Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovams: R. R., V. M., G. N., V. M., J. M., A. M., ieškovų bei trečiųjų asmenų A. M., S. M. atstovui adv. Mindaugui Beinaravičiui, trečiajam asmeniui- notarei L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl pareiškimo dėl palikimo atsisakymo panaikinimo ir termino priimti palikimą atnaujinimo pagal ieškovų R. R., V. M., G. N., V. M., J. M., A. M. ieškinį, atsakovas G. M., tretieji asmenys: A. M., S. M., Rokiškio rajono 2-ro notaro biuro notarė L. S. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mirus tėvui J. M., ieškovai, tretieji asmenys bei atsakovas žodžiu susitarė, kad visi J. M. vaikai atsisakys jiems priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies jų motinos ir J. M. sutuoktinės, E. M. naudai ir tokiu būdu jų motina E. M. priims visą J. M. palikimą. Kaip buvo sutarta, ieškovai R. R., V. M., G. N., V. M., J. M. ir A. M. 2014 m. vasario 7 d. surašė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriuo jie atsisakė jiems priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies 2013 m. gruodžio 9 d. mirus jų tėvui J. M. ir kurį tą pačią dieną patvirtino Rokiškio rajono 2-o notaro biuro notarė L. S., notarinio registro Nr. 2R-403. Tą pačią dieną E. M., priėmė J. M. palikimą. Kartu su E. M. palikimą priėmė ir A. M. bei S. M., atstovaujami įgaliotinės R. R., kadangi įgaliojimuose nebuvo numatyta palikimo atsisakymo teisė įgaliotojo vardu. Notarė paaiškino, jog A. M. bei S. M. galės vėliau padovanoti paveldėjimo teises E. M. ir tai bus absoliučiai tapatu palikimo atsisakymui. Tuo tikslu E. M. tą pačią dieną surašė įgaliotinei R. R. įgaliojimą, numatantį teisę įgaliotojo vardu priimti dovanojamas paveldėjimo teises ir pasirašyti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį su kitais įpėdiniais. Ieškovams atsisakius jų tėvo J. M. palikimo, atsakovas G. M., anksčiau žadėjęs taip pat atsisakyti tėvo J. M. palikimo, 2014 m. vasario 29 d. jį priėmė. Tokiu būdu, G. M., ieškovams laikantis visų J. M. vaikų tarpusavio susitarimo ir atsisakius jiems priklausiusios J. M. palikimo dalies, pretenduoja ne tiktai į tą dalį palikimo, kuri jam būtų priklausiusi, jei J. M. vaikai nebūtų sutarę solidariai atsisakyti J. M. palikimo, tačiau ir į tą dalį, kurią galėjo paveldėti ieškovai. Atsakovas tokį sprendimą motyvavo apsigalvojimu ir nusprendimu, jog jam tėvui priklausiusio turto atsakovui tenkanti palikimo dalis vis dėlto yra reikalinga. Tokiu atsakovo elgesiu ir persigalvojimu ieškovai buvo suklaidinti ir apgauti. Nurodo, jog ieškovai, 2014 m. vasario 7 d. pasirašydami pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriuo jie atsisakė jiems priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies 2013 m. gruodžio 9 d. mirus jų tėvui J. M., suklydo, kadangi tikėjo atsakovo žodžiu išreikštu pažadu taip pat atsisakyti J. M. palikimo. Jeigu ieškovai būtų žinoję, jog atsakovas J. M. palikimą priims, jie taip pat palikimą būtų priėmę. Kadangi ieškovai apie atsakovo 2014 m. vasario 29 d. notarui pateiktą pareiškimą dėl palikimo priėmimo sužinojo tik 2014 m. kovo mėnesį, ieškovai laiku ir tinkamai ėmėsi visų priemonių inicijuoti teisminį procesą pareiškimui dėl palikimo atsisakymo nuginčyti, tačiau nepaisant to, šiuo metu J. M. palikimo priėmimo terminas jau yra pasibaigęs. Ieškovai negalėjo ir negali priimti J. M. palikimo, nenuginčiję pareiškimo dėl palikimo atisakymo, kas ieškovų nuomone yra svari priežastis, todėl ieškovai, patenkinus jų reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, prašo teismą ir šį praleistą terminą atnaujinti.

