- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-108-513/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00677-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“
- Ieškovas
- G. J., A. J., R. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.6Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. J., A. J., R. P., G. J.–P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. J., A. J., R. P., G. J.–P. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio – uždrausti ir sustabdyti bet kokius statybos, projektavimo ir techninius darbus negyvenamosiose patalpose – poilsio patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtose numeriais 1-55 ir nuo 2-51 iki 2-57 bei bendro naudojimosi patalpose, plane pažymėtomis numeriais 1-48 ir 1-54.
2. Nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. ieškovai iš atsakovės UAB „Goneras“ įsigijo po 1/2 dalį ginčo patalpos, jiems buvo pateikta patalpų kadastrinių matavimų byla. Ieškovas G. J. 2020 spalio 12 d. nuvykęs į patalpas rado statybininkus, kurie be ieškovų leidimo ar sutikimo griovė patalpose, plane pažymėtose Nr. 1-55 ir 1-48, esančias sienas bei pertvaras bei atsisakė patalpas jas atlaisvinti. Ieškovų manymu, jų patalpų ploto sąskaita yra platinama greta esanti M. A. priklausanti negyvenamoji patalpa, o nurodytus neleistinus statybos darbus vykdo atsakovės UAB „Goneras“ rangovė UAB „Ekoseka“. Nurodė, kad statybos darbai yra toliau vykdomi, jų metu neleistinai mažinamas ieškovų patalpų plotas ir keičiamos sienų konstrukcijos, todėl, norėdami užkirsti kelią tolesniems neteisėtiems statybos darbams patalpose, pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovų prašymas patenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovams UAB „Goneras“ ir M. A. uždrausta atlikti bei nurodyta sustabdyti bet kokius statybos, projektavimo ir techninius darbus negyvenamosiose patalpose – poilsio patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtose numeriais 1-55 ir nuo 2-51 iki 2-57 bei bendro naudojimo patalpose, plane pažymėtose numeriais 1-48 ir 1-54.
4. Teismas nurodė, jog pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo pareikštas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Goneras“ rangovai griauna ieškovams priklausančių patalpų sienas ir pertvaras, taip mažindami jų plotą ir didindami greta esančių negyvenamųjų patalpų plotą. Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė įrodymus, pagrindžiančius prašyme nurodytas aplinkybes, prašyme nurodytas priežastis, dėl kurių ieškinys nepaduotas iš karto, vertino kaip pagrįstas ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovai ketina reikšti ieškinį dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir atstatyti patalpas į buvusią būklę, kuri nurodyta kadastrinių matavimų byloje, bei dėl žalos, padarytos turtui, atlyginimo, padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu, ieškovai gali patirti nepagrįstai didelius nuostolius, todėl prašymą patenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Goneras“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyti atmesti.
6. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė skubotai, neįsigilęs į situaciją. Argumentuoja, jog neegzistuoja laikinųjų apsaugs priemonių taikymo sąlygos, nes ieškinys nėra pagrįstas ir nėra jokios grėsmės būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7. Nurodo, kad patalpose vykdomi darbai buvo suderinti su ieškovais, dėl darbų šalys susitarė su UAB „Ekoseka“, o ieškovai UAB „Ekoseka“ sumokėjo avansą už planuojamus atlikti darbus. Teigia, kad patalpas, pažymėtas plane 1-48 ir 1-49, skirianti pertvara buvo labai prastos būklės, neturėjo jokios garso ir kvapų izoliacijos, todėl šalys kartu nusprendė pertvarą demontuoti ir sumontuoti ją iš naujo, kokybiškai, laikantis visų reikalavimų. Pažymi, jog atsakovei, kad patalpos bendraturtei, atlikti tokius darbus iš esmės yra leidžiama ir be ieškovų sutikimo (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat nurodo, kad ieškovams nekliudo naudotis įsigytomis patalpomis, šią aplinkybę patvirtino pats ieškovas, nurodęs, kad buvo nuvykęs ir patekęs į patalpas. Teigia, kad neblogina viso pastato ar atskirų patalpų būklės, priešingai, gerina ir atlieka papildomus darbus pagal Gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, juo labiau, kad patys ieškovai davė sutikimą atlikti darbus ir net sumokėjo avansą. Teigia, kad ieškovai nebenori mokėti už darbus, todėl nusprendė kenkti atsakovėms sukeldami papildomų rūpesčių ir naudodami teismą. Taigi, ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.
