Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-01-14 · Civilinė byla Nr. 2S-159-370/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-14
Bylos Nr.
2S-159-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
E. F. S.
Suinteresuotas asmuo
Palangos miesto pirmasis notarų biuras, F. A. P., S. D. M.
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-159-370/2009

Teisėjas P. R. Mickus Procesinio sprendimo kategorija 128.19; 34.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. sausio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. F. S. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutarties civilinėje byloje pagal E. F. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Palangos miesto pirmasis notarų biuras, F. A. P., S. D. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja teismo prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po motinos F. P. mirties 1994-06-15. Nurodė, kad ji 1991 m. išvyko iš Lietuvos į Vokietiją ir apie motinos mirtį sužinojo, tačiau apie turtą, likusį po jos mirties, brolis jai pasakė ne visą tiesą, kas iš dalies lėmė termino palikimui priimti praleidimą. Motinos turtas buvo paveldėtas tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą. Brolis F. A. P. ir sesuo S. D. M. pateikė pareiškimus Palangos miesto notarų biurui dėl palikimo priėmimo ir 1994-12-19 gavo paveldėjimo teisės liudijimus. 2007-06-28 pareiškėja gavo raštą iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, jos motina įgijo teisę į po jos tėvo likusį nekilnojamąjį turtą. Grįžusi į Lietuvą 2007-08-01 pareiškėja sudarė atstovavimo sutartį su advokatu ir sužinojo savo teises ir pareigas, kurių žinoti gyvendama užsienio šalyje negalėjo. Išsiaiškino, kad turi teisę paveldėti mirusios motinos vardu atkurtą nuosavybę kaip ir jos brolis bei sesuo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys F. A. P. ir S. D. M. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja turėjo realią galimybę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau neatliko jokių veiksmų, rodančių jos pastangas priimti palikimą, nors žinojo apie paliekamą turtą, atvykdavo iš Vokietijos į Lietuvą. Be to, ir naujo paveldimo turto 2007 metais neatsirado.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2008-06-16 nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad visą savo turtą ir turtines teises, taip pat ir žemę, esančią Kretingos rajone, jei bus atkurta nuosavybės teisė, F. P. 1993-10-19 testamentu paliko F. A. P. ir S. D. M., kurie ir priėmė palikimą po testatorės mirties. Pareiškėja per įstatymų nustatytą laiką nesikreipė dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu. Šiuos veiksmus privalėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikėjos mirties. Šį terminą pratęsti nėra pagrindo, nes nenustatytos termino praleidimui turėjusios įtakos svarbios priežastys. Nustatyta, kad pareiškėja žinojo apie palikimą po motinos mirties, vėliau ne kartą lankėsi Lietuvoje, tvarkėsi savo turtą, bet visiškai nekėlė klausimo dėl motinos palikimo. Pareiškėjos argumentas, kad 2007 metais atsirado nepaveldėto turto, kuris turi būti paveldimas pagal įstatymą, yra nepagrįstas, nes visą palikėjos turtą, taip pat ir jai priklausančias teises bei pareigas, po motinos mirties priėmė suinteresuoti asmenys F. A. P. ir S. D. M.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutartį panaikinti ir klausimą išsprendus iš esmės atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus ir neteisingai išsprendė bylą. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėja neturi paveldėtojos teisių į jos motinos vardu atkurtą žemę perduodant nuosavybėn 0,2 ha sklypą, esantį Palangoje, Šventosios seniūnijoje, nes šis turtas nebuvo įtrauktas į testamentą. Taip pat nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėja nepriėmė palikėjos turto. Pareiškėja, pavėluotai gavusi Žemėtvarkos skyriaus 2007-04-27 pranešimą Nr. (3.1)R4-448, vienintelė iš paveldėtojų buvo nuvykusi į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo neatlygintinai nuosavybėn palikėjos vardu. Apie savo, kaip paveldėtojos, teisių turinį pareiškėja sužinojo tik atvykusi pas advokatą. Pareiškėja stengėsi ir atliko visus įmanomus bei būtinus veiksmus, kad galėtų priimti palikimą. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, kad buvo suklaidinta brolio, jog visas motinos turtas paliktas testamentu, kuriame ji neįrašyta. Nežinodama testamento turinio pareiškėja net neturėjo galimybės ginti savo teisėtų interesų, negalėjo žinoti, kad testamentu paliekamas ne visas turtas ir turtinės teisės. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja žinojo apie palikimą po motinos mirties. Teismas netyrė aplinkybės, kad pareiškėjos galimybės gauti informaciją apie paveldėtą turtą buvo labai ribotos, nes pareiškėja nuo 1991 m. gyveno Vokietijoje, Lietuvoje lankėsi retai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso (1964 m.) 587 str. 3 dalyje buvo nustatytas šešių mėnesių terminas palikimui priimti. Tiek palikimo atsiradimo metu galiojęs Civilinis kodeksas (1964 m. CK 588 str. 1 d.), tiek dabar galiojantis Civilinis kodeksas (CK 5.57 str. 1 d.) teismui suteikia teisę palikimui priimti nustatytą terminą prailginti, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėja svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi nurodo aplinkybę, kad ji nežinojo apie paveldimą turtą, nes ją suklaidino brolis, pasakydamas, kad mirusi motina visą savo turtą paliko testamentu, be to, ji ilgą laiką gyveno Vokietijoje, dėl ko turėjo ribotas galimybes gauti informaciją apie paveldėtą turtą, o savo, kaip paveldėtojos, teises ir pareigas ji sužinojo tik 2007-08-01 sudariusi su advokatu atstovavimo sutartį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis nelaikytina svarbia. Pareiškėja neginčija, kad apie motinos mirtį žinojo, dalyvavo jos laidotuvėse. Testamento turinį ir savo teises ir pareigas ji galėjo sužinoti iš paveldėjimo bylą tvarkančio notaro. Pareiškėjos motyvas, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje ir todėl jos galimybės gauti informaciją apie paveldėtą turtą buvo labai ribotos, – visiškai nepagrįstas, nes pareiškėja, būdama Lietuvoje, nei iškart po motinos laidotuvių, nei vėliau į notarą paveldėjimo klausimais apskritai nesikreipė, todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad ji stengėsi ir atliko visus įmanomus bei būtinus veiksmus, kad galėtų priimti palikimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja po motinos mirties ne kartą lankėsi Lietuvoje ir tvarkė turtinius reikalus, taip pat lankėsi ir pas notarus, todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad tinkamai realizuoti savo teises jai sukliudė teisinių žinių stoka. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nuo palikimo atsiradimo praėjo daugiau nei trylika metų, teisėjų kolegijos nuomone, įgyvendindama savo teises pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

Visiškai nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ji priėmė palikimą 2007 m. nuvykusi į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo neatlygintinai nuosavybėn F. P. vardu. 1964 m. CK 587 str. 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Be to, kaip jau buvo minėta, šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėja nepagrįstai savo teisę į palikimo priėmimą sieja su neva naujo palikėjos turto atsiradimu. Pagausinęs palikimą turto atsiradimas po palikėjos mirties jos vardu atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį daiktą, kaip ir testamento turinio ar paveldimo turto apimties nežinojimas teismų praktikoje nelaikytini svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2008-07-11 Nr. 3K-3-391/2008, 2007-03-15 Nr. 3K-3-103/2007, 2006-12-22 3K-3-676/2006).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo motyvais jos naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusErika Misiūnienė