- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- A-520-79-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00662-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, V. A., E. T.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, V. A. ir E. T. dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo įgyvendinti įstatymą bei Vyriausybės nutarimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino, ir prašė:
1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P1-376 „Dėl Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-376) 2 punktą;
2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-490 „Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-490) 1 punktą;
3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26 punktą ir nustatyta tvarka organizuoti asmenims, sutikusiems eiti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, egzaminą žodžiu.
Nurodė, jog vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės administracinę priežiūrą buvo nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus Įsakymas Nr. P1-376 išleistas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 12 punkto bei Taisyklių 26 punkto nuostatas. Pažymėjo, jog Administracijos direktoriui 2010 m. rugpjūčio 13 d. buvo pateiktas pareiškėjo teikimas Nr. (5.1)-TR-97 (toliau – ir Teikimas) bei 2010 m. rugpjūčio 13 d. reikalavimas Nr. (5.1)-TR-98 (toliau – ir Reikalavimas), kuriais buvo siūloma panaikinti įstatymams prieštaraujantį Įsakymą Nr. P1-376 bei reikalaujama Taisyklių 26 punkte nustatyta tvarka organizuoti asmenims, sutikusiems eiti pasiūlytas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, egzaminą žodžiu, tačiau Administracijos direktorius per įstatymu nustatytą terminą Vyriausybės atstovui nepranešė nei apie savo sprendimą dėl Vyriausybės atstovo teikimo ir reikalavimo vykdymo ar nevykdymo, neprašė atidėti teikimo ir reikalavimo įvykdymo termino. Skundžiamo Įsakymo Nr.P1-376 1 punktu buvo patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, o 2 punktu pripažintas netekusiu galios Administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas. Informaciją apie Administracijos direktoriaus neteisėtą įsakymą sužinojo, gavusi Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas) 2010 m. birželio 30 d. raštą Nr. 27D-1385, kuriame konstatuota, jog Administracija, organizuodama priėmimą į laisvą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, jog Įsakymo Nr.P1-376 priėmimo metu jau buvo pradėta valstybės tarnautojo priėmimo į minėtą pareigybę, kurios parašymas įsakymo 2 punktu pripažintas netekusiu galios, procedūra.
Administracija 2010 m. gegužės 7 d. Valstybės tarnybos departamentui Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje buvo pateikusi prašymą skelbti konkursą į laisvas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi Valstybės tarnybos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka buvo pasiūlęs minėtas pareigas keturiems buvusiems valstybės tarnautojams bei gavęs dviejų sutikimus eiti pasiūlytas pareigas ir apie tai 2010 m. gegužės 2 d. (tokia data nurodyta prašyme) raštu informavo Administraciją. Pažymėjo, kad Administracijos direktorius, gavęs Valstybės tarnybos departamento raštą, privalėjo organizuoti asmenims, sutikusiems eiti pasiūlytas pareigas, egzaminą žodžiu, o tokių veiksmų neatlikęs, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 26 punkto nuostatos. Pareiškėjo įsitikinimu, Administracijos direktorius, išleidęs Įsakymą Nr. P1-376, kuriuo pripažino netekusiu galios 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 patvirtintą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 12 punkte įtvirtintą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principą.
Administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo 9 d. išleido įsakymą Nr. P1-490 „Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“, kurio 1 punktu pakeitė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P1-138, 7.3 papunktį „Teisės ir personalo skyrius“ ir pripažino netekusiu galios 6 eilutę. Pažymėjo, jog Įsakymo Nr. P1-490 1 punktu buvo panaikinta būtent ta Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, dėl kurios ir pradėta ši administracinė byla. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-491 “Dėl pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-491) 2 punktu buvo pripažintas netekusiu galios ginčijamo Įsakymo Nr. P1-376 1 punktas, kuriuo buvo patvirtintas Įsakymu Nr. P1-490 naikinamos pareigybės aprašymas. Atkreipė dėmesį į tai, kad jokie teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnybą, savivaldybės administracijos direktoriui nesuteikia teisės keisti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo ir naikinti pareigybę, kai į šią pareigybę jau yra pradėta valstybės tarnautojo priėmimo procedūra.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą ir patikslintu atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
Nurodė, jog gavęs informaciją iš Valstybės tarnybos departamento apie tai, kad du asmenys sutinka eiti valstybės tarnautojo pareigas, Teisės ir personalo skyrius, rengdamas egzamino žodžiu klausimus, pastebėjo, jog pareigybės aprašymą būtina keisti, papildyti bei ištaisyti netikslumus, todėl 2010 m. birželio 9 d. raštu Nr. VS-2484 kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu leisti nutraukti paskelbto konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas procedūras ir pakeisti pareigybės aprašymą, dėl to ir buvo priimtas skundžiamas Įsakymas Nr. P1-376. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis suteikia teisę savivaldybės administracijos direktoriui savo priimtus teisės aktus sustabdyti, pakeisti ar panaikinti. Atsakovo nuomone, skundžiamas įsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas neviršijant Administracijos direktoriaus kompetencijos, o Administracijos direktorius turėjo teisę priimti įsakymą net ir esant pradėtai priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas procedūrai.
