Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados L.E. Viršininko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarimo, kuriuo M. S. iškelta administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 187 str. 2 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. gruodžio 18 d. 11.40 val., lombarde UAB „A.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsisakė susipažinti su pavedimu, leisti vykdyti ūkio subjekto patikrinimą, pasirašyti bet kokius dokumentus, tuo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų vyresniojo specialisto A. M. ir tyrėjos R. Š. reikalavimų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais M. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados l.e. viršininkas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.

Apelianto nuomone, net ir būdamas bendrovės darbuotoju, asmuo privalo laikytis įstatymų ir ne policijos pareigūnai turi ieškoti įmonės direktoriaus ir važinėti iš vieno įmonės filialo į kitą, siekdami surasti įgaliotą asmenį, o įmonės direktorius, žinodamas, kad jo vadovaujame lombarde policijos pareigūnai turi duomenų, kad yra daiktai, dėl kurių policijos įstaiga atlieka tyrimą, turi būti suinteresuotas padėti išsiaiškinti tiesą ir neslėpti neteisėtai supirktų daiktų. Atkreipia dėmesį, kad į minėtą lombardą po telefoninio pokalbio su direktoriumi policijos pareigūnai vyko dukart, norėdami atlikti teisėtus veiksmus, t.y. surasti ir išimti daiktą, dėl kurio dingimo policijos įstaigoje buvo vykdomas tyrimas, tačiau direktorius, žinodamas, kad jo vadovaujamame lombarde yra neteisėtai nupirktas daiktas (mobilusis telefonas), nesiteikė atvykti į minėtą lombardą ir neleido su pareigūnais bendrauti savo darbuotojui. Atsižvelgdama į tai, institucijos atstovas mano, jog teismas netinkamai ištyrė Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pateiktus įrodymus, į juos neįsigilino, netinkamai ir nepagrįstai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu teismo nutarimu M. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, įvykio.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 86 EUR iki 144 EUR arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Taigi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš šių veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą.

Nagrinėjamoje byloje M. S. inkriminuojama pirmoji sudėtis, kuri atskleidžia tokius šios veikos požymius – pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006).

Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnyje numatyti policijos pareigūno įgaliojimai, kurio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą; Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, šios Policijos veiklos įstatymo nuostatos suteikia policijos pareigūnams teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, įstatymais pagrįstų veiksmų, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, kurie yra privalomi.

Iš 2014-12-18 patikrinimo akto matyti, kad 2014-12-18 11.40 val. policijos pareigūnas A. M. kartu su kolege R. Š. atvyko į lombardą UAB ,,A.“ atlikti patikrinimą pagal pavedimą, kuriame nurodyta, jog patikrinimo tikslas ir nustatyti ir paimti daiktinius įrodymus tyrimo medžiagoje Nr.40-41-AP-563. Kasininkas M. S. atsisakė pasirašyti pavedimą, nurodydamas, kad nėra įgaliotas pasirašyti (6 b. l.).

Policijos pareigūnas A. M., apklausiamas teisme, parodė, jog kai vyko į lombardą, dirbo kartu su kolege R. Š.. Ten vyko, nes buvo gauta informacija, kad ieškomas telefonas yra parduotas į lombardą. Nuvykus į lombardą darbuotojas atsisakė kalbėti, atsisakė pateikti dokumentus, jiems būnant lombarde darbuotojas bendravo su savo viršininku, tačiau dokumentai jiems nebuvo pateikti. Jie grįžo į komisariatą, apie tai informavo viršininką, kuris liepė surašyti ūkio subjektų patikrinimo aktą, jį užregistruoti ir kaip ūkio subjektą, rasti minėtą daiktą, patikrinti lombardą, tačiau nuvykus į lombardą su ūkio subjekto patikrinimo aktu dirbantis darbuotojas atsisakė parodyti dokumentus, kalbos apie telefoną taip pat nebuvo. Tada jie išrašė šaukimą atvykti į policijos įstaigą, tačiau darbuotojas ant šaukimo šaknelės nepasirašė, jie tą šaknelę paliko ir išvyko. Jiems būnant lombarde darbuotojas kalbėjo su įmonės vadovu telefonu, kuris pasakė, kad jeigu jie ko nors nori, tai turi ateiti į prekybos centrą „S. m.“ ir jie pakalbės (31-32 b. l.). Panašios aplinkybės yra nurodytos ir pareigūno tarnybiniame pranešime (3 b. l.).