Teismo posėdyje ieškovė R. R. paaiškino, kad su broliu G. ji asmeniškai nekalbėjo dėl palikimo atsisakymo po tėvo mirties motinos naudai. Tačiau vėliau, per pusbrolio laidotuves B., buvo visiems broliams dalyvaujant kalba apie tai, kad visi vaikai atsisako palikimo po tėvo J. M. mirties, mamos E. M. naudai, o jau ji vėliau pati nuspręs, ką su tuo turtu daryti. Tame pokalbyje dalyvavo ir brolis G. M., kuris sakęs, kad jam irgi nieko nereikia ir jis palikimo atsisakys. Sutartu visų laiku brolis G. pas notarę neatvyko. Pagal notaro patvirtintus įgaliojimus, ji atstovavo ir trečiuosius asmenis, brolius A. ir S. M., tačiau įgaliojimuose nebuvo numatyta, jog jų vardu palikimo gali atsisakyti, todėl jų vardu palikimą priėmė. Visi ieškovai, kaip buvo susitarę atsisakė palikimo po tėvo mirties, tikėjo, jog taip padarys ir atsakovas, brolis G. M., kuris žadėjo, kad atvyks pas notarą kitą dieną. Tą pačią dieną kai visi ieškovai atsisakė palikimo, motina E. M. palikimą priėmė ir motina patvirtino pas notarę testamentą, palikdama visą turtą jai, R. R., sakydama, kad tokia buvo J. M. valia . Apie tai, kad motina parašys testamentą ir jai paliks turtą, G. M. nežinojo. Vėliau sužinojo, kad brolis G. atvykęs pas notarę palikimą priėmė. Po to, ji su broliu G. M. kalbėjo, nurodo, jog siūlė išpirkti jo dalį, tačiau jis sakęs, kad dabar jis nieko nedarys.

Teismo posėdyje notarė papildomai paaiškino, kad tretieji asmenys A. M. ir S. M. po palikimo priėmimo atvykę į notarinę kontorą savo paveldėjimo teises padovanojo seseriai R. R. ir pateikė teismui tai patvirtinančią dovanojimo sutartį (b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams-įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus, palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str.1d.).

Palikimo atsiradimo metu, po palikėjo J. M. mirties 2013 12 09, galiojančio CK 5.60 straipsnis numato, kad turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ar išlygomis arba dalies palikimo. Atsisakyti palikimo leidžiama per tą patį terminą, kaip ir palikimą priimti – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 str. 1d.). Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 str. 2d.).

Aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu laikytina, kad savo esme atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmės. Kiekvienas sandoris yra asmens valios aktas, kuriuo asmuo siekia tam tikro teisinio tikslo, tačiau sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valio, o šią valią būtina išreikšti tam tikta, įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad ją žinotų ir kiti asmenys, todėl tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes.

Palikimo atsisakymui, kaip vienašaliam sandoriui, įstatymų leidėjas yra nustatęs notarinę tokio sandorio sudarymo formą (CK 5.60 str.3d.). Įpėdiniui dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių neįgyvendinus savo teisės priimti palikimą, t.y. jo atsisakius arba nepriėmus įstatymo nustatytu terminu, t.y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, laikoma, kad jis palikimo nepriėmė ir jo paveldėjimo teisė pasibaigė (CK 5.50 str., 5.51 str., 5.60 str. 2d.). Tokiu atveju teisę paveldėti įgyja tos pačios eilės kitas įpėdinis, priėmęs palikimą, o jeigu daugiau tos pačios eilės įpėdinių nėra, kitos eilės įpėdinis (CK 5.61 str. 1d.; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 06 15 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2009).

Dėl išdėstyto laikytina, kad vienašalis sandoris, atsisakymas palikimo, kaip ir kiti nuginčijami sandoriai gali būti pripažintas negaliojančiu CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais.

Ieškovai, prašo panaikinti jų notariškai patvirtintą 2014 m. vasario 7 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kaip sudarytą suklydus ir dėl apgaulės, vadovaujantis CK 1.90 ir 1.91 straipsniais.