8. Argumentuoja, kad ieškovai su ieškiniu nepateikė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir galimą atsakovių nesąžiningumą. Priešingai, ieškovai pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir foto nuotraukas, kurios įrodo, kad ieškovai į patalpas patenka be jokių apribojimų. Teigia, vykdo tik įstatymo numatytus būtinus veiksmus, kad pastatas nekeltų pavojaus ir atitiktų būtinuosius ir gaisrinės saugos reikalavimus ir nedaro žalos ieškovams, o didina pastato vertę.
9. Pažymi, kad patalpa, pažymėta plane 1-48, kurioje teismas taip pat uždraudė atlikti statybos darbus, bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 priklauso tiek ieškovams, tiek atsakovėms, t. y. atsakovės, atlikdamos remonto darbus, realizavo savo, kaip šios patalpos savininkių, turtines teises. Dėl to akivaizdžiai nėra ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonės taikymo sąlygos.
10. Argumentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti, o teismas turėtų įvertinti tiek ieškovų, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teigia, kad nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos ieškovai tik be pagrindo kabinėjasi ir trukdo atlikti įrengimo darbus, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vėliau ir ieškinys pareikšti vien tam, kad atsakovei būtų daromas spaudimas ir vilkinami įrengimo darbai, nes tai lemia nuostolius. Sustojus darbams pastatas negali būti tinkamai pabaigtas, o patalpos eksploatuojamos, todėl teismui patenkinus nepagrįstą ieškovų prašymą ieškovai įgijo nepagrįstą pranašumą prieš atsakoves.
Atsiliepimas
11. Ieškovai G. J., A. J., R. P., G. J.– P. atsiliepimu atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Teigia, jog atsakovės atskirajame skunde išdėstyti teiginiai yra melagingi. Nurodo, kad dar prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą apeliantė pasiūlė už 500 Eur atlikti pastato, kuriame yra patalpos, fasado apšiltinimo darbus. Su šiais darbais sutiko, už juos sumokėjo. Nors apeliantės rangovės UAB ,,Ekoseka“ pateiktoje statybos rangos sutartyje nurodyti kiti darbai, juos atlikti leidimo nedavė ir rangos sutarties nepasirašė. Pažymi ir tai, kad net rangos sutartyje nėra numatyti darbai, kuriuos apeliantė atliko ar siekia atlikti ieškovams priklausančiose patalpose, tokiems darbams nedavė jokių leidimų, o apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad darbai vykdomi ieškovų sutikimu ir kad pašalinta avarinės būklės pertvara bendro naudojimo patalpose. Nurodo, kad 2020 spalio 12 d. nuvykęs į patalpas ieškovas G. J. rado statybininkus, kurie be ieškovų leidimo ar sutikimo griovė patalpose, plane pažymėtose Nr. 1-55 ir 1-48, esančias sienas bei pertvaras ir atsisakė palikti patalpas, dėl to buvo iškviesta policija, taip pat kreipėsi į antstolį, kuris užfiksavo nelegalius statybos darbus. Tik teismui priėmus nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė sustabdė statybos darbus.
