Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-4859-730/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
2-4859-730/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03131-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4859-730/2013,(Proceso Nr. 2-06-3-03131-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 106.8.2.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų (būsimųjų ieškovų) R. L., A. P., S. Č., A. A., M. S., S. Š., atstovaujamų advokato H. M., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – areštuoti laivą „Marion K“, IMO Nr. (duomenys neskelbtini), plaukiojantį su Antigvos ir Barbudos vėliava, uždraudžiant išplukdyti minėtą laivą iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos, taip pat uždraudžiant bet kokį šio turto perleidimą įskaitant draudimą šį laivą perdirbti į metalo laužą; apie priimtą nutartį dėl laivo arešto informuoti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją“, ieškinio pareiškimui nustatyti maksimalų 14 dienų terminą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad laivo savininkas, su kuriuo pareiškėjai yra sudarę darbo sutartis, nemokėjo arba nepilnai mokėjo jūrininkams priklausantį darbo užmokestį, todėl susidarė darbo užmokesčio įsiskolinimas. Bendra įsiskolinimo suma 2013-03-12 yra 45195,00 eurų. 1952 m. Pareiškėjų reikalavimai kyla iš darbo laive santykių, todėl konvencijos prasme yra jūriniai reikalavimai dėl kurių gali būti taikomas laivo areštas. Prašomas areštuoti laivas plaukioja su Antigvos ir Barbudos vėliava ir šiuo metu yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Areštavus laivą, pareiškėjai LR teismuose turės galimybę pareikšti ir ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo, vadovaujantis LR CPK 30 straipsnio 2 dalimi, pagal atsakovo turto buvimo vietą. Atsakovas kito turto Lietuvos Respublikoje neturi, bandymas išsiieškoti darbo užmokestį Vokietijos Federacinėje Respublikoje pareikalautų neproporcingai didelių pastangų ir finansinių išteklių, todėl mano, kad laivo areštas ir bylos iš esmės nagrinėjimas gali būti vienintele būsimųjų ieškovų galimybe atgauti uždirbtas pinigines lėšas. Ieškinio pateikimui reikalingas papildomas laikas, nes dalis įrodymų surašyta anglų arba vokiečių kalbomis, todėl būtina juos išversti, pareiškėjų žiniomis laivas artimiausiu metu gali būti išplukdytas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, todėl būtina kuo skubiau imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Prašo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti skubos tvarka, nepranešus būsimam atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti prašymą.

2000-12-22 Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ 31 straipsnis numato, kad prašymas dėl laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurias numato tos valstybės įstatymas, taikymo gali būti paduotas valstybės narės teismui, net jeigu pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.

1952 m. Tarptautinė konvencija „Dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo“, kurią 2002-03-26 įstatymu ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Konvencija), nustato, kad laivas, plaukiojantis su susitariančiosios valstybės vėliava, gali būti areštuotas bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje siekiant užtikrinti jūrinio reikalavimo įvykdymą (2 straipsnis).

Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų matyti, kad prašomo areštuoti laivo „Marion K“, IMO Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra būsimas atsakovas „Marion K“ GmbH & Co. KG. Laivas šiuo metu yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Pareiškėjai nurodo, kad laivas „Marion K“ plaukioja su Antigvos ir Barbudos vėliava. Iš pateikto liudijimo matyti, kad minėtam laivui plaukti su Antigvos ir Barbudos vėliava suteikta teisė nuo 2010-04-30 iki 2012-04-29. Tuo metu laivas neturės teisės plaukti su VFR vėliava. Vokietija, Antigva ir Barbuda yra prisijungusios prie Konvencijos. Pareiškėjai nepateikia įrodymų su kurios šalies vėliava laivui suteikta teisė plaukti šiuo metu. Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laivas, plaukiojantis su valstybės, kuri nėra susitariančioji valstybė, vėliava, gali būti areštuotas bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje dėl bet kurio iš 1 straipsnyje išvardytų jūrinių reikalavimų arba dėl bet kokio kito reikalavimo, kurį pareiškus susitariančiosios valstybės įstatymai leidžia areštą.

Pagal Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies „m“ punktą, reikalavimas, pareikštas dėl atlyginimo laivų kapitonams, laivo vadovaujantiems asmenims ar įgulai, yra jūrinis reikalavimas. Iš pateikto prašymo nustatyta, kad ieškinys bus pareiškiamas dėl jūrininkams neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, vadinasi, pareiškėjai pagal Konvenciją laikytini turinčiais jūrinį reikalavimą.

Tačiau Konvencija numato, jog proceso teisės normas, susijusias su laivo areštu, taip pat visus su areštu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitariančiosios valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo areštuotas ar pareikalauta areštuoti laivą, teisė (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos teisė) (Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį.

Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismuose turės galimybę pareikšti savo reikalavimą dėl atlyginimo už darbą laive priteisimo pagal Lietuvos Respublikos CPK 30 straipsnio 2 dalį, t.y. atsakovo turto buvimo vietą.

Lietuvos Respublikos CPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Ši norma taikoma tik fiziniams asmenims ir netaikoma juridiniams asmenims.

Pagal bendrąją taisyklę, ieškiniai juridiniams asmenims pareiškiami pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnis). Iš pateikto prašymo matyti, kad būsimo atsakovo buveinės vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 411 straipsnio 2 dalimi, darbuotojo ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad darbas yra, buvo ar turėjo būti dirbamas būtent Klaipėdoje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismui būsimų ieškovų ieškinys būtų neteismingas.

Konvencijos nuostatos leidžia teismui jūrų laivą areštuoti net ir tada, kai šis teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčą iš esmės, o jeigu laivo arešto klausimas sprendžiamas dar nepareiškus ieškinio, tai teismas, areštuodamas laivą, nustato terminą, per kurį ieškovas turi pareikšti ieškinį teisme, turinčiame jurisdikciją nagrinėti ginčą iš esmės.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Respublikos CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo yra neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl yra pagrindas atsisakyti jį priimti (Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 147 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290?291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų R. L., A. P., S. Č., A. A., M. S., S. Š., atstovaujamų advokato H. M., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir kartu su priedais grąžinti pareiškėjams.

Pasiūlyti pareiškėjams su prašymu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė