Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. Ž. , A. Ž. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 1995-10-26 Marijampolės apskrities valdytojo įsakymu Nr. 40žMm B. B. ir A. S. nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigoje už valstybės išperkamą žemę buvo suteikti po 0,0806 ha ploto žemės sklypai individualiai statybai, esantys Marijampolės mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje (b.l. 57-58, 63-64, 104-106). 2006-03-28 pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu minėti asmenys du žemės sklypus pardavė pareiškėjams (b.l. 57-68). Vėliau šie žemės sklypai buvo apjungti į vieną žemės sklypą ir 2007-11-27 buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo statybai, o 2007 pradėtos statybos. VĮ Registro centras duomenimis 2010-12-10 gyvenamojo namo statybos baigtumas sudaro 61 procentą (b.l. 12-14). 2007-12-05 pareiškėjai iš kredito įstaigos gavo 287362,21 Lt paskolą ir iki 2012-02-10 sumokėjo 44642,57 Lt palūkanų (b.l. 15). Pareiškėjai į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl leidimo parduoti butą, nes turi mažamečių vaikų, iki skundo padavimo teismui dienos nesikreipė (b.l. 9-11, 69-71). 2007-09-01 pareiškėjai su fiziniais asmenimis pasirašė jiems priklausančio buto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuri viešajame registre nebuvo įregistruota, 200000 Lt sumai (b.l. 45-46). Sutarties įvykdymo terminas – ne vėliau 2008-09-01. 2008-03-17 – 2012-02-08 pareiškėjų ir Marijampolės savivaldybės susirašinėjimo dokumentų (b.l. 16, 76-100) duomenys patvirtina, kad pareiškėjai visą šį laikotarpį nuolat reikalaudavo iš atsakovo informacijos apie žvyruotų gatvių ir elektros tiekimo linijų įrengimą, o atsakovas niekada neatsisakė prievolės atlikti paminėtus darbus ir vėlavimą grindė ekonomine krize, planavimo dokumentų rengimu, pirkimo procedūrų vykdymu, lėta statybos eiga, finansavimo nepakankamumu. Atsakovo pateiktų aktų, sąmatų, pažymų (b.l. 50-51, 72-75) duomenys patvirtina, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) kvartale vyksta gatvių tiesimo ir elektros linijų įrengimo darbai. Šias aplinkybes iš esmės pripažįsta proceso šalys, jų nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas. Prijungtos Turto vertinimo ataskaitos Nr. NTA-12-02-018 duomenys patvirtina, kad pareiškėjams priklausančio buto rinkos vertė 2008 metų rugsėjo mėnesį buvo 180000 Lt, o 2012 m. vasario 3 d. – 76000 Lt.

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Valstybės (šiuo atveju – Savivaldybės) pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų (savivaldybės) neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės (savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų (savivaldybės) neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė (savivaldybė) iš valstybės (savivaldybės) biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės ir, tuo pačiu, savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, Vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų (šiuo atveju reguliuojančių nuosavybės teisių atkūrimo procesą) savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 8 d.).

Bylos įrodymų visetas patvirtina išvadą, kad pareiškėjai turtinę žalą kildina iš esmės dėl negalėjimo įvykdyti dėl atsakovo kaltės preliminariosios buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų (nesant galimybės apsigyventi naujai pastatytame gyvenamajame name, nebuvo realios galimybės už 200000 Lt parduoti butą ir padengti banko išduotą paskolą, tuo išvengiant palūkanų mokėjimo). Pareiškėjai skundo reikalavimą taip pat grindžia Žemės reformos įstatymo 22 str. 1 d., Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 3 d. ir 1997-12-03 LRV nutarimo Nr. 1324 2.1 p., 2.3 p. nuostatomis bei teisėtų lūkesčių principo turiniu. Žemės reformos įstatymo 1 – 3 str., 22 str. 1 d., Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str., 5 str. 3 d. nuostatų sisteminė analizė duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad minėtų teisės aktų nuostatos tiesiogiai liečia ne pareiškėjus, o asmenis, dalyvaujančius nuosavybės teisių atkūrimo procese ir kuriems betarpiškai atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Ginčo atveju – tai dviejų žemės sklypų pardavėjus. Minėtiems asmenims nuosavybės teisės buvo atkurtos 1995 metais, o pareiškėjai žemės sklypus nupirko daugiau kaip po 10 metų. Pareiškėjai nedalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, nebuvo paminėtų teisės aktų subjektai, jokie susitarimai, išplaukiantys iš nuosavybės teisių atkūrimo proceso, tarp jų ir atsakovo nebuvo sudaryti, todėl šiuo pagrindu jų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). 1997-12-03 LRV nutarimo Nr. 1324 nuostatos patvirtina, kad minėtas LRV nutarimas skirtas Žemės reformos įstatymo 22 str., Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 3 d. įgyvendinimui – t.y. taip pat tiesiogiai siejamas su nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei pretendentų, kurių atžvilgiu atkuriamas nuosavybės teisės, teisėtų interesų apsauga. Minėto LRV nutarimo 2.1 p., 2.3 p., 3 p. nuostatų analizė patvirtina, kad Marijampolės savivaldybė turėjo pareigą vėliausiai iki 1999-01-01 Marijampolės mieste (duomenys neskelbtini) kvartale, kur yra šiuo metu pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, nutiesti suprofiliuotas žvyruotas gatves, taip pat nutiesti elektros tiekimo linijas. Minėto nutarimo 2.2 p. leido B. B. , A. S. atkurti nuosavybės teises į žemę ir neįrengus paminėtų infrastruktūros objektų, kuriems įrengti buvo nustatytas vėlesnis terminas (iki 1999-01-01). Bylos duomenys patvirtina, kad šiems asmenims nuosavybės teises buvo atkurtos ir suteikti žemės sklypai individualiai statybai be gatvių ir elektros tiekimo linijų. Šie darbai pilnai nebuvo atlikti ir iki žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo 2006 metais, taip pat ir buto pirkimo – pardavimo preliminariosios sutarties sudarymo bei galiojimo metu. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad B. B. , A. S. įstatymų nustatyta tvarka ginčijo Marijampolės apskrities valdytojo 1995 metais priimtus administracinius aktus, kuriais jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės ir suteikti sklypai be LRV nutarime numatytos infrastruktūros. Iki žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių pasirašymo šie asmenys taip pat teisės aktų nustatyta tvarka neprašė įpareigoti Marijampolės savivaldybę atlikti 1997-12-03 LRV nutarime Nr. 1324 numatytus veiksmus, nereikalavo atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjai, pirkdami žemės sklypus, aukščiau aprašytą situaciją puikiai žinojo. Be to, Marijampolės savivaldybė nebuvo pirkimo-pardavimo sutarčių, taip pat vėliau sudarytos preliminariosios sutarties šalimi ar buvo tinkamai iš anksto informuota apie ketinimą sudaryti tokias sutartis. Paminėtų sandorių sąlygose taip pat nėra jokių duomenų apie neįrengtas gatves, elektros tiekimo linijas arba prievoles dėl jų įrengimo ateityje. Be to, jokie susitarimai dėl infrastruktūros įrengimo tarp pareiškėjų ir atsakovo nuo 2006 iki šiol nėra pasirašyti, preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis viešajame registre nebuvo įregistruota per visą jos galiojimo terminą (iki 2008-09-01). Pareiškėja ir pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog prieš pasirašant žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis, pareiškėjai žinojo visas aukščiau nurodytas aplinkybes. Iš to seka, kad pareiškėjai, žinodami, jog pardavėjų atžvilgiu atsakovas neįvykdė 1997-12-03 LRV nutarimo Nr. 1324 reikalavimų (poįstatyminio teisės akto nuostatos pareiškėjams objektyviai turėjo būti žinomos), šių reikalavimų įvykdymo terminas pasibaigė daugiau kaip prieš 7 metus ir tokia situacija iki 2006-03-26 tenkino pardavėjus, veikdami savo rizika (neturėdami savo atžvilgiu jokių įsipareigojimų iš atsakovo pusės dėl infrastruktūros įrengimo terminų) sudarė žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis, taip pat savo rizika vėliau sudarė ir preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios neįregistravo viešajame registre, bei vykdė gyvenamojo namo statybas žemės sklype, suvokdami, jog neįrengtos gatvės bei nenutiestos elektros perdavimo linijos, kurių įrengimo pabaigos terminas nežinomas, o LRV nutarimu nustatytas terminas pasibaigė 1999-01-01. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjai pagrindinai turtinę žalą kildina iš preliminariosios sutarties sąlygų, kurių įvykdyti, jų teigimu, negalėjo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Taigi, pareiškėjai nori preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį panaudoti prieš trečiąjį asmenį – atsakovą. CK 1.75 str. 2 d. numato imperatyvią sąlygą, jog siekiant pasinaudoti šia teise, būtinas preliminaraus sandorio registravimas viešajame registre. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog minėtas sandoris buvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka (tiek pareiškėja, tiek ir pareiškėjų atstovė pripažino aplinkybę, jog sandoris viešajame registre nebuvo registruotas). Iš to seka, kad pareiškėjai neturi teisės remtis minėtos sutarties sąlygomis, reikalaudami iš atsakovo turtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 57 str.). Įvertinęs minėtas nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėjai nepateikė pakankamo pagrindo leistinų įrodymų (neimant domėn preliminariosios sutarties), patvirtinančių turtinės žalos faktą bei jos dydį. Be to, pareiškėjai nurodė (tą patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai), kad jie net nebandė kreiptis į kompetentingą instituciją (Marijampolės rajono apylinkės teismą) dėl leidimo buto pirkimo-pardavimo sandoriui atlikti. Taigi, įrodymų, jog kompetentinga institucija pagrįstai (ar nepagrįstai) atsisakė išduoti leidimą sandoriui atlikti nėra. Kitų leistinų įrodymų ABTĮ 57 str. prasme, kad pareiškėjai turėjo realią galimybę parduoti butą, gauti 200000 Lt ir padengti banko paskolą bei išvengti palūkanų mokėjimo, teismui pateikta nebuvo. Teismas daro išvadą, kad turtinė žala (neimant domėn preliminarios sutarties) iš esmės grindžiama sąlyginėmis prielaidomis (jeigu būtų parduotas butas už 200000 Lt, jeigu šie pinigai būtų panaudoti paskolos grąžinimui ir pan.). Teismas taip pat pabrėžia, kad po žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo momento atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) būtent pareiškėjų atžvilgiu neatliko (ABTĮ 57 str.). Kaip jau buvo paminėta, gerai žinodami faktinę situaciją, pareiškėjai savo rizika pirko žemės sklypus be infrastruktūros objektų, gavo statybos leidimą, statė gyvenamąjį namą taip pat savo rizika. Į atsakovą oficialiai raštu pirmą kartą jie kreipėsi tik gyvenamojo namo statybų proceso eigoje 2008-03-17 ir 2008-04-14 gavo atsakymą (b.l. 16, 99, 100), kad (duomenys neskelbtini) kvartalo infrastruktūros darbus planuojama baigti iki 2013 metų. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad infrastruktūros darbai atliekami (pareiškėjai taip pat šios aplinkybės iš esmės neneigia). Šios aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad duotoje ginčo situacijoje pažeidžiami pareiškėjų teisėti lūkesčiai (ABTĮ 57 str.). Kaip jau buvo paminėta, viešajai (savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Aptartų teisės aktų bei teisiškai reikšmingų aplinkybių analizė duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog ginčo atveju pareiškėjai neįrodė turtinės žalos dydžio bei neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), todėl nėra jokio juridinio pagrindo priteisti jų naudai turtinės žalos atlyginimą (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Atsakovas ir jo atstovė prašo pareiškėjų reikalavimui taikyti ABTĮ 33 str., Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 1 d. numatytus senaties terminus (2 mėnesių, taip pat 3 metų) savo teisėms ginti administraciniame teisme. Išnagrinėjęs pateiktų įrodymų visumą (taip pat ir skundo įteikimo pašto įstaigai aplinkybes), teismas konstatuoja, kad pareiškėjai nepaleido įstatymuose numatytų senaties terminų savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (ABTĮ 57 str.). Vėliausiu 2012-02-08 raštu Nr. AS-1732-(11.2) (b.l. 77) atsakovas patvirtino aplinkybę, jog darbai bus baigti 2012 metų III ketvirtyje. Ankstesni atsakovo raštai savo turiniu iš esmės panašaus turinio. Teismas taip pat pabrėžia, kad CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. yra reglamentuotas ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas - ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinio pareiškimą (šiuo atveju į skundo pateikimą) atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.130 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. CK 1.130 str. 2 d. taip pat numato, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę. Bylos įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog atsakovas niekada neneigė prievolės ir ją nuolat vykdė. Tą patvirtina susirašinėjimo tarp pareiškėjų ir atsakovo duomenys, taip pat nuolat iki šiol atliekami darbai dėl gatvių ir elektros linijų įrengimo tarpučių kvartale. Šias aplinkybes patvirtina proceso šalys, iš dalies liudytojo parodymai, sąmatų, atliktų darbų aktų duomenys.

Pareiškėjai taip pat prašė priteisti jų naudai išlaidas, susijusias administracinės bylos nagrinėjimu. ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, tik kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šių atvejų pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl nėra juridinio pagrindo teismo išlaidų priteisimui (ABTĮ 44 str., 57 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjų D. Ž. , A. Ž. skundą Marijampolės savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.