- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- 1-3639-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24249-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- P. U.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. U. 2024 m. birželio 23 d. apie 16.30 val. UAB „Baltas medis“ priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdamas barmenu-padavėju, iš virtuvės patalpoje laikomų penkių inkasacinių maišelių, kuriuose buvo saugomi restorano apyvartos pinigai už 2024 m. birželio 18–22 d., atitinkamai paėmė 220 Eur, 140 Eur, 50 Eur, 40 Eur, 50 Eur, t. y. iš viso 500 Eur, ir pasišalino iš restorano, taip pagrobė svetimą, UAB „Baltas medis“ priklausantį, 500 Eur turtą.
P. U. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis P. U. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną dirbo restorane (duomenys neskelbtini) barmenu-padavėju, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nemiegojęs, darbo vietoje dar vartojo alkoholį ir iš kelių maišelių, kuriuose buvo laikomos apyvartos lėšos, paėmė kaltinime nurodytą pinigų sumą. Pinigų reikėjo toliau svaigintis ir savo reikmėms (pavyzdžiui, maistui). Neigiamai vertino savo veiksmus. Pripažino pareikštą civilinį ieškinį. Turi priklausomybę nuo alkoholio nuo (duomenys neskelbtini) m., yra lankęsis anoniminių alkoholikų susirinkimuose, gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, vartoja vaistus nuo nemigos. Jis buvo sulaukęs eilės gydytis pagal „Minesotos“ programą dėl priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Jam paskambino ir pasakė, kad jis dar negali dalyvauti programoje, jei jaučia abstinencijos simptomus, todėl jam liepė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir tik po detoksikacijos atvykti gydytis. P. U. užsiregistravo į Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialą, nes jis planuoja gydytis nuo priklausomybių, todėl neprieštarauja, jei jam būtų skirtas įpareigojimas gydytis. Paskutinį kartą alkoholį jis vartojo užvakar. Jis serga epilepsija, dėl kurios užvakar buvo ligoninėje, kurioje jam išrašė vaistų. Šiuo metu jis gauna nedarbo išmoką, todėl kiekvieną mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai moka po 90 Eur už susikaupusias skolas.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas J. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB „Baltas medis“ direktorius. Bendrovei priklauso restoranas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 23 d. restorane dirbo tik darbuotojas P. U. ir virtuvėje buvęs virėjas. Apie 17 val. virėjas A. D. pastebėjo, kad darbo vietoje nebėra P. U., apie tai A. D. iš karto informavo J. G. SMS žinute. J. G. skambino kaltinamajam paklausti, kas jam nutiko, tačiau, jeigu tiksliai prisimena, su P. U. tą dieną susisiekti nepavyko. Apie 17.30 val. į restoraną dirbti vietoje kaltinamojo atėjo kita darbuotoja, kuri apžiūrėjo darbo vietą, patikrino baro bendrą inventorių ir kasą. Patikrinusi kasą, darbuotoja pastebėjo, kad kasoje trūksta 50 Eur, inkasaciniuose maišeliuose, kuriuose laikomi prieš tai dienų surinkti pinigai, taip pat pastebėtas 450 Eur trūkumas. Apie tai darbuotoja informavo J. G.. Restorane yra vaizdo stebėjimo kameros, vaizdo įrašai pateikti prie pareiškimo per „e-policiją“ (1 t., b. l. 35–38).
Liudytojas A. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba virtuvės šefu UAB „Baltas medis“ priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nedirba su kasos aparatu. Dienos apyvartos pinigai yra laikomi aplanke, atskiruose maišeliuose. Aplankas laikomas plovimo zonoje pakabinamoje lentynoje, įstatomame dokumentų dėkle. Dienos apyvartos pinigus su „Z“ ataskaita suskaičiuoja ir sudeda barmenas. Vienintelis atvejis, kai jis ima inkasavimo aplanką, yra, kai į ją deda sąskaitas faktūras ir dienos užsakymų čekius. Kiekvienos dienos kasos ataskaita ir dienos apyvartos pinigai buvo dedami į atskirus maišelius ir savaitės pabaigoje (aptariamu atveju būtų 2024 m. birželio 24 ar 25 d.) administratorius suskaičiuotų savaitės apyvartą ir sutvarkytų reikiamus dokumentus. 2024 m. birželio 23 d. apie 10.30 val. jis atėjo į darbą, barmenas P. U. turėjo ateiti į darbą 11 val., tačiau šis gerokai vėlavo ir atėjo apie 13 val. Kadangi turėjo daug darbo, nebendravo su kaltinamuoju. Apie 17 val. pastebėjo, kad prie baro nėra P. U., o salėje buvo vienas užimtas staliukas. Prieš tai buvo pastebėjęs, kad kaltinamasis buvo pasidėjęs savo kuprinę baro zonoje, kur pagal nustatytą tvarką asmeninių daiktų laikyti negalima. Patikrinęs restorano patalpas, nerado P. U., taip pat nebuvo kuprinės. Pastebėjęs, kad nebėra kaltinamojo, paskambino kolegei D. B. ir paprašė, kad ji ateitų į darbą. P. U. pasišalinus iš darbo vietos, netikrino kasos, inkasacinio aplanko, nes tai jam neaktualu. Atėjusi į darbą D. B. skaičiavo inkasaciniame aplanke sudėtuose maišeliuose esančius pinigus ir pasakė jam, kad iš vieno maišelio dingo 50 Eur, o iš kitų – po 100 ar 200 Eur, tikslių sumų negali pasakyti. Kokia suma pavogta buvo nesudėtinga nustatyti, nes kiekviename maišelyje buvo „Z“ ataskaitos kvitas. Ar dingo pinigai iš kasos aparato, nežino. Apie dingusius pinigus buvo informuotas vadovas J. G. (1 t., b. l. 41–44).
