Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2024-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-196-439/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-02-20
Bylos Nr.
e1-196-439/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Simonavičienė
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-196-439/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48965-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 20 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Simonavičienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro R. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragė, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, el. paštas: (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušė E. J., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. J. sukėlė fizinį skausmą.

V. L.

dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad E. J. yra jo mamos A. L. sugyventinis. Jo su E. santykiai niekada nebuvo geri. Viskas yra dėl to, kad E. nepagarbiai elgiasi su jo mama, ją dažnai užgaulioja, o jis savo mamą gina. Dėl to ir kyla visi jų nesutarimai. Taip viskas įvyko ir praeitų metų (duomenys neskelbtini). Tos dienos vakare jis grįžo į namus. Tuo metu jis dar gyveno mamos namuose. Grįžęs pamatė, kad mama, E. ir dar jų kaimynas su žmona sėdi prie stalo. Jie visi vaišinosi, vartojo alkoholį, bendravo. Jis prisijungė prie jų. Jis taip pat vartojo alkoholį. Nuo išgertos degtinės apsvaigo. Nuo pat to momento, kai jis atsisėdo prie stalo, tarp jo ir E. vis vyko trumpi apsižodžiavimai. Jis vis ieškojo kažkokių priekabių, jam vis kas nors nepatiko. Toks E. elgesys jį tikrai nervino. Jis buvo išgėręs, todėl jautė, kad jam kyla noras E. už visą jo elgesį su juo ir jo mama, „pamokyti“. Jie su E. pradėjo konfliktuoti, ginčytis. Tai pamatę kaimynai iš jų namų išėjo, jie nenorėjo į jų konfliktą kištis. Mama išėjo kaimynus palydėti. Tuo metu jis buvo gana stipriai apsvaigęs, todėl kaip „per miglą“ atsimena, kad kai kaimynai ir mama išėjo iš kambario, tai jis ranka sudavė E. į veidą. Greičiausiai tai buvo tik vienas smūgis. Tikrai negali to momento gerai prisiminti, nes buvo apsvaigęs ne tik nuo alkoholio, bet labai veikė ir pyktis ant E.. Kas vyko toliau, tikrai neprisimena. Tik žino, kad kažkuriuo momentu gulėjo ant grindų, o paskui nuo jų atsistojo. Kas įvyko, ir kaip jis ant grindų atsidūrė, tikrai neprisimena. Neatsimena ir to, kad mama juos su E. būtų skyrusi. Atsimena, kad po visko nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Kitą dieną jis su E. prasikeitė ir namuose, ir kieme, tačiau nebendravo. Dėl to ką padarė, tikrai gailisi. Tuo metu buvo piktas, pavargęs ir girtas. E. savo priekaištais ir pasisakymais jį išprovokavo konfliktui. Supranta, kad turėjo susilaikyti ir taip nesielgti, tačiau tikrai buvo piktas ir nesusivaldė (b. l. 86-89).

Motyvuojamoji dalis

Be V. L. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta bylos medžiaga.

Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. L. yra jo sugyventinė, o V. L. yra jos sūnus. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., buvo namuose su sugyventine A. L. ir kaimynais K. ir L. B.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, kol (duomenys neskelbtini) val. į namus grįžo V.. Jis buvo blaivus. V. prisijungė prie jų ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie (duomenys neskelbtini) val. V. tapo agresyvesnis, pradėjo konfliktuoti su kaimynu. Dėl to kaimynai iš jų namų išėjo. A. išėjo kartu, kad juos palydėti. Tada virtuvėje jie su V. pasiliko dviese. Abu sėdėjo prie stalo. Pradžioje jie nekonfliktavo, bendravo. Gal apie (duomenys neskelbtini) val. jis pasižiūrėjo pro langą, o jam atsisukus, V. staiga dešinės rankos kumščiu sudavė į nosį, taip jam sukeldamas didelį fizinį skausmą. Po smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis atsistojo ir išėjo į lauką. Iš lauko į namus jį parsivedė A.. Grįžus į namą A. nuėjo į rūsį, o jis užlipo laiptais ir įėjo į koridorių, kur jį pasitiko V.. V. puolė jį kumščiais, tarp jų įvyko grumtynės. Atėjusi A. bandė juos skirti, tačiau V. ją nustūmė. Jie toliau grūmėsi. Po kiek laiko V. griuvo ant koridoriaus grindų, dėl ko prarado sąmonę. Grumtynių metu V. jam smūgių nesudavė, fizinio skausmo nesukėlė (b. l. 7-15).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) tarp jo ir V. L. įvyko konfliktas, kurio metu V. jį sužalojo, su V. L. iki pat šiol nebendravo. Po įvykio V. iš jų namų išsikraustė ir jis nuo to laiko daugiau jo nematė. V. jam neskambino, nebuvo atėjęs, niekaip su juo nesusisiekė. Jis nebandė atsiprašyti, nebandė pasikalbėti. Buvo tik taip, kad jis paskambino savo mamai A. L. ir paprašė, kad ji su juo pasikalbėtų. Tuo pačiu pasakė ir tai, kad jis pats su juo kalbėti neis. Jis norėjo, kad už jį viską išspręstų jo mama. Jie su A. apie tai kalbėjosi, ir nusprendė, kad V. yra suaugęs ir laisvas žmogus, turi suprasti savo veiksmus ir už juos atsakyti. Jis laikosi savo pozicijos, kad V. dėl tokio savo elgesio turi padaryti išvadas ir privalo atsakyti už tai, ką padarė. Todėl ir nori, kad jis būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka. Po įvykio jis nei į medikus, nei į teismo med. ekspertą nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio V. L. nereiškia (b. l. 67-70).

Liudytoja A. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu duoti atsisakė (b. l. 73-75).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) E. J. pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, V. L. jam vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 7-15).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir priedu fotolentele nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), yra užfiksuoti įvykio vietos požymiai (b. l. 16-18).

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad ant nukentėjusiojo E. J. kūno sužalojimų nestebėta (b. l. 45-53).

Iš pateiktų nukentėjusiojo telefono ekrano nuotraukų matosi, kad asmuo V. grasina nukentėjusiam susidorojimu (b. l. 58-66).

(duomenys neskelbtini) nutarimu V. L. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-93).

V. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. J. į veidą ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. J. sukėlė fizinį skausmą.

V. L. siūloma už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir paskirti V. L. 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų.

V. L. su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Teismas, skirdamas bausmę V. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, V. L. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), praeityje neteistas (b. l. 99-100), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 94-96).

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į tai, jog V. L. sutinka, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė, sprendžia, jog tikslinga V. L. skirti prokuroro siūlomą bausmę – viešųjų darbų bausmę (BK 46 straipsnis). Kadangi yra visos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalyse numatytos sąlygos – V. L. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant V. L. per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti V. L. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Išaiškinti V. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Elena Simonavičienė