Įvertinus aukščiau nurodytų teisės normų, reglamentuojančių paveldėjimo teisinių santykių atsiradimo ir tokių santykių pabaigos teisinius pagrindus, sutiktina su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad po J. M. mirties 2013 12 09, ieškovai R. R., V. M., G. N., V. M., J. M., A. M., tretieji asmenys A. M., S. M. bei atsakovas G. M., t.y. J. M. vaikai, yra pirmos eilės įpėdiniai ( CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kadangi įpėdinių yra daugiau nei trys, J. M. sutuoktinė E. M. turėjo paveldėti lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais ( CK 5.13 str.).

Sprendžiant dėl pateikto ieškovų reikalavimo panaikinti jų notariškai patvirtintą 2014 m. vasario 7 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kaip sudarytą suklydus ir dėl apgaulės, vadovaujantis CK 1.90 ir 1.91 straipsniais, viena esminių nustatinėtinų aplinkybių laikytina civilinio teisinio santykio dalyvių valia, buvusi sandorio sudarymo metu. Pagrindiniais argumentais minėtam reikalavimui pagrįsti, ieškovai nurodo buvus visų vaikų žodinį susitarimą atsisakyti nuo jiems priklausančios palikimo dalies motinos E. M. naudai ir ieškovai šio susitarimo laikėsi. Ieškovai nurodo, kad pasirašydami pareiškimą nuo palikimo atsisakymo jie buvo suklaidinti ir apgauti atsakovo G. M., kuris ieškovams žadėjęs atsisakyti palikimo po tėvo J. M. mirties, ieškovams atsisakius palikimo, jį priėmė. Ieškovai neginčijo teismo posėdyje notarės L. S. nurodytos aplinkybės, kad jiems buvo išaiškintos palikimo atsisakymo pasekmės, kurios yra tokios pat kaip ir nepriėmus palikimo. Iš teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ieškovų paaiškinimų matyti, kad ieškovų valia buvo perleisti jiems priklausančias paveldėjimo teises motinai E. M., tačiau jie atsakė palikimo, būdami įsitikinę, kad visų vaikų susitarimo laikysis ir atsakovas, jų brolis G. M., tokiu būdu bus pasiektas tas pats rezultatas, t.y. palikimą po J. M. mirties priims tik E. M. Ieškovai teismo posėdyje patvirtino, kad jie žinojo brolių S. ir A. M. apsisprendimą atsisakyti palikimo priėmimo po tėvo mirties, o tai, kad juos atstovaujanti R. R., tuo metu pagal įgaliojimą negalėjo jų vardu atsisakyti palikimo priėmimo, nekeitė ieškovų apsisprendimo atsisakyti palikimo, nes notarė paaiškino, kad jie vėliau paveldėjimo teises galės padovanoti ir tokiu būdu atsiras tos pačios pasekmės.

Nors atsakovas rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis nesudarė jokio susitarimo su ieškovais nei raštu, nei žodžiu, teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai, nešališko trečiojo asmens, notarės L. S. paaiškinimai teisme, rodo, šią aplinkybę tarp šalių buvus. Notarė nurodė, kad atvykus ieškovams pas notarą spręsti paveldėjimo klausimų, neatvykus atsakovui G. M., jie kurį laiką jo laukė, vėliau skambino, tik po to, patvirtino, kad G. M. atvyks kitą dieną ir yra tikri, kad palikimo irgi atsisakys. Minėtą aplinkybę iš dalies taip pat patvirtina ir tai, kad tretieji asmenys A. M. ir S. M., atstovaujami ieškovės R. R., 2014 04 23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (b.l.117) jiems priklausiusias paveldėjimo teises į turtą ir turtines teise, likusias pop j. M. mirties 2013 12 09 dovanojo seseriai R. R. Aplinkybė, kad minėti tretieji asmenys savo paveldėjimo teises padovanojo R. R., paaiškinama ir tuo, kad 2014 02 07 notaro patvirtintu testamentu, E. M. visą jai priklausantį mirties dienai turtą paliko dukrai R. R. (b.l.69). E. M. mirė 2014 04 18, palikimą po jos mirties pagal testamentą priėmė R. R. (b.l.67).

