Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

pareiškėjai G. Š. ir jos atstovei advokatei Jolitai Juškaitei (prisijungusios nuotoliniu būdu),

tretiesiems asmenims M. K., N. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-25-804/2023 pagal ieškovo J. U. patikslintą ieškinį atsakovams G. N., L. Š., V. N. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmens byloje – M. K., N. K. (N. K.), M. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

16. Teismo posėdžių metu, byloje dalyvaujantys asmenys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

24. Bylos duomenimis, trečiajam asmeniui G. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovų sklypu. Minėtame G. Š. žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas (S2) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.

25. Pareiškėja, kaip minėta, nurodo, kad, teismui patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, ieškovai ir atsakovai, be G. Š. sutikimo, iš esmės susitarė dėl naujo kelio servituto nustatymo – iš esmės jau nustatyto kelio servituto S2 pratęsimo iki ieškovui ir M. K. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). G. Š. teigimu, ieškovas ir M. K. negalės patekti į jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu – (duomenys neskelbtini), kitaip, nei kad pasinaudodami ir G. Š. Žemės sklype esančiu 0,0684 ha kelio servitutu. Trečiasis asmuo G. Š. nurodė, kad jos žemės sklypas nėra skirtas privažiavimui prie ieškovui ir M. K. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas ar atsakovai neprašė teismo pakeisti 2007 m. gegužės 29 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5499-79 ir 2013 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 46SK-(14.46.110.)-328 nustatyto kelio servituto S2 ploto ir turinio. G. Š. žemės sklype nustatant S2 servitutą, ji jokios kompensacijos už tai negavo, nors kelio servitutas buvo nustatytas būtent atsakovų naudai.

26. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servituto paskirtis nėra teisių naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu suteikimas konkrečiam asmeniui. Servituto turinį sudarančiomis teisėmis gali naudotis tie asmenys, kurių naudojimasis tomis teisėmis užtikrina viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą.

Motyvuojamoji dalis

28. Trečiasis asmuo G. Š. teigia, kad atsakovams žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dabar ieškovas siekia, jog būtų nustatytas kelio servitutas, 2006 m. sausio 4 d. pardavė trečiasis asmuo G. Š.. Kadangi ji turėjo savo privažiavimą į žemės sklypą, o atsakovai neturėjo, todėl G. Š. geranoriškai leido per savo žemės sklypą atsakovams patekti į savo žemės sklypą, t. y. įsirengti kelio atšaką, dėl ko atsakovų naudai administraciniais aktais (2007 m. gegužės 29 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5499-79 ir 2013 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 46SK-(14.46.110.)-328) G. Š. priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas kelio servitutas S2 0.0684 ha. Niekas kitas per G. Š. žemės sklypą nevažinėjo, todėl niekam kitam jokio servituto nustatyti nereikėjo.

