- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-642-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23776-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 3–17), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 50 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Kauno apylinkės teismas (dabar – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai) 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi (2 t., b. l. 31–32) nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas padavė teismui vieną nepasirašyto ieškinio egzempliorių, o prie ieškinio pridėtų dokumentų kopijos nepatvirtintos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo ieškovą pateikti tinkamai pasirašytą ieškinį, įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas šio ieškinio priedų kopijas, tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodyti 32 asmenys, prie ieškinio pridėta daug dokumentų, dėl to ieškovui pasiūlė dar kartą apsvarstyti būtinybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 1 dalį įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis visus ieškinyje nurodytus asmenis. Be to, teismas pažymėjo, kad prie ieškinio nepridėti jo prieduose nurodyti dokumentai: 21 priedas (2017 m. spalio 29 d. skundas) ir 22 priedas (advokatės K. R. surašytas atskirasis skundas).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi (2 t., b. l. 35) ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties kopija ieškovui įteikta 2017 m. gruodžio 21 d., tačiau ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu (2 t., b. l. 38) ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas ieškinį atsisakė priimti dėl formalių priežasčių. Ieškovas arba pašalino ieškinio trūkumus, arba jų nebuvo. Teismas nutartyje nenurodė, ar gavo po trūkumų šalinimo pateiktą ieškinį, o jeigu gavo – kurie trūkumai atsirado naujai ar liko nepašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinusiam teismo nurodytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Įvertinęs ginčijamą nutartį ir ieškovo atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau trūkumai yra tokio pobūdžio, kad gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 str.).Byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje išdėstė ieškiniui keliamus reikalavimus ir nustatė šiuos ieškinio trūkumus: ieškinys nepasirašytas; prie ieškinio pridėtų dokumentų kopijos nepatvirtintos įstatymo nustatyta tvarka; nepateiktos dokumentų kopijos visiems proceso dalyviams; prie ieškinio nepridėti ieškinyje nurodyti 21–22 priedai. Ši nutartis ieškovui buvo įteikta asmeniškai 2017 m. gruodžio 21 d. (2 t., b. l. 34), tačiau teisme nebuvo gautas joks ieškovo procesinis dokumentas, kuriuo teismo nustatyti trūkumai būtų šalinami. Ieškovas, atskirajame skunde keldamas prielaidą dėl galimo trūkumų šalinimo, neįvardijo jokių konkrečių veiksmų, kuriuos jis atliko vykdydamas teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, nepateikė jokių tokius veiksmus patvirtinančių įrodymų. Kaip nepagrįstas atmetamas ir ieškovo argumentas, kad teismas ginčijamoje nutartyje neįvardijo, ar ieškinį atsisako priimti dėl nepašalintų trūkumų, ar nustato naujus įpareigojimus ieškovui. Iš ginčijamos nutarties turinio akivaizdu, kad teismas ieškinį ieškovui grąžino konstatavęs, kad 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje nustatyti trūkumai yra nepašalinti.Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir ieškovo argumentą, kad teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra formalūs. CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. Elektroninių ryšių priemonėmis pateikiamas dokumentas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu (CPK 175¹ str. 2 d., 6 d.). Šis reikalavimas nustatytas tam, kad būtų galima identikuoti procesinį dokumentą pateikiantį asmenį ir patvirtinti jo valią inicijuoti procesą, kadangi ieškinio pateikimas teismui sukuria asmeniui teisines pasekmes. Teismas taip pat pagrįstai nurodė ieškovui, kad procesinių dokumentų ir jų priedų turi būti pateikiama tiek kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims (CPK 113 str.), kurių ieškinyje nurodoma 32. CPK 114 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų priedų pateikimo formą, 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Tik tinkamai patvirtinti dokumentai gali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai CPK 197 straipsnio prasme. Dėl to teismo reikalavimas pateikti tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas yra susijęs su siekiu užtikrinti sklandžią bylos eigą. Kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 4 d. nerastų dokumentų akto (2 t., b. l. 29), ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų (21 ir 22 priedų), su kuriais, kaip nurodoma ieškinyje, jis sieja savo reikalavimus. Todėl teismas pagrįstai nutartyje nurodė, jog trūksta šių dviejų priedų (CPK 135 str. 2 d.).Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas net nebandė teismo nutartyje nurodytų trūkumų taisyti, 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties neskundė, be to, atskirajame skunde taip pat nekvestionavo jam nutartimi nustatytų trūkumų egzistavimo bei būtinybės juos pašalinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškinys neatitiko CPK 111, 113, 114 straipsniuose nurodytų bendrųjų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir specialiųjų CPK 135 straipsnyje numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų. Tuo remiantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeičiama (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Ieškovo dėmesys atkreipiamas į tai, kad ginčijama nutartimi jo teisės nebuvo pažeistos, kadangi pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį grąžinti, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.