CK 1.90 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris, t.y. iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertintinas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Įvertinus išdėstytą laikytina, kad pareiškėjai, įgyvendindami savo paveldėjimo teises po tėvo J. M. mirties, dėl susiklosčiusių aukščiau nurodytų aplinkybių, suklydo, pasirinkdami jų valią atitinkantį paveldėjimo teisių įgyvendinimo būdą, t.y. siekdami perleisti jiems priklausančias pagal įstatymą paveldėjimo teises motinai E. M., būdami įsitikinę, kad jų buvusio žodinio tarpusavio susitarimo laikysis ir atsakovas G. M., palikimo atsisakė. Dėl išdėstyto laikytina, kad ieškovų suklydimas dėl jų atsisakymo nuo palikimo po tėvo mirties, neatitiko ieškovų valios ir laikytinas esminiu, nes ieškovams aukščiau nurodytas aplinkybes teisingai suvokiant, jie nebūtų atsisakę nuo palikimo, t.y. ieškovų ginčijamas vienašalis sandoris nebūtų sudarytas.

Dėl išdėstyto, ieškovų R. R., V. M., G. N., V. M., J. M., ir A. M., 2014 m. vasario 7 d. pareiškimas dėl palikimo atsisakymo, notarinio registro Nr. 2R-4032, patvirtintas Rokiškio rajono 2-ro notaro biuro notarės L. S., naikintinas CK 1.90 str. pagrindu, kaip sudarytas suklydimo įtakoje. Nors ieškovų ginčijamo sandorio sudarymo dienai-2014 02 07, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka, t.y. pateikdamas pareiškimą notarui, dar nebuvo išreiškęs savo valios dėl savo paveldėjimo teisių įgyvendinimo, o įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreikšta įstatyminio įpėdinio valia dėl atsiradusių paveldėjimo teisinių santykių (pvz. pažadas, nuomonė), nesukelia teisinių pasekmių, ir nelaikytina apgaule, tačiau įvertintina ir tai, kad šalis sieja artimi giminystės ryšiai, todėl žodinį atsakovo pažadą ieškovai laikė jau esama sąlyga, kuriai esant priėmė ginčijamą sprendimą.

Ieškovai dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo po jų tėvo J. M. mirties 2013 12 09, įstatymo nustatytu terminu, t.y. 2014 02 07 kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Tai, kad ieškovai suklydo, pasirinkdami jų valią atitinkantį paveldėjimo teisių įgyvendinimo būdą, o vėliau savo pažeistas teises siekė savalaikiai įgyvendinti pateikdami ieškinį teismui, laikytina svarbia priežastimi ieškovų praleistam terminui palikimui priimti po jų tėvo J. M. mirties atnaujinti, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 5.57str.1d., CPK 577str.).

Ieškovams pateikiant ieškinį, jų atstovas adv. Mindaugas Beinaravičius sumokėjo 288 Lt žyminio mokesčio (b.l.6), už ieškovų atstovavimą, teisinės konsultacijas, ieškinio surašymą, bylos dokumentų suruošimą, ieškovė R. R. sumokėjo 1500 Lt (b. l.113-115).

Sprendžiant dėl ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, įvertintina ir tai, kad ieškovų suklydimas buvo sąlygotas didžiąja dalimi pačių ieškovų suklydimo 2014 02 07, tvirtinant sandorį pas notarą, neišsiaiškinus pilnai visų galimų teisinių pasekmių, pasirenkant paveldėjimo teisinių santykių įgyvendinimo būdą, kuris neatitiko jų valios. Įvertinus išdėstytą laikytina, kad didžioji dalis ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų, turi likti ieškovams, todėl priteistina iš atsakovo G. M. 600 Lt ieškovei R. R. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, priteisiant lygiomis dalimis iš ieškovų ir atsakovo teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (76,90 Lt), iš kiekvieno po 10, 99 Lt, valstybei (CPK 93 str. 4d., 88 str. 1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 263-265, 269 str., 578str. teismas

nusprendžia:

panaikinti ieškovų R. R., V. M., G. N., V. M., J. M., A. M., 2014 m. vasario 7 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, notarinio registro Nr. 2R-4032, patvirtintą Rokiškio rajono 2-ro notaro biuro notarės L. S.

Atnaujinti ieškovams R. R., V. M., G. N., V. M., J. M., A. M. terminą palikimui priimti po jų tėvo J. M., a.k(duomenys neskelbtini) mirties 2013 12 09, ir šį terminą pratęsti 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo G. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 600 Lt ieškovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš ieškovų R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), V. M., a.k(duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), J. M., a.k(duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo G. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 10,99 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660), valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.