Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi prokuroro Viktoro Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. 2014-08-12, 19 val., viešoje vietoje V. Krėvės pr. prie namo Nr. 9, Kaune, elgdamasis įžūliai, kirviu kapojo supynės medinę sėdynę, o sudrausmintas nukentėjusiosios D. K., ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, po to priėjus R. L. ir jį sudrausminus, jai sudavė du kartus kumščiu į krūtinę ir veidą, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. L. kraujosruvas viršutinės lūpos kairėje pusėje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. L. sveikatą, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis Z. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad prie namo kampo, ties jo langais yra įrengta vaikiška supynė ir ten pastoviai susirenka daug vaikų iš aplinkinių namų bei jo namo. Jie pastoviai kelia triukšmą. Ne kartą kreipęsis į kooperatyvo pirmininką, kad perkeltų supynes į kitą vietą, kad nebūtų keliamas triukšmas, tačiau niekas minėtų supynių neperkėlė. Supynės anksčiau būvo kitoje vietoje, didesniu atstumu nuo namo ir niekam jos netrukdė, tačiau dėl neaiškių priežasčių jos buvo perkeltos prie pat namo ne pagal pirminį projektą. Jis yra pensininkas, kiekvieną dieną būna namuose ir kasdien vaikų triukšmas jam trukdo. Vasaros metu, kai karšta, turi būti užsidaręs langus, kad būtų mažiau girdėti triukšmo. 2014-08-12 dėl triukšmo išėjo į lauką pasiėmęs kirvį ir kastuvėlį, norėdamas minėtas supynes perkelti į kitą vietą, kadangi jau neapsikentė triukšmo. Atėjęs prie supynių, pradėjo kapoti pamatus, įtvirtinimus, kad ištrauktų supynes. Kokiu būdu perkirto supynės medinę sėdynę neprisimena, gal tiesiog kirto į sėdynę, tokiu būdu norėdamas pasidėti kirvį. Tuo metu kieme prie supynių buvo daug vaikų, namo kiemsargė ir dar viena moteris, galimai iš kito kiemo. Kai jis pradėjo kapoti pamatus, ta moteris jį puolė, norėdama sudrausminti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais, girdint vaikams ir namo kiemsargei. Moteris, kuri mano, kad buvo iš kito kiemo, buvo priėjusi prie jo ir jis nuo savęs ją stipriai pastūmė, kad ji pasitrauktų. Neprisimena, kad būtų jai trenkęs kumščiu į veidą, galėjo būti, kad stumdamas rankomis ją užgavo ar kažkaip užkabino. Prisimena, kad šio konflikto metu pro šalį praėjo vyriškis jis buvo sustojęs pasižiūrėjo ir nuėjo, kiek prisimena jis nieko nesakė, į konfliktą nesikišo. Po konflikto jis nuėjo į savo namus pasidėjo kirvį, kastuvėlį ir nuėjo į parduotuvę. Nežino ar buvo atvykę policijos pareigūnai, ar jie buvo atėję pas jį į namus po įvykio, nes jo nebuvo namuose. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 38).