M. S., apklausimas teismo posėdyje, savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog jis, būdamas darbuotoju, neprivalo bendrauti su pareigūnais, o jo darbas yra bendrauti su žmonėmis, jo teigimu, įmonės vadovas neleidžia pareigūnams teikti jokios informacijos (24 b. l.).

Iš M. S. paaiškinimo matyti, kad 2014-12-18 jis dirbo kasininku – priėmėju UAB ,,A.“. Atvykę policijos pareigūnai pareikalavo informacijos. Informacijos jis nepateikė, nes nėra įgaliotas teikti ją. Informaciją įgaliotas teikti T. V.. Jis pareigūnų prašė jam paskambinti ir paklausti, kas juos domina, tačiau pareigūnai atsisakė. (7 b. l.)

Liudytojas T. V. teisme parodė, kad jis yra UAB „A.“ direktorius, M. S. yra įmonės vadybininkas, jis priima ir atiduoda klientams daiktus bei dirba lombarde, jie negavo jokio išankstinio rašto apie patikrinimą, kai pareigūnai atvyko tikrinti įmonės, su juo susisiekta nebuvo – jam paskambino tik M. S., kai jų įmonėje būna atliekami patikrinimai, tai visada dalyvauja jis, dėl patikrinimo pareigūnai visada jam atsiunčia užklausą dėl daikto, kurio ieško, o jis jiems atsako, jei ieškomas daiktas pas juos yra, tai jie susitinka ir viską susitvarko. Yra buvę patikrinimų, kai jis nedalyvavo, bet tada dar nebuvo direktoriumi, M. S. nėra įgaliotas atstovauti įmonę reikalams su policija, nes tam yra direktorius, kuris dalyvauja ir teismuose (32 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys tvirtina, kad policijos pareigūnai, užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, vykdė 2014-12-17 pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) – lombarde UAB ,,A.“ patikrinimo metu nustatyti ir paimti daiktinius įrodymus tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Taigi, įstatyminį pagrindą, numatytą Policijos veiklos įstatyme, policijos pareigūnai turėjo.

Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – M. S., policijos pareigūnams paaiškinus atvykimo į lombardą priežastį ir pareikalavus jiems reikalingų dokumentų ir daiktų, atsisakė pareigūnams teikti bet kokią informaciją, motyvuodamas tuo, jog jis nėra įpareigotas įmonės direktoriaus teikti informaciją pareigūnams, taip pat atsisakė susipažinti su pavedimu atlikti patikrinimą bei pasirašyti šaukimo atvykti į policijos nuovadą šaknelę (4, 5 b. l.).

Šie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindžia M. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir leidžia pagrįstai teigti, kad M. S. suprato, jog nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t.y. 2014 m. gruodžio 18 d. 11.40 val., lombarde UAB „A.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsisakė susipažinti su pavedimu, leisti vykdyti ūkio subjekto patikrinimą, pasirašyti bet kokius dokumentus, tuo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų vyresniojo specialisto A. M. ir tyrėjos R. Š. reikalavimų.

Ta aplinkybė, jog M. S. nebuvo įgaliotas darbdavio teikti informaciją policijos pareigūnams, jo atsakomybės nešalina, kadangi, vadovaujantis įstatymais, teisėti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kaip minėta anksčiau, pareigūnų nurodymai buvo teisėti, nes abu pareigūnai vykdė tarnybines funkcijas ir turėjo teisę duoti tokius nurodymus, jų veiksmai visiškai atitiko jų veiklą reglamentuojantį Policijos veiklos įstatymą. Pažymėtina, kad tik akivaizdžiai neteisėtas, su morale prasilenkiantis ar nusikalstamas pareigūno reikalavimas neturi būti vykdomas, jei iš tokio reikalavimo požymių matyti, jog jis prieštarauja galiojančioms teisės normoms.

Remdamasis išdėstytų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. S. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukė nepagrįstai, todėl Šiaulių apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, pripažįstant M. S. kaltu, padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjo M. S. asmenybę (administracine tvarka nebaustas), į M. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ir skiria straipsnio sankcijoje pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį numatytą minimalią administracinę nuobaudą.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarimą, kuriuo administracinė byla pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį M. S. nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio, ir priimti naują nutarimą:

M. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą skirti jam 86 EUR (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Nutarimas galutinis ir neskundžiamas, įsiteisėja nuo šio nutarimo paskelbimo dienos.