Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–182 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 266 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 metams 6 mėnesiams;

2017 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2016 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 12 d. (užskaityta 5 mėnesiai 28 dienos).

Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2017 m. liepos 4 d.

Nuteistasis A. I. atliko įstatymo numatytą 1/3 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijai pristatomas antrą kartą.

Komisija nutarime nurodė, jog A. I. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose, į kuriuos buvo perkeltas nuo 2019 m. vasario mėnesio. Šiuo metu Komisija nuteistąjį vertina kaip nepriekaištingą asmenybę. Drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas 5 kartus už nepriekaištingą elgesį, iš jų vienas paskatinimas skirtas Pusiaukelės namuose. Dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Parama“, Šiuo metu dirba mažojoje bendrijoje „Visi laikai“ vadovu, kurią pats ir įkūrė. Darbą A. I. supranta kaip privalumą, žino teigiamą jo naudą, todėl tikėtina, jog taikant lygtinį paleidimą jis sugebėtų užsiimti prasminga veikla. 2018 metais įgijo elektriko – įrengimų remontininko specialybę. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Pripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemą, ją sprendė dalyvaudamas užimtumo veiklose. Nuteistojo emocijos stabilios, savęs vertinimas adekvatus, pasitikintis savimi, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais. Trumpalaikių išvykų metu grįžta pas tėvus. Turi realius ilgalaikius ateities planus bei žinias tikslams įgyvendinti. Atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas, jas vykdė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 20 balų. Po paskutinio Komisijos svarstymo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 6 balais. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Komisijos vertinimu, A. I. tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos švelninant nuteistojo teisinę padėtį, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti A. I. likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 357–182 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam A. I. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu A. I. atlieka 7 metų laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. Praeityje A. I. jau yra kartą teistas už kontrabandą. Dabartinis teisės pažeidimas nėra pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, sunkesnis palyginus su ankstesniu. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei polinkį nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika, bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo A. I. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 20 balų ir yra vertinama kaip žema. Nuo pirmojo vertinimo 2019 m. vasario 5 d. iki paskutiniojo – 2019 m. spalio 21 d. A. I. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 9 balais (buvo 29), kas vertinama teigiamai, tačiau iš likusių balų tik 5 balus sudaro statiniai balai ir net 15 balų sudaro dinaminiai, kintantys balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar galėtų pakeisti.

Vertinant A. I. mąstymą ir elgesį, teigiamai vertinama tai, jog jo elgesyje nepasireiškia agresija, smurtas, nelinkęs prarasti savitvardos, geba save kontroliuoti net konfliktinėse situacijose. Sugeba išklausyti, priimti kito nuomonę. Turi realius ateities planus, turi žinių tiems planams įgyvendinti. Tačiau neigiamai vertinama tai, jog nors A. I. turimas problemines sritis atpažįsta, problemas sprendžia savarankiškai tačiau ne visuomet įvertindavo jų sudėtingumą. Būdavo linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus pernelyg pasitikėdavo savo sėkme. Apgalvodamas savo elgesio pasekmes, ne visuomet įvertindavo ilgalaikes pasekmes, nes koncentruodavosi į trumpalaikius sprendimus. Šios aplinkybės rodo, jog A. I. būtina išmokti labiau apgalvoti ir analizuoti savo poelgius, atsirinkti tinkamus elgesio variantus, suvokti kokią žalą prekyba narkotikais daro visuomenei ir žmonėms, priešingu atveju jam išėjus į laisvę išlieka rizika ir vėl nusikalsti.

A. I. paskutinį nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nuteistojo teigimu jis su netinkamos reputacijos žmonėmis nebendrauja ir ryšių su ankstesniais draugais nepalaiko, laisvą laiką leidžia bendraudamas su artimaisiais, tačiau pažymėtina, jog A. I. šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę, tad jo bendravimo galimybės suvaržytos. Negalima garantuoti, jog būnant laisvėje jis tikrai sugebės atsiriboti nuo neigiamos reputacijos asmenų, juolab, kad ir socialinio tyrimo išvadoje gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog A. I. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, skatintas 5 kartus. Tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis A. I. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, yra didelė – daugiau kaip 3 metai 9 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. lapkričio 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–182 dėl nuteistojo A. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. lapkričio 27 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–182 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.