Nukentėjusioji R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos mama D. K. gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Ji pati gyvena šalia esančiame name Kaune, (duomenys neskelbtini) Kadangi namai yra vienas šalia kito, per atostogas mažametį savo sūnų, savo darbo valandomis nuveda pas mamą į namus. Maždaug prieš mėnesį, prie V. Krėvės per. Namo Nr. 9, vienas namo gyventojas ant seno metalinio nenaudojamo rėmo pastatė vaikiškas supynes su grandinėmis ir medine sėdyne. Visi aplinkiniai vaikai dienos metu renkasi pasisupti. Jau ne kartą ji iš vaikų yra girdėjusi, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantis senyvo amžiaus vyras Z., apie 60 metų amžiaus, vaiko lauke vaikus, nes neva jie trukdo jam ilsėtis, juos baugina. Vaikai, pamatę Z., bėga iš lauko į namus, jie jo bijo. 2014-08-12, apie 19 val. ji atėjo prie V. Krėvės pr. namo Nr. 9, kur prie supynių buvo mažamečiai vaikai ir jos mama D. K. bei Z., kuris rankoje laikė nedidelį kirvuką. Mama jai pasakė, kad Z. kapojo kirvuku supynę, tačiau mama jam neleido. Z. vėl apsisukęs ėjo prie sūpynių ir pradėjo kirviu kapoti supynės medinę sėdynę. Viskas vyko matant jai, D. K. ir kiemo vaikams, kuriuos šis įvykis labai išgąsdino. Negalėdama suprasti tokio įžūlaus vyriškio elgesio, ji priėjo ir ramiu tonu paklausė kodėl jis kapoja vaikų sūpynes. Vyriškis atrodė neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nelabai rišliai. Jis atsisuko į ją, prisiartino ir, laikydamas rankoje nuleistą kirvį, pradėjo ant jos šaukti klausdamas kas ji tokia, reikalaudamas prisistatyti. Ji paklausė kodėl ji turi jam prisistatyti. Tada Z. ją pradėjo plūsti, vadino valkata ir staiga smogė jai vieną smūgį į krūtinę, kadangi ji yra po krūtinės operacijos, tai jai sukėlė skausmą. Ji vyriškiui pasakė, kad jis leidžia sau per daug ir pasakė, kad ji pakvies savo vyrą. Tada Z. staiga jai smogė vieną kartą kumščiu į veidą ir sumušė kairę burnos pusę, jai nuo smūgio ant žemės nukrito akiniai. Tada Z. staiga pasišalino į savo butą, ji iškvietė pareigūnus, tačiau jiems nuėjus į jo butą, durų niekas neatidarė. Dėl Z. veiksmų jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: sumušta krūtinė ir lūpa. Į medikus ji nesikreipė. Akiniai nesugadinti, civilinio ieškinio nereiškia ( b.l. 13).

Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-1, apie 18.30 val., iš namo išėjo bute (duomenys neskelbtini) gyvenantis senyvo amžiaus vyriškis, vardu Z.. Jis buvo neblaivus, eisena nekoordinuota, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis rankoje laikė metalinį kirvuką. Prie sūpynių žaidė ir suposi namo mažamečiai vaikai, kurie pamatę jį pabėgo šalin. Z. atsineštu kirvuku matant jai, bei (duomenys neskelbtini) gyvenančiam kaimynui, pradėjo kirvuku kapoti metalinį sūpynių rėmą. Kapojo grandines. Nepavykus nukapoti, Z. nuėjo atgal į savo butą ir po kelių minučių vėl iš namo išėjo ir priėjęs prie sūpynių matant jai, kaimynui bei vaikams, tuo pačiu kirvuku pradėjo kapoti medinę sūpynių sėdynę ir ją sugadino, vaikai išsigando. Ji, bei kaimynas pradėjo drausminti Z.. Šis atsakė, kad jam trukdo ilsėtis žaidžiantys vaikai. Ji pasakė, kad ilsėtis reikia ne dieną, bet naktį. Tada, Z. iškėlęs rankoje kirvuką ėjo link jos, grėsmingai klausdamas koks jos reikalas. Ji išsigando, atsitraukė, o Z. nuėjo namo. Tuo metu apie 19 valandą prie namo priėjo jos dukra R. L.. Dukra, matydama, kad Z. niokoja supynę, jį sudrausmino, tačiau šis puolė ją, išvadino valkata bei sudavė kumščiu vieną kartą į krūtinę ir antrą kartą kumščiu į veidą, ji matė, kad jai nukrito akiniai, matė, kad sumušta ir patinusi lūpa. Dukra iškvietė pareigūnus, o Z. pasišalino namo ir policijos pareigūnų į butą neįsileido. Dėl įžūlaus kaimyno Z. elgesio jai pakilo kraujospūdis, teko gerti vaistus. Z. išgąsdino ir mažametį anūką, kuris jos neišleidžia į kiemą tvarkyti aplinkos, nes bijo, kad jos kaimynas nesukapotų (b.l. 18, 19)