32. Taigi, trečiajam asmeniui G. Š. priklausančiame žemės sklype kelio servitutas nustatytas aukščiau paminėtais administraciniais aktais, kuriais buvo keičiama žemės paskirtis, pertvarkomas sklypas. Minėtuose administraciniuose aktuose viešpataujantysis žemės sklypas nėra nurodytas, iš to seka, kad trečiojo asmens sklypas kaip tarnaujantysis daiktas buvo nustatytas racionaliam naudojimui tenkinant visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius, kai reikia pasinaudoti nustatytu kelio servitutu. Teismų praktikoje, sprendžiant ginčus analogiškose bylose, laikomasi pozicijos, kad servitutas privačios žemės sklype nustatytas administraciniu aktu suteikia teisę įsakyme nurodyta apimtimi naudotis servituto keliu neapibrėžtam asmenų ratui, jo paskirtis – tenkinti viešuosius poreikius (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1508-619/2013). Šiuo atveju 2007 m. administracinis aktas, kurio pagrindu buvo ne tik nustatytas, bet ir įregistruotas viešajame registre kelio servitutas, taip pat ir 2013 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas, kuriuo patvirtintas minėtas kelio servitutas S2, yra galiojantys, nėra nuginčyti. Šiuose sprendimuose nėra įvardyta, kokių konkrečių viešpataujančių daiktų atžvilgiu yra nustatytas servitutas, kokiam apibrėžtam ratui asmenų jis priimtas, todėl teismas daro išvadą, kad administraciniais aktais nustatytas servitutas skirtas naudotis ne konkrečiam, o neapibrėžtam asmenų ratui. Servitutas privačios žemės sklype yra nustatytas administraciniu aktu, todėl nagrinėjamu atveju toks servitutas suteikia teisę įsakyme nurodyta apimtimi naudotis servituto keliu neapibrėžtam asmenų ratui, todėl trečiojo asmens G. Š. argumentai, kad servitutas S2 buvo nustatytas 2007 m. ir 2013 m. ir tik atsakovų naudai ir juo galėjo naudotis tik atsakovai atmetami kaip nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad niekas kitas be atsakovų ir G. Š. nesinaudojo servitutu S2, nereiškia, kad kitiems asmenims tokia teisė nebuvo suteikta. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, trečiasis asmuo G. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šis S2 servitutas buvo nustatytas padalijant G. Š. ir V. N. bei G. N. priklausantį žemės sklypą unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taigi kelio servitutas S2 buvo nustatytas tikslu tik žemės sklypo Nr. 448-3-1-2, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams (atsakovams) patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 2.3-4830-79 kelio servitutas S2 nustatytas dar 2004 m. G. Š. dalinant jai priklausantį sklypą į dvi sklypus. Iš į bylą pateikto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano, suderinto 2004 m. balandžio 26 d., t. y. prieš minėtą žemės sklypą padalijant į tris sklypus, jame jau buvo pažymėtas 684 kv. m servitutas, todėl teigti, kad minėtas kelio servitutas S2 buvo nustatytas būtent atsakovų, kurie sklypą įsigijo 2006 m., naudojimuisi nėra jokio pagrindo. Be to, jei kelio servitutas S2 būtų nustatytas būtent tik atsakovų naudai, jo apimtis turėjo būti sumažinta, nes iš į bylą pateiktų žemės sklypų planų matyti, kad atsakovams privažiuoti prie jų nuosavybe esančio žemės sklypo viso nustatyto 684 kv. m servituto nereikia.

33. Trečiasis asmuo G. Š. taip pat įrodinėja, jog jai iš ieškovo J. U. turi būti priteista 3 500 Eur dydžio vienkartinė kompensacija už naudojimąsi G. Š. žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu 0.0684 ha kelio servitutu S2.

34. CK 4.129 straipsnyje numatyta, jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovai abipusiu nuolaidų būdu išsprendė servituto nustatymo atsakovų sklype klausimą ir susitarė dėl kompensacijos dydžio įrengiant servitutą būtent atsakovų sklype.

36. Kaip minėta servitutas S2 nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu. Ieškovas dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2018 m. vasario 19 d. dovanojimo sutarties Nr. DA-1291 pagrindu, o ne 2007 metais. Ieškovas neturėjo galimybės daryti įtakos G. Š. žemės sklypo formavimui ir servituto, kuris nustatytas administraciniu aktu, nustatymui. Faktiniai duomenys patvirtina, kad S2 servituto būtinumas egzistavo ne dėl ieškovo veiksmų. Be to, trečiasis asmuo tik deklaratyviai nurodo, kad prašoma priteisti kompensacija minimaliai padengs jos patiriamus nepatogumus dėl ieškovo naudojimosi jai priklausančiu žemės sklypu. Jokių įrodymų, kurie pagrįstų kompensacijos dydį į bylą nėra pateikta. G. Š. nurodo, kad ji patirs papildomus nepatogumus, tačiau už juos bus kompensuota iš esmės tik atsakovams. Teismas pažymi, kad kompensacija tarp ieškovo ir atsakovų sutarta būtent dėl atsakovų sklype sutarto įrengti servituto, būtent už atsakovų patiriamus nepatogumus, todėl vien ši aplinkybė, kad atsakovai gavo kompensaciją už jų sklype naujai įrengtą servitutą niekaip neįrodo trečiojo asmens G. Š. prašomos kompensacijos už jau įrengtą servitutą S2 pagrįstumo.

37. Trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad nebūtų įmanoma nustatyti servituto kitame žemės sklype, nei kad atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju byla užbaigta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, t. y. servitutas nustatytas šalių bendru sutarimu, t. y. atsakovai sutiko, kad jų sklype būtų įrengtas servitutas, kuriuo ieškovas galėtų patekti į savo sklypo dalį. Tai, kad trečiasis asmuo G. Š. nesutinka, kad atsakovų sklype būtų nustatytas servitutas reikšmės neturi, nes bylos šalys yra laisvos priklausančias daiktines teises įgyvendinti savo nuožiūra. Šiuo atveju esant ieškovo ir atsakovo taikiam susitarimui dėl kelio servituto nustatymo, teismas nepasisako dėl trečiojo asmens G. Š. argumentų, susijusių su ieškovo galimybe privažiuoti prie savo sklypo dalies pietinėje sklypo dalyje.

38. Trečiasis asmuo G. Š. teigia, kad atsakovų žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), prie pat kelio Semeliškės–Trakai yra nustatytas kitas kelio servitutas 0.0078 ha pločio, kuriuo galima nuo pagrindinio kelio nusileisti tiesiai į atsakovų žemės sklypą. Trečiojo asmens G. Š. teigimu, jeigu atsakovai susitarė su ieškovu dėl 5 000 Eur kompensacijos už kelio servituto nustatymą, naudojimąsi atsakovų žemės sklypo dalimi, tai visas kelio servitutas turėtų būti nustatomas išimtinai per atsakovų žemės sklypą, o ne per atsakovų ir trečiojo asmens, kuris šiuo atveju iš viso jokios kompensacijos iš ieškovo negauna. Jokios schemos, kaip turėtų atrodyti G. Š. siūlomas servitutas į bylą nėra pateikta. Teismo vertinimu, tokiu atveju, kurį siūlo trečiasis asmuo G. Š., šalia jau G. Š. žemės sklype esančio servituto S2, lygiagrečiai jam turėtų būti įrengtas dar vienas servitutinis kelias, kas šiuo atveju esant jau nustatytam servitutui S2 nėra racionalu, nes kaip buvo nustatyta aukščiau, asmenys, kurie gali naudotis minėtu servitutu S2, nėra nustatyti, be to, tai lemtų neprotingas ir nepateisinamas išlaidas ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta pagrindo išvadai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-25-804/2023 teismas nustatė ieškovo naudai kelio servitutą, kuris suteikia jam teisę naudotis ir trečiojo asmens G. Š. žemės sklypu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jame jau esančiu nustatytu 0.0684 ha kelio servitutu S2. Taikos sutartimi nustatytas kelio servitutas nepatenka į trečiojo asmens žemės sklypą, tą pripažino ir trečiojo asmens atstovė, be to, kaip minėta, G. Š. žemės sklype esantis servitutas S2 nėra nustatytas konkrečių asmenų atžvilgiu, todėl trečiojo asmens prašymas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutarties panaikinimo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Atmetus trečiojo asmens G. Š. prašymą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

41. Atsakovai V. N. ir G. N. pateikė teismui prašymą priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-134-1194/2024, iš viso – 600 Eur už atstovavimą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo pagal G. Š. pareiškimą. Šios prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais (2023 m. birželio 7 d. PVM sąskaita faktūra, apmokėta 2023 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvitu), neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, todėl priteisiamos atsakovams iš trečiojo asmens G. Š..

42. Iš trečiojo asmens G. Š. priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi viršija minimalią priteistiną sumą ir sudaro 118,50 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Trečiojo asmens G. Š. pareiškimą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25-804/2023 atmesti.

Priteisti atsakovams G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš trečiojo asmens G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118,50 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų ir 50 centų) teismo išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.