pareiškėjų prašymą, Raštu informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus ir pavedimus. Nuostatuose yra nustatytos administratoriaus pareigos, teisės, atsakomybė. Nuostatų 4.3 punkte nurodyta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą. Nuostatų 7.7 punkte nustatyta, kad administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 33 punkte nustatyta, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Organizacinės priemonės yra nuolatiniai statinio stebėjimai, periodinės ir specializuotos apžiūros, statinio tyrimai, energetiniai auditai, ekspertizės. Statybos reglamento 96 punkte nustatyta, kad valdytojas pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Statybos reglamento 97 punkte numatyta, kad nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane.

Skundžiamame rašte atsakovė pažymėjo, kad kreipėsi į Administratorių dėl paaiškinimo, susijusios informacijos pateikimo. Administratorius 2022-09-08 rašte Nr. S-494 nurodė: „<...> 2022-03-17 buvo gautas defektinis įrangos apžiūros aktas nurodantis, kad reikalinga nedelsiant organizuoti defektų, gedimų šalinimo ir avarijos lokalizavimo darbus. Darbai buvo vykdomi privalomuoju būdu, atsižvelgiant į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų III skyriaus 7.7 punkto, kuriame nustatyta administratoriaus pareiga: jei bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Apie darbus bei atsiradusį defektą gyventojai buvo informuoti pranešimais skelbimų lentoje.“ Taip pat administratorius pateikė UAB „Santermita“ 2022-03-17 defektinį įrangos apžiūros aktą Nr. DA-22-03-17/04. Skyrius informavo, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020-04-28 sprendimu Nr. T-168 patvirtintų Priežiūros ir kontrolės taisyklių 17-19 punktais, buvo priimtas sprendimas - neplaninio administratoriaus patikrinimo neatlikti. Paaiškino, kad pagal galiojantį valstybės teisinį reguliavimą, savivaldybės įgaliojimų ribos ir kontroliuojami daugiabučių namų valdytojų veiklos aspektai nėra tokie, kurie įgalintų ar suteiktų kompetenciją trečiajam asmeniui (Savivaldybei) įtakoti į konkretaus gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą ir gynimą labiau, nei įstatymų nustatyta. Tik patys daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčiai turi savininkų teisių įgyvendinimo ir gynybos mechanizmą, nustatytą LR CK ir LR civilinio proceso kodekse, nes tik savininkams priklauso materialinė reikalavimo teisė, kad tik patys bendrosios nuosavybės dalininkai (butų ir kitų patalpų savininkai) gali naudotis savininkų teisėmis, įtvirtintomis LR CK straipsniuose, reglamentuojančiuose bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą (4.82-4.85 str.), turto administravimą (4.236-4.252 str.) ir pan. Įstatymuose visais atvejais numatyta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai jų manymu, ši veikla vykdoma/ įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad vadovaujantis LR CK 6.263 straipsnio 2 dalimi žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu pareiškėjai mano, kad yra pažeidžiamos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai, pagal LR civilinio proceso kodekso 5 straipsnio nuostatas, jie turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų teisės ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomi interesai.

Pareiškėjai, nesutikdami su Raštu, jį 2022-09-27 skundu, kurį vėliau patikslino, apskundė Ginčų komisijai, kuri 2023 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 21RE1-12 (AG 1-226/11-2022) (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjų skundą patenkino iš dalies bei nusprendė panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovę pareiškėjų 2022-08-01 prašymą išnagrinėti iš naujo. Likusią skundo dalį (dėl įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus) atmetė kaip nepagrįstą.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės Raštas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų, nes nenurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, dėl ko yra nemotyvuotas.

Atsakovė, atsakydama į pareiškėjų prašymą, Rašte nurodė, kad kreipėsi į Administratorių dėl paaiškinimo, susijusios informacijos pateikimo bei pateikė informaciją apie gautus duomenis iš Administratoriaus. Skundžiamame Rašte atsakovė tik perrašė tai, ką jai nurodė Administratorius 2022-09-08 rašte Nr. S-494 ir vadovaudamasi šia informacija, visiškai nemotyvuodama, nutarė neplaninio Administratoriaus patikrinimo neatlikti.