Atsakovas taip pat nurodė, kad prašymą teismui pateikia netinkamas pareiškėjas. Paaiškino, jog pareiškėjas ginčija individualų administracinį aktą, kurio apskundimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5, 33, 35 straipsniuose, todėl pareiškėjas, pateikdama teismui prašymą, viršijo įstatymu nustatytą kompetenciją. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei vykdyti Taisyklių 26 punktą negali būti įgyvendinamas, nes ginčo dalyko nebėra, kadangi Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į Finansų ir turto departamento 2010 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. VS-3191, Įsakymu Nr. P1-490 pakeitė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigybių sąrašą, panaikino valstybės tarnautojo pareigybę Teisės ir personalo skyriuje ir papildė valstybės tarnautojo pareigybe Finansų ir turto departamentą, o Įsakymu Nr. P1-491 pavirtino Finansų ir turto departamento vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą bei pripažino netekusiu galios ginčijamą Įsakymą Nr. P1-376. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punktą valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, tačiau šioje normoje nėra apibrėžta, kada, kokiu laiku savivaldybės administracijos direktorius tvirtina pareigybės aprašymus. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 10 punktą savivaldybės administracijos direktorius savo, kaip įstaigos vadovo, funkcijas vidaus administravimo srityje privalo atlikti neviršydamas tarybos nustatyto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje. Nurodė, jog neaišku, kokių teisinių pasekmių siekia pareiškėjas, prašydamas panaikinti Įsakymo Nr. P1-490 1 punktą, kadangi iš suformuluotų pareiškėjo reikalavimų galima daryti prielaidą, jog siekiama padidinti šiuo metu esamą tarnautojų (darbuotojų) skaičių (palikti pareigybę Finansų ir turto departamente bei „atkurti“ pareigybę Teisės ir personalo skyriuje), nors didžiausią leistiną tarnautojų (darbuotojų) skaičių, turėdama išimtinę kompetenciją, nustato savivaldybės taryba. Paaiškino, kad skundžiamo akto panaikinimo atveju, savaime neatkuriama iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia, todėl visiškai neaišku, kokias teisines pasekmes galėtų sukelti teismo sprendimas pareiškėjo prašymo tenkinimo atveju.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas atsiliepimu ir patikslintu atsiliepimu prašė tenkinti pareiškėjo prašymą.