12. Argumentuoja, kad jau teikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą, ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesiėmus priemonių, būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
15. Nustatyta, kad ieškovai 2020 m. spalio 9 d. iš atsakovės UAB „Goneras“ įsigijo ginčo patalpą ir ieškovas G. J., 2020 spalio 12 d. nuvykęs į patalpas, jose rado statybininkus, kurie atsisakė palikti patalpas ar stabdyti darbus ir be ieškovų leidimo ar sutikimo griovė patalpose esančias pertvaras ir sienas, ieškovų teigimu, jų patalpų ploto sąskaita didindami greta esančios patalpos plotą.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje, o CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Šiuo atveju paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
17. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Duomenų, kad pareiškėjų prašymas ir būsimas reikalavimas būtų aiškiai nepagrįstas ar kad savo teises jie gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje nėra. Priešingai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius prašyme nurodytas aplinkybes, jog jų įsigytose patalpose yra išgriautos ir toliau griaunamos sienos, pertvaros, keičiamos jų vietos. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad reikš ieškinį dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir atstatyti patalpas į buvusią būklę, kuri nurodyta kadastrinių matavimų byloje, bei dėl žalos, padarytos turtui, atlyginimo. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, ginčas kilo dėl atsakovės atliekamų darbų pobūdžio, nes atsakovė teigia, kad atlieka būtinuosius darbus ir su ieškovų sutikimu, tuo tarpu, ieškovai argumentuoja, kad sutikimą davė tik pastato fasado šiltinimo darbams, o ne patalpų viduje atliktiems statybos darbams. Taigi, pareiškėjai pateikė CPK 147 straipsnio 3 dalyje reikalaujamus įrodymus, patvirtinančius grėsmę jų interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atlikęs prima facie ieškinio, kuris turėjo būti pareikštas vėliau, įvertinimą prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių ir kartu su šiuo prašymu pateiktų įrodymų kontekste, neturėjo pagrindo būsimą ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Be to, iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad ieškinį ieškovai teismo nustatytu terminu pareiškė ir jis yra priimtas bei nagrinėjamas.
18. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
19. CPK 146 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, o to paties straipsnio 2 dalies 12 punkte – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Vertindamas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes ir kartu su prašymu pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovei toliau atliekant ieškovų ginčijamus statybos darbus jiems priklausančių ir bendro naudojimo patalpų viduje, iki ginčo išsprendimo ieškovai neturėtų galimybės tinkamai įgyvendinti savininkų teisių į ginčo patalpas, jomis pilnavertiškai naudotis, atsakovei tęsiant statybos darbus galėtų didėti žala patalpoms ir ieškovams, o atsakovei atlikus statybos darbus ieškinio patenkinimo atveju būtų neabejotinai apsunkintas ir reikalautų dar didesnių išlaidų galbūt palankaus ieškovams teismo sprendimo realus įvykdymas. Juo labiau, kaip nurodo ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą, tik teismui priėmus nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė sustabdė statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinai sureguliavo ginčo situaciją iki jos išsprendimo. Taigi ieškovų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau sutiktina su apliante, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi nevaržyti atsakovės teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
21. Apeliantė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad ieškovai tik siekia sukelti jai nepatogumų ir nuostolių, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovai įgijo pranašumą, priešingai, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantė siekia tęsti sustabdytus darbus, o jai dėstant teiginius apie atliekamų darbų būtinumą, pastato būklės gerinimą ir ieškovų pritarimą atliekamiems darbams, pažymėtina, jog šie apeliantės teiginiai susiję su kilusio ginčo esme, todėl teismas šioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos ir atitinkamai negali jomis vadovaudamasis spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinį atmetus, atsakovė, bylos duomenimis, jokių reikšmingų nuostolių nepatirtų. Priešingai, ieškovai nesiekia sukelti nuostolių atsakovei, pripažįsta, kad fasado šiltinimo darbai yra reikalingi ir nesiekia jų sustabdyti. Ieškovai siekia, kad, jų vertinimu, nebūtų daroma žala jiems nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, kad nebūtų ardomos sienos ir pertvaros bei atliekami statybos darbai, kuriems nedavė sutikimo ar leidimo, jiems nuosavybės teise priklausančiose ir bendro naudojimo patalpose. Kita vertus, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovai atlygintų nuostolius, jeigu atsakovė jų patirs dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei atlikti bei nurodymas sustabdyti bet kokius statybos, projektavimo ir techninius darbus, kurie galėtų trukdyti ieškovams įprasta tvarka įgyvendinti ir naudotis savininkų teisėmis, laikytina atitinkančia ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.
23. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą. Ieškovai nurodė, kad ketina reikšti ieškinį, tačiau reikalingas laikas profesionaliai ir kvalifikuotai jį parengti, įrodymams surinkti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad prašyme nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nepaduotas iš karto, yra pagrįstos ir nustatė ieškovams terminą ieškiniui pareikšti ir žyminiam mokesčiui sumokėti. Kaip minėta, ieškinys yra pareikštas, priimtas ir nagrinėjamas.
24. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018). Atsižvelgiant į tai, kiti atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai vertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje išlaidų klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.