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėn., tikslios dienos neprisimena apie 19 val., ji kartu su savo anūke ėjo pasivaikščioti į lauką. Išėjus iš savo namų adresu, V. (duomenys neskelbtini) Kaune, ėjo lik supynių, esančių prie (duomenys neskelbtini) Priėjus prie supynių, pamatė vykstantį konfliktą. Šalia stovėjo priešais name gyvenanti kaimynė D. ir jos kaimynas. Jis savo rankose turėjo kirvį su kuriuo daužė supynes. Daužydamas jis rėkė ir keikėsi necenzūriniai žodžiais, rėkė, kad jam nusibodo tie vaikai. Jam nepatiko, kad vaikai jam neduoda ramybės. Kai jis daužė sūpuokles, visi vaikai atsitraukė toliau ir išsigandę žiūrėjo vykstantį konfliktą. Kaimynė D. bandė jį sudrausminti. Jis pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais ant D.. Tuomet jis sudrausmino vyriškį, bet kadangi išsigando jo anūkė, jis kartu su ja nuėjo tolyn. Kas vyko toliau jis nematė, tik jau kitą dieną iš kaimynės D. sužinojo, kad to paties asmens buvo užpulta jos dukra R., tačiau kada atėjo kaimynės dukra ir kaip ji buvo sužalota jis pats asmeniškai nematė. Kiek prisimena, kol jis buvo konflikto vietoje iš suaugusių žmonių daugiau nieko nebuvo, tik kiemo vaikai. Jis asmeniškai apie minėtą kaimyną nieko nežino, tik iš kalbų žino, kad jis yra agresyvus bei taip pat pasirodė, kada jis su kirviu kapojo supynes ( b.l. 22).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkas. Apie konfliktą, kuris įvyko 2014-08-12 prie V. Krėvės pr. namo Nr. 9 jam yra žinoma. Apie šį įvykį papasakojo minėto namo kiemsargė D. K.. Ji pasakojo, kad kaimynas Z. J., kirviu sukapojo vaikų supynę esančią prie namo. Ji pasakojo, kad kaimynas buvo nepatenkintas vaikų keliamu triukšmu, todėl iš pykčio ją kapojo kirviu. Apie tai, kad Z. būtų kažką sumušęs jis nieko negirdėjo ir apie tai nieko nežino. Po įvykio buvo nuėjęs apžiūrėti supynę, ant jos matė kirtimo žymes, tačiau ji nebuvo sugadinta taip, kad toliau nebūtų galima ja naudotis. Po įvykio supyne vaikai ir toliau naudojasi. Kiek jam yra žinoma supynė yra pirkta bendrai namo gyventojų. Todėl dėl supynės sugadinimo bendru susitarimu civilinio ieškinio nereiškia, dėl jos pretenzijų niekam neturi. Z. J. jam yra žinomas kaip probleminis žmogus, vartojantis alkoholinius gėrimus (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusios R. L. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2014-08-12, 19 val., viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) to paties namo kaimynas Z., elgdamasis įžūliai gyventojų akivaizdoje, kirviu kapojo vaikų supynės sėdynę, o sudrausmintas plūdo ją, kumščiu trenkė į krūtinę ir į veidą (b.l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu, (duomenys neskelbtini) Kaune. Prie apžiūros protokolo pridėtos fotonuotraukos ( b.l. 5-9).

Specialisto išvada Nr. G1983/14(02), iš kurio matyti, kad R. L. nustatyta kraujosruvos viršutinės lūpos kairėje, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 17).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad Z. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajai viešųjų darbų bausmę ir vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis kaltas prisipažino ir gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b.l.42), todėl yra galimybė nerengti bylos nagrinėjimo teisme, o bausmę paskirti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l.26-30), administracine tvarka baustas (b.l. 29.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 32.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b.l. 34.)

Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti LR BK 64 ¹ str.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji šioje proceso stadijoje ir neskirtina.

Daiktinių įrodymų ir civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

Z. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nubausti jį

6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 10 valandų.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Z. J. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 10 valandų.

Kardomosios priemonės neskirti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.