Nurodė, kad prašymas atšaukti konkursą buvo pateiktas po to, kai Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos jau buvo pasiūlytos buvusiems valstybės tarnautojams, todėl atsakovo 2010 m. birželio 11 d. raštu Nr. (4.26).R2-1884 pateiktas prašymas buvo netenkintas pagrįstai, kaip pažeidžiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nurodyta, jog Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato ABTĮ ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai. Nurodė, kad pareiškėjo Teikimas ir Reikalavimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui bei prašymas ir patikslintas prašymas teismui buvo pateikti ne fizinių ar juridinių asmenų skundų pagrindu, bet pareiškėjui gavus informaciją iš Valstybės tarnybos departamento apie Administracijos direktoriaus padarytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimus, taigi, ši informacija gauta iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos, kuri pagal minėto įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai teikia atitinkamos savivaldybės administracinę priežiūrą atliekančiam Vyriausybės atstovui ir atitinkamai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Valstybės tarnybos departamentas dėl valstybės institucijose ar įstaigose nustatytų pažeidimų pašalinimo pats šioms institucijoms teikia privalomus nurodymus, tačiau dėl savivaldybių padarytų pažeidimų pašalinimo veiksmų privalo imtis Vyriausybės atstovas. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo. Šis ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 8 dalies reglamentuojamų ginčų sritį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas viršijo jam įstatymu suteiktą kompetenciją. Teisėjų kolegija įvertino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba teisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 2 dalies 2 punktą, kreipdamasi su prašymu panaikinti savivaldybės administravimo subjekto priimtus individualius teisės aktus bei įpareigoti įgyvendinti įstatymą bei Vyriausybės nutarimą.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad Administracija 2010 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą Valstybės tarnybos departamentui dėl konkurso į karjeros valstybės tarnautojo – Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto, A lygio, 11 kategorijos pareigas, paskelbimo. Valstybės tarnybos departamentas, 2010 m. gegužės 7 d. Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje gavęs atsakovo prašymą skelbti konkursą į laisvas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, pasiūlė minėtas pareigas keturiems buvusiems valstybės tarnautojams ir gavo dviejų asmenų – trečiųjų suinteresuotų asmenų V. A. ir E. T. sutikimus eiti pasiūlytas pareigas. Valstybės tarnybos departamentas 2010 m. gegužės 2 d. (tokia data nurodyta sprendime) raštu Nr. 27D-1178 informavo savivaldybės administraciją apie tai, kad minėti asmenys sutinka eiti jiems pasiūlytas pareigas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2010 m. birželio 11 d. raštu Nr. (4.26).R2-1884 Valstybės tarnybos departamentui nurodė, kad prašymą dėl konkurso į karjeros valstybės tarnautojo Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas laikyti negaliojančiu. Taip pat teismas nustatė, kad Administracijos Teisės ir personalo skyrius, rengdamas egzamino žodžiu klausimus, pastebėjo, jog Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą būtina keisti, nes nuo 2010 m. balandžio 1 d. sujungus Teisės ir Personalo skyrius į vieną skyrių, reikalingas specialistas, turintis darbo patirtį personalo valdyme. Teismas konstatavo, jog 2010 m. birželio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus rašto Nr. VS-2484, adresuoto Administracijos direktoriui, turinys įrodo, kad būtent dėl minėtos priežasties paprašyta leisti nutraukti konkurso į karjeros valstybės tarnautojo Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas procedūras ir pakeisti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto, A lygio, 11 kategorijos pareigybės aprašymą, kadangi šiai pareigybei priskirtų funkcijų didžioji dalis susijusi su personalo valdymu, todėl būtina šios pareigybės aprašymą pakeisti nustatant specialųjį reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės administracijos direktorius yra įstaigos vadovas. Pagal minėto įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktą, savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą, o vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas (11 straipsnio 1 dalis). Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio sisteminiu aiškinimu teismas padarė išvadą, kad patvirtintą pareigybės aprašymą savivaldybės administracijos direktorius turi teisę pakeisti, tai argumentuodamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėjo, jog skundžiamas Įsakymas Nr. P1-376 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, nors jame nenurodyti motyvai, tačiau jie išdėstyti 2010 m. birželio 9 d. rašte Nr. VS-2484. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai, nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Įvertinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį), teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu argumentą, jog skundžiamas Įsakymas Nr. P1-376 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Teismas taip pat pažymėjo, jog Įsakymo Nr. P1-491 2 punktu pripažintas netekusiu galios pareiškėjo skundžiamas Įsakymas Nr. P1-376, tačiau pareiškėjas neginčija Įsakymo Nr. P1-491, taigi skundžiamo Įsakymo Nr. P1-376 2 punktas, dėl kurio panaikinimo kreipėsi pareiškėjas, jau yra panaikintas paties atsakovo, šis administracinis aktas nėra kvestionuojamas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti jau panaikinto administracinio akto, t. y. Įsakymo Nr. P1-376 2 punkto.