Liudytoja D. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2019 m. dirba barmenės-padavėjos pareigose UAB „Baltas medis“ priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 23 d. jai turėjo būti laisvadienis, tačiau apie 17.05 val. jai parašė virėjas A. D., kuris paprašė ateiti į darbą, nes turėjęs dirbti barmenas P. U. vėlavo į darbą, o, atėjęs į darbą ir kiek buvęs, tiesiog dingo nieko nepranešęs. Atvyko į darbą apie 17.40 val. Patikrinusi kasą, nustatė, kad viskas tvarkinga, tačiau intuityviai kilo mintis patikrinti savaitės pinigus inkasaciniame aplanke. Tas aplankas laikomas virtuvėje, į jį dedami dienos apyvartos pinigai ir įdedamas kasos „Z“ ataskaitos kvitas. Kiekvienos dienos apyvartos pinigai dedami į atskirus maišelius. Pinigai administratoriaus paimami pirmadieniais. Pinigai buvo nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2024 m. birželio 22 d. Patikrinusi kiekvieną maišelį, nustatė, kad iš viso trūksta 500 Eur. Iš kiekvieno maišelio buvo pavogta tam tikra suma kupiūromis po 20, 50, gal ir po 100 Eur, tiksliai nebeatsimena. Paskaičiavusi, kokia suma pavogta, nusiuntė šią informaciją direktoriui J. G.. Kiek pavogta pinigų, nustatė paskaičiavusi skirtumą tarp sumos, nurodytos „Z“ ataskaitoje ir likusią maišelyje pinigų sumą. Dėl 2024 m. birželio 19 d. trūkumo gali paaiškinti, kad „Z“ ataskaitoje buvo nurodyta 93,70 Eur suma, tačiau maišelyje buvo įdėta grynųjų pinigų už prekes, kurios vėliau turėjo būti apskaitytos buhalterės, taigi nurodė, kad 2024 m. birželio 19 d. trūkumas yra 140 Eur (1 t., b. l. 47–50).
UAB „Baltas medis“ 2024 m. liepos 9 d. pareiškime nurodytos 500 Eur vagystės, padarytos 2024 m. birželio 23 d. restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), aplinkybės (1 t., b. l. 12).
UAB „Baltas medis“ 2024 m. liepos 19 d. pareiškime detalizuojama, kokia pinigų suma buvo pavogta už 2024 m. birželio 18 d. – 2024 m. birželio 22 d. (1 t., b. l. 25–26).
2024 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota įvykio vietos – restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – apžiūra (1 t., b. l. 17–24).
2024 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtos nuotraukose užfiksuota vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota 2024 m. birželio 23 d. vagystė iš restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 51–56). Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės atitinka vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, P. U. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė P. U. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, kadangi kaltinamojo pagrobto turto vertė yra lygi 500 Eur, t. y. neviršija nedidelės vertės sumos.
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, didelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Taigi, pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokų išaiškinimą, atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla pagrobus svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad P. U. pagrobto turto vertė neviršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytos nedidelės vertės, t. y. 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, o yra jai lygi. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, P. U. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Tai nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą.
Nagrinėjamu atveju P. U. teisiamojo posėdžio metu prisipažino bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobęs UAB „Baltas medis“ priklausančius pinigus – 500 Eur. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų J. G., A. D. ir D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti minėtų liudytojų parodymais. Be to, svetimo turto pagrobimo aplinkybes įrodo objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas, kurio apžiūra užfiksuota 2024 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole, ir rašytiniai įrodymai – UAB „Baltas medis“ 2024 m. liepos 9 d. ir 2024 m. liepos 19 d. pareiškimai. P. U. neginčijo pagrobtos svetimo turto vertės – 500 Eur pinigų.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad P. U. suprato, kad pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad kaltinamasis neskaičiavo, kiek pagrobė svetimų pinigų, šiuo atveju neturi reikšmės vertinant jo kaltės formą. P. U. paėmė tiek pinigų, kiek jam būtina pinigų grobimo metu, tai rodo, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal kilusius nusikalstamus padarinius (pagrobtų pinigų vertę).
Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad P. U. 2024 m. birželio 23 d. apie 16.30 val. UAB „Baltas medis“ priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdamas barmenu-padavėju, iš virtuvės patalpoje laikomų penkių inkasacinių maišelių, kuriuose buvo saugomi restorano apyvartos pinigai už 2024 m. birželio 18–22 d., atitinkamai paėmė 220 Eur, 140 Eur, 50 Eur, 40 Eur, 50 Eur, t. y. iš viso 500 Eur, ir pasišalino iš restorano, taip pagrobė svetimą, UAB „Baltas medis“ priklausantį, 500 Eur turtą.
Darytina išvada, kad P. U. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas P. U. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. U. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę – 500 Eur.
P. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos ir Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad P. U. anksčiau nėra teistas, dėl jo nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 189), jis paskutinių penkerių metų laikotarpiu nemažai kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, turi galiojančių administracinių nusižengimų, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 190–195). Kita vertus, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo trauktas tik už vieno administracinio nusižengimo padarymą, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, paskirtą baudą buvo sumokėjęs. P. U. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis gydytas Respublikinėje Priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale vieną kartą nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 197), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre dešimt kartų, paskutinį iš jų, nuo (duomenys neskelbtini) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai(1 t., b. l. 198– 199), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (2 t., b. l. 1–2). Kaltinamasis neįrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (1 t., b. l. 118). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę šioje byloje netikslinga (1 t., b. l. 122). Pasak kaltinamojo, jis padarė nusikalstamą veiką, nes turi priklausomybę nuo alkoholio ir narkotinių, psichotropinių medžiagų. P. U. teisme nurodė, kad jis užsiregistravo į Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialą, nes planuoja gydytis nuo priklausomybių.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. U. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalis 5 punktas);
3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis),
4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas),
atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė skirti kaltinamajam arešto bausmę ir jos vykdymą atidėti, tačiau prokurorė tokio prašymo detaliau neargumentavo. Teismas nenustatė jokių pagrindų, kad pirmą kartą teisiamam P. U. būtų pagrindas skirti arešto bausmę. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams, todėl nusikalstamos veikos pavojingumas nėra didelis. Nors P. U. po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kita vertus, nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo trauktas administracinėn atsakomybėn tik už vieno nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą, neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, paskirta bauda buvo sumokėta. Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos jis daugiausia kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, kurių metu jis būdavo neblaivus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, nurodė, ketinantis gydytis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. U. jau kelis kartus bandė gydytis. Nurodytos aplinkės rodo, kad kaltinamasis supranta, kad turi gydytis nuo priklausomybių, jog galėtų susitvarkyti gyvenimą, kas teismo vertinama teigiamai. Be to, po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana nemažas laikas, per kurį kaltinamasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų (nėra pradėta naujų nusikalstamų veikų). Taigi kaltinamojo nusikalstamas elgesys labiau laikytinas atsitiktinio pobūdžio. Nors kaltinamasis oficialiai niekur nedirba, kita vertus, jis nurodė, kad šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką, taip pat ateityje ketina oficialiai įsidarbinti. Atsižvelgiant į P. U. byloje charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, griežtesnės bausmės (arešto bausmės, net ir jos vykdymą atidedant) skyrimas būtų per griežta valstybės reakcija į padarytą nusikalstamą veiką. Be to, jei kaltinamasis nesilaikys laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą dėl šios bausmės rūšies pakeitimu į arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, P. U. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Civilinis ieškinys
Šioje byloje civilinis ieškovas UAB „Baltas medis“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 25).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
UAB „Baltas medis“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 500 Eur žalą už P. U. pagrobtus pinigus iš UAB „baltas medis“ kasos kasacinių vokų. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp P. U. nusikalstamos veikos ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB „Baltas medis“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 500 Eur.
VI. Kiti klausimai
P. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 87–94) –klausimas išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3639-1100/2024, todėl šiuo nuosprendžiu teismas detaliau apie tai nepasisako.
Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
P. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalis 5 punktas);
3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. U. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalis 5 punktas);
3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iš P. U. priteisti civiliniam ieškovui UAB „Baltas medis“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1. laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius, Medžiotojų g. 1, tel. +370 650 67 225, +370 676 56 979, , elektroninis paštas vakaru.skyrius@probacija.lt);
3. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
4. jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.