Be to, teismas konstatavo, kad skundžiamo Įsakymo Nr. P1-490 1 punktas, kuriuo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė Teisės ir personalo skyriuje ir papildyta valstybės tarnautojo pareigybe Finansų ir turto departamentas, nepažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 2, 3, ir 5 dalies, 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalies bei Taisyklių 26 punkto pažeidimą būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad įstaigos vadovas (į pareigas priimantis asmuo), paskelbus konkursą, neturi teisės šio konkurso atšaukti, nepaisant pasikeitusių objektyvių aplinkybių. Kadangi teismas pasisakė dėl skundžiamų Įsakymų Nr. P1-376 ir Nr. P1-490 teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, jog nėra teisinio pagrindo išvadai dėl minėtų teisės aktų pažeidimo, o tuo pačiu ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei vykdyti Taisyklių 26 punktą, nustatyta tvarka organizuojant asmenims, sutikusiems eiti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, egzaminą žodžiu. Teismas pridūrė, kad pagal ABTĮ 92 straipsnį skundžiamo akto panaikinimo atveju savaime neatkuriama iki panaikinto teisės akto galiojusio kito akto teisinė galia, todėl skundžiamų Įsakymų Nr. P1-376 ir Nr. P1-490 panaikinimu nebus pasiektos tos teisinės pasekmės, kurių siekiama – tai yra organizuoti egzaminą žodžiu asmenims, sutikusiems eiti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.
III.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies normas, kadangi pagal teismo pateiktą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų išaiškinimą galima daryti išvadą, jog viešojo administravimo subjektui priimant individualų administracinį aktą nebūtina įvertinti visų objektyvių duomenų (faktų) ir teisės normų, apibūdinančių bei reglamentuojančių susidariusią faktinę situaciją, o tik tas faktines aplinkybes ir teisės normas, kurios yra palankios, priimtinos viešojo administravimo subjektui.
2. Pareiškėjas neginčija Administracijos direktoriaus teisės tvirtinti pareigybės aprašymus, pareigybių sąrašą, juos keisti ir naikinti ar Administracijos direktoriaus atsakomybės už vidaus administravimą. Administracijos direktoriaus įsakymai ginčijami tuo aspektu, jog priimant šiuos įsakymus nebuvo įvertintos visos susidariusios situacijos faktinės aplinkybės bei šią situaciją reglamentuojančios teisės normos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nevertino teisės normų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas be konkurso procedūrą, kai pareigos pasiūlomos buvusiems karjeros valstybės tarnautojams, bei šių teisės normų pagrindu jau įvykusių faktinių aplinkybių ir susidariusios realios situacijos. Teismas neanalizavo ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, Taisyklių III skyriaus „Pareigų siūlymas buvusiems valstybės tarnautojams“ nuostatomis. Teismas taip pat nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad valstybės tarnautojo priėmimo procedūra jau buvo pradėta, pareigos jau buvo pasiūlytos buvusiems valstybės tarnautojams ir du asmenys, atitinkantys į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui keliamus bendruosius ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, buvo sutikę eiti pasiūlytas pareigas bei įgiję Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 26 punkte numatytą teisę dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuojamame egzamine žodžiu.
3. Teismas neanalizavo ir nevertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus 2010 m. birželio 9 d. rašte Nr. VS-2484 nurodytų netikslumų ir klaidų, kurių pagrindu buvo nutraukta valstybės tarnautojo priėmimo procedūra bei priimtas Įsakymas Nr. P1-376. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame rašte išdėstytos klaidos pagal savo pobūdį nėra priskirtinos klaidoms, kurios gali būti taisomos pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje „Klaidų ištaisymo procedūra“ nustatytą procedūrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-02 nutartis Nr.A63-870/2008, 2009-04-02 nutartis Nr.A756-422/2009, 2010-07-09 sprendimas Nr.A822- 910/2010);
4. Teismo teiginys, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 26 punkto pažeidimą būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad įstaigos vadovas (į pareigas priimantis asmuo), paskelbus konkursą, neturi teisės šio konkurso atšaukti, nepaisant pasikeitusių objektyvių aplinkybių, yra neteisėtas, nes prieštarauja viešosios teisės principui „draudžiama viskas, kas nėra leista“. Pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, nei su juo susijusių teisės aktų nuostatos nenumato paskelbto konkurso atšaukimo galimybės.
Šalies argumentai
5. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo paskelbtas konkursas į valstybės tarnautojo pareigas, kadangi Administracija tik buvo pateikusi prašymą dėl konkurso paskelbimo, o pats konkursas nebuvo paskelbtas, nes atsirado asmenų, kurie pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį gali būti priimti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso. Pareigų siūlymas buvusiems valstybės tarnautojams bei šių asmenų priėmimo į pareigas procedūra yra vykdoma pagal atskirą Taisyklėse nustatytą tvarką, o ne vadovaujantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966. Pažymi, kad Taisyklėse nėra įtvirtintos galimybės dėl tam tikrų aplinkybių atšaukti, nutraukti pradėtą priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas procedūrą.
6. Teismas nepagrįstai atmetė ir būtinybę tirti, ar nebuvo pažeista šiose teisės normose įtvirtinta įstatyminė sutikusių eiti pasiūlytas pareigas asmenų teisė dalyvauti egzamine žodžiu, siekiant užimti šias pareigas, o tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 12 punkte įtvirtintas vienas iš vietos savivaldos principų – žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo.
7. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundžiamo Įsakymo Nr. P1-376 2 punktas jau yra panaikintas paties atsakovo, šis administracinis aktas nėra kvestionuojamas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti jau panaikinto administracinio akto. Paaiškina, kad Įsakymo Nr. P1-491 2 punktu buvo pripažintas netekusiu galios tik Įsakymu Nr. P1- 376 patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas. Minėtas pareigybės aprašymas buvo patvirtintas Įsakymo Nr. P1- 376 1 punktu, todėl darytina išvada, jog Įsakymu Nr. P1-490 buvo panaikintas tik Įsakymo Nr. P1-376 1 punktas, o 2 punktas liko galioti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo išvada, kad, remiantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamų įsakymų panaikinimu nebus pasiektos tos teisinės pasekmės, kurių siekiama, t. y. organizuoti egzaminą žodžiu asmenims, sutikusiems eiti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, yra neteisėta, nes padaryta netinkamai taikant ir aiškinant ABTĮ 92 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas atkuria buvusią iki skundžiamo akto priėmimo teisinę padėtį, tai yra atkuriamos pažeistos, nagrinėjamu atveju trečiųjų asmenų, teisės bei teisėti interesai, nes analizuojamoje situacijoje pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl teisės aktų pažeidimų, kurie pažeidė trečiųjų asmenų teises.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip pareiškėjo apeliacinis skundas, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Teisės aktai valstybės ar savivaldybės įstaigos ar institucijos vadovui, kai jam yra pateikiamos buvusių valstybės tarnautojų kandidatūros, kurie naudojasi įstatymo nustatyta imperatyvia pareigų siūlymo socialine garantija, nenustato teisės atšaukti konkursą dėl kokių nors priežasčių. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, jog gavus informaciją iš Valstybės tarnybos departamento apie tai, kad du asmenys sutinka eiti valstybės tarnautojo pareigas, Teisės ir personalo skyrius, rengdamas egzamino žodžiu klausimus, pastebėjo, jog pareigybės aprašymą būtina keisti, papildyti bei ištaisyti netikslumus, yra vertintinos kaip visiškai nepagrįstos, neobjektyvios ir siektinos išvengti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Taisyklėse nustatytų valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų vadovams pareigų.
2. Pareigų siūlymas buvusiems valstybės tarnautojams, atleistiems dėl pareigybės panaikinimo, yra kiekvienam karjeros valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu suteikta valstybės garantuojamą, socialinė garantija. Į pareigas priimantis asmuo privalo priimti į pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pasiūlytą asmenį, kuris siekia pasinaudoti šia socialine garantija. Pažymi, kad tik realus tokios socialinės garantijos įgyvendinimo mechanizmas, t. y. nesuteikiant teisės įstaigos vadovams atšaukti paskelbtą konkursą, kai yra pasiūlyti buvę valstybės tarnautojai, leidžia užtikrinti realų ir tinkamą šios socialinės garantijos įgyvendinimą.
3. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisės aktų taikymas ir aiškinimas sukelia abejonių dėl teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
4. Buvusių valstybės tarnautojų socialinė garantija būti paskirtiems į pareigas, kurios jiems yra pasiūlytos, yra saugomos konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris apima ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos principų bei normų.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti.
Atsiliepimą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pabrėžia, kad bet kurio teismo sprendimo paskirtis – išspręsti ginčą dėl teisės iš esmės, t. y. visais atvejais, bet koks teismo sprendimas turi sukelti vienokias ar kitokias teisines pasekmes ir turi būti įvykdomas. Atsižvelgiant į tai, kad pareigybės, į kurią galėtų pretenduoti V. A. ir E. T., nebėra, teismo sprendimas, patenkinus apeliacinius skundus, negali sukelti tokių teisinių pasekmių, kurių siekia apeliantai ir negalės būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P1-376 „Dėl Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-490 „Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ bei atsakovo veiksmų, kuriais jis neįgyvendina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių 26 punkto reikalavimų ir nustatyta tvarka neorganizuoja asmenims, sutikusiems eiti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, egzamino žodžiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal bylos duomenis pareiškėjas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalies 2 punktu, kreipėsi į teismą dėl minėtų atsakovo administracinių aktų ir veiksmų, gavęs informaciją iš trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus padarytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimus. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2010 m. gegužės 7 d. Valstybės tarnybos departamentui Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje pateikė prašymą skelbti konkursą į laisvas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Atsakovo 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 „Dėl Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (b. l. 15-18). Valstybės tarnybos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės nustatyta tvarka, pasiūlė minėtas pareigas keturiems buvusiems valstybės tarnautojams, o gavęs dviejų asmenų (V. A. ir E. T.) sutikimus eiti pasiūlytas pareigas, apie tai 2010 m. birželio 2 d. (byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose nurodoma 2010 m. gegužės 2 d.) raštu informavo atsakovą (b. l. 55). Pagal Taisyklių 26 punkto nuostatas minėti asmenys turėjo būti egzaminuojami žodžiu pagal Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, atsakovas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų raštu turėjo informuoti minėtus asmenis apie egzamino datą, laiką ir vietą, o geriausiai egzaminą išlaikęs asmuo turėjo būti priimamas į pareigas per Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše nustatytus terminus. Atsakovas tokių veiksmų neatliko, o 2010 m. birželio 11 d. priėmė įsakymą Nr. P1-376, kuriuo patvirtino Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (1 punktas) ir pripažino netekusiu galios 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 „Dėl Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtintą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (2 punktas). Po to atsakovas 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. P1-490, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Finansų ir turto departamento 2010 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. VS-3191 išdėstytas faktines aplinkybes, pakeitė iš dalies Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P1-138 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Įsakyme nurodyta: „1. 7.3. papunktį „Teisės ir personalo skyrius“- pripažįstu netekusiu galios 6 eilutę. 2. 4 punktą „Finansų ir turto departamentas“ – papildau 2 eilute ir išdėstau ją taip: „Vyriausiasis specialistas, lygis A, kategorija 12“. Atsakovas 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. P1-491 patvirtino Finansų ir turto departamento vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (1 punktas) ir pripažino netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. P1-376 „Dėl Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo” patvirtintą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (2 punktas).
Pareiškėjas skundu ginčijo 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P1-376 2 punktą ir 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-490 1 punktą. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimų, nurodė, kad pareiškėjo skundžiamo 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P1-376 2 punktas jau yra panaikintas paties atsakovo 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-491 2 punktu, šis administracinis aktas nėra kvestionuojamas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti jau panaikinto administracinio akto, t. y. 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P1-376 2 punkto. Įvertinus minėtų įsakymų turinį, nesutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nes iš 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-491 2 punkto nuostatų matyti, kad buvo panaikintas 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P1-376 1 punktas, kuriuo patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas.
Nagrinėjamoje byloje aktualus yra klausimas, ar teisėtai atsakovas, esant pradėtai valstybės tarnautojo priėmimo į Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, kurios aprašymas buvo patvirtintas 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284, procedūrai, ir kai buvo gautas dviejų asmenų sutikimas eiti pasiūlytas pareigas bei apie tai buvo pranešta atsakovui, 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P1-376 2 punktu pripažino netekusiu galios 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. P1-284, nevykdė valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūros, bei po to 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-490 1 punktu visai panaikino Teisės ir personalo skyriuje vyriausiojo specialisto pareigybę.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja priėmimą į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio įstatymo 16 straipsnio 2, 3, ir 5 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais. Jeigu asmenų, kurie tokiu būdu gali būti priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, yra du ir daugiau, jie egzaminuojami žodžiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių 26 punkte numatyta, kad jeigu karjeros valstybės tarnautojo pareigos pasiūlytos dviem ar daugiau buvusių valstybės tarnautojų, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis) pagal Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad atsakovas, priimdamas minėtus įsakymus, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies bei Taisyklių 26 punkto reikalavimus, konstatavo, kad šių teisės aktų pažeidimą būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog įstaigos vadovas (į pareigas priimantis asmuo), paskelbus konkursą, neturi teisės šio konkurso atšaukti, nepaisant pasikeitusių objektyvių aplinkybių. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas dėl objektyvių aplinkybių nevykdė valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūros, t. y. pripažino pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo priimti minėti įsakymai ir nevykdoma procedūra.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai konstatavo, jog esant objektyvioms aplinkybėms gali būti nevykdoma pradėta valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūra pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių 26 punkto reikalavimus. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su būtinumu atsakovui priimti pareiškėjo ginčijamus įsakymus, kurių pagrindu nebuvo vykdoma pradėta valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūra (ABTĮ 81 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas nurodo, kad teisės aktai valstybės ar savivaldybės įstaigos ar institucijos vadovui, kai jam yra pateikiamos buvusių valstybės tarnautojų kandidatūros, nenustato teisės atšaukti konkursą dėl kokių nors priežasčių, kad pareigų pasiūlymas buvusiems valstybės tarnautojams, atleistiems dėl pareigybės panaikinimo, yra kiekvienam karjeros valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu suteikta valstybės garantuojama socialinė garantija, į pareigas priimantis asmuo privalo priimti į pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos (nagrinėjamu atveju Valstybės tarnybos departamento) pasiūlytą asmenį, kuris siekia pasinaudoti šia socialine garantija. Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodomi teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintos Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklės, nenumato, jog į valstybės tarnybą priimantis asmuo tam tikrais atvejais gali nevykdyti pradėtos valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūros. Įstatymų leidėjas įtvirtino garantiją buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, t. y. nustatė, kad tokiam asmeniui 6 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos ir kad šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reiklavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 43 straipsnio 2 dalis). Taigi į valstybės tarnybą priimantis asmuo neturi teisės atsisakyti priimti asmens, kuriam įstatymas užtikrina tokią garantiją. Minėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad neturi būti sudaromos kliūtys, jog toks asmuo negalėtų pasinaudoti įstatymo suteikta garantija, jei jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Administracinės teisės principas leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas yra imperatyvus.
Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovas atsisakė priimti į darbą asmenį, kuriam buvo pasiūlyta Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, byla nagrinėjama ne pagal tokio asmens skundą. Pagal bylos duomenis atsakovas priėmė administracinius aktus, kuriais pakeitė pareigybės aprašymą, po to panaikino šią pareigybę, ir tokiu būdu nutraukė pradėtą valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūrą. Atsakovas byloje nurodė, kad nevykdė pradėtos valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą tuo pagrindu, kad pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 buvo pastebėta netikslumų ir klaidų, todėl šios klaidos buvo ištaisytos priimant pareiškėjo ginčijamą 2010 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. P1-376, bei atsiradus būtinumui panaikinti pareigybę Teisės ir personalo skyriuje, t. y. tą pareigybę, į kurią trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas pasiūlė du asmenis, ir įsteigti naują pareigybę Finansų ir turto departamente, buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. P1-490. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovui tokio pobūdžio įsakymus suteikė teisę priimti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis, 8 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnis. Įvertinus šią aplinkybę, konstatuotina, kad vien tai, jog atsakovui priėmus šiuos įsakymus buvo užkirstas kelias pasinaudoti buvusiems valstybės tarnautojams valstybės suteikta minėta garantija, nevertinant aplinkybių, dėl kurių šie įsakymai buvo priimti, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo priimti įsakymai yra neteisėti.
Nagrinėjamos bylos kontekste nepripažintini pagrįstais apeliacinių skundų argumentai, kad įstaigos vadovas (nagrinėjamu atveju savivaldybės administracijos vadovas), niekada negali atšaukti paskelbto konkurso, kai yra pasiūlyta buvusiems valstybės tarnautojams užimti valstybės tarnautojo pareigas, nes valstybės ir savivaldybių įstaigos vykdo ne tik priėmimo į valstybės tarnybą funkciją, bet atlieka ir kitas funkcijas pagal savo kompetenciją, vykdo vidaus administravimą, t. y. veiklą, kuria užtikrinamas viešojo adminstravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas) (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo vykdomas funkcijas taip pat numato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Nustatymas, jog savivaldybės administracijos vadovas niekada negali priimti įsakymų, susijusių su pasiūlyta pareigybe asmenims, kurie turi įstatymo numatytą garantiją, kai tam yra objektyvios ir svarbios aplinkybės (pvz., ekonominės, aplinkybės, susijusios su būtinais darbo organizavimo pasikeitimais, struktūriniais pertvarkymais, ar panašios aplinkybės), neproporcingai gali suvaržyti savivaldybės administracijos veiklą.
Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijami atsakovo administraciniai aktai, kuriais buvo pakeisti ir panaikinti anksčiau priimti aktai, priimti tuo metu, kai jau trečiasis asmuo Valstybės tarnybos departamentas pasiūlė užimti buvusiems valstybės tarnautojams, kurie turėjo valstybės suteiktą garantiją ir kurie atitiko bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimam asmeniui ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, kurie buvo nurodyti atsakovo anksčiau priimtame administraciniame akte (šios aplinkybės nėra ginčijamos), darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje svarbu yra išsiaiškinti ir nustatyti, ar atsakovas, panaikindamas ir keisdmas administracinius aktus, nepažeidė viešojo administavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipnyje (įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia), bendrųjų teisės principų (protingumo, teisėtų lūkesčių). Nagrinėjamos bylos kontekste būtina išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo priimti dėl tokių reikšmingai pasikeitusių aplinkybių, kurios nusvėrė buvusių valstybės tarnautojų interesą pasinaudoti valstybės suteikta minėta garantija, ar priimant šiuos aktus nebuvo siekiama nepagrįstai ir neteisėtai išvengti vykdyti Valstybės tarnybos departamento nurodytų asmenų, kurie sutiko eiti pareigas, priėmimo į valstybės tarnybą procedūrą.
Nagrinėjamoje byloje vien atsakovo pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus 2010 m. birželio 9 d. raštas Nr. VS-2484 (b. l. 56) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento 2010 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. VS-3191 „Dėl pareigybės patvirtinimo“ (b. l. 65) nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu nebuvo įvykdyta pradėta valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūra. Nagrinėjamoje byloje atsakovui turėjo būti suteikta galimybė teikti įrodymus, kurie pagrįstų minėtuose raštuose nurodytas aplinkybes ir kurių pagrindu būtų nustatyta, ar šiuose raštuose yra pagrįstai nurodoma apie būtinumą keisti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pareigybės aprašymą, kai 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P1-138 buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas, o 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 buvo patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pareigybės aprašymas, 2010 m. gegužės 7 d. pateiktas prašymas skelbti konkursą, apie būtinumą patvirtinti Finansų ir turto departamente departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Pažymėtina, kad atsakovas yra nurodęs, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyrius, rengdamas egzamino žodžiu klusimus, pastebėjo, jog Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą būtina keisti, nes nuo 2010 m. balandžio 1 d. sujungus Teisės ir Personalo skyrius į vieną skyrių, reikalingas specialistas, turintis darbo patirtį personalo valdyme, o Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pareigybės aprašymas buvo patvirtintas 2010 m. balandžio 22 d., t. y. kai buvo sujungti Teisės ir Personalo skyriai. Vien remiantis pirmiau minėtais raštais ir tuo, kad savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso didžiausio leistino savivaldybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktas), kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato,jog savivaldybės administracijos direktorius yra įstaigos vadovas, kuris pagal šio įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktą, organizuoja savivaldybės administracijos darbą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje ir kuris pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį privalo užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas priėmė pagrįstus ir teisėtus pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus.
ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų. Kadangi ABTĮ 10 straipsnis numato, jog teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti siūloma atsakovui pateikti papildomų įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes apie tai, kad buvo objektyvios priežastys tam, jog būtų priimti pareiškėjo ginčijami įsakymai ir atsisakoma atlikti pradėtą valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūrą ir ar yra galimybė šią procedūrą tęsti, kaip kad to reikalauja pareiškėjas. Įvertinus nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir būtinų joms pagrįsti įrodymų pobūdį, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, jog būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimai, atsakovo atsikirtimai į pareiškėjo reikalavimą, kad šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus, daro išvadą, jog byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir yra ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, netenkintini apeliacinių skundų reikalavimai priimti naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.