Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-604-185/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-21
Bylos Nr.
1S-604-185/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Paulius Svirskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-604-185/2012Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 21d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,įtariamojo gynėjui Pauliui Svirskiui,

teismo posėdyje, išnagrinėjęs suimtojo E. K. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties, kuria E. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. K. įtariamas tuo, kad 2012 m. sausio 1 d., apie 00.10 val. Kupiškyje, Technikos g. 9A. namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su G. V., M. S. ir E. B., tyčia sudavė neustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam L. K., dėl ko L. K. buvo padaryti nubrozdinimai smakre, tarpuakio srityje, pakaušio srityje, abiejų kelio sąnarių srityse, poodinės kraujosrūvos apatiėje lūpoje, viršutinėse dantenose, dešiniame žaste, plėštinė žaizda dešinės pusės viršutinio žandikaulio dantenų gleivinėje, dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis su 1, 2 dantų išnirimu, taip bendrais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. K. sveikatą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2012 m. kovo 7 d., 15 val. 30 min. E. K. sulaikytas, vadovaujantis BPK 140 str. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuri skundžiama 2012 m. birželio 6 d. nutartimi pratęsta dviems mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) bei daryti naujus sunkius, labai sunkius ar BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

E. K. gynėjas Paulius Svirskis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį, kuria įtariamajam E. K. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas. Skunde nurodoma, kad nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, kadangi suėmimo terminas pratęstas, nesilaikant BPK numatytų pagrindų ir procedūrų, teismas pažeidė BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, skelbta Teismų praktika Nr. 22, 1 p.).

Dėl suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 1 p.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas, pratęsdamas suėmimą pagal BPK 122 str. 1 d. 1 p., iš esmės nurodė tik vieną aplinkybę - kaltinimo sunkumą, daugiau šio suėmimo pagrindo iš esmės neargumentavo. Tokia teismo pozicija, gynėjo manymu, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai - kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti susiejama su kitomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 patvirtinta teismų praktika, skelbta Teismų praktika Nr. 22, p. 327). Teismas, tęsdamas suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, privalėjo atsižvelgti į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, amžių ir kt. Teismas neįvertino aplinkybių, kad E. K. mokosi (taigi neturi galimybės įsidarbinti), yra jauno amžiaus, gyvena pastovioje gyvenamoje vietoje su tėvais, taigi yra susaistytas pakankamai stipriais socialiniais ryšiais. Kad E. K. nesirengia bėgti ar slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo patvirtina įtariamojo elgesys. O būtent, įtariamajam kitoje byloje yra pareikštas įtarimas dėl sunkaus nusikaltimo. Nuo 2011 m. pabaigos iki jo sulaikymo šioje byloje 2012-03-09 E. K. nebuvo taikytos jokios kardomosios priemonės (byloje dėl teroro akto skirtos kardomosios priemonės teismų buvo panaikintos). Taigi, jis turėjo realią galimybę pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo, tačiau to nepadarė. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad įtariamasis ieškojo būdų neturtinei žalai atlyginti, tačiau dėl jos nebuvo iki galo susitarta, nes nepritarė kiti įtariamieji Tačiau E. K., žinodamas, kad nepavyko susitarti dėl žalos atlyginimo ir nukentėjusysis kreipėsi į policijos pareigūnus, neturėdamas jokių laisvės suvaržymų, taip pat nepasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nors neabejotinai galėjo pasinaudoti galimybe nuo jų pasislėpti.

Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti pakankamas pagrindas skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) asmeniui, kuris pagrįstai įtariamas nusikaltimo padarymu, bei jį tęsiant tik tam tikrą laiką, tačiau tęsiant suėmimo terminą ilgesnį laiką vien pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė tokį nusikaltimą, nebepakanka. Jei suėmimas tęsiamas ilgesnį laiką, teismas privalo patikrinti, ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai (LAT 2004-12-30 senato nutarimu Nr. 50 patvirtina "Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalga; Skelbta: Teismų praktika Nr. 22).

Teismas, tenkindamas prokuroro prašymą, rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip skiriant suėmimą pirmą kartą, ir jokio įtariamojo kaltės įrodymų svarumo netikrino. O būtent, susipažinus su bylos medžiaga įtarimo pareiškimas pagal BK 138 str. 2 dalį kelia pagrįstų abejonių, kadangi įtariamųjų ir nukentėjusiojo konfliktas įvyko dėl nukentėjusiojo veiksmų, tai yra, kilo iš asmeninių santykių, dėl ko įtariamojo veiksmai pagal sunkesnę straipsnio dalį kvalifikuoti nepagrįstai.

Minėtos aplinkybės, apelianto manymu, paneigia skundžiamos nutarties išvadas apie E. K. galimą bėgimą (slėpimąsi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, todėl pagal BPK 122 str. 1 d. 1 p. suėmimas E. K. pratęstas nepagrįstai.

Dėl suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p.

Skunde cituojama BPK 122 straipsnio 3 dalis, pagal kurią manymas, jog įtariamasis trukdys nustatyti tiesą byloje, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius ar kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus bei dokumentus. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, tačiau tokių savo teiginių niekaip nemotyvavo.

Nors teismas, kaip suėmimo pagrindą nurodo BPK 122 str. 1 d. 2 p., tačiau akivaizdu, kad šiame punkte ir BPK 122 str. 3 d. numatytas aplinkybes patvirtinančių duomenų ikiteisminio tyrimo metu surinkta nėra, teismo motyvai taikyti šį suėmimo pagrindą yra deklaratyvūs, ką draudžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika (LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 patvirtinta teismų praktika, skelbta Teismų praktika Nr. 22, p. 329-330). Gynėjas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas byloje yra baigtas ir tai patvirtina, kad įtariamasis neturi galimybės ir jokiais būdais negali pakenkti ikiteisminiam tyrimui ar kitaip trukdyti procesui. Duomenys, kuriuos teismas turėjo mintyje teigdamas, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, galimai yra susiję su įtariamojo siekiu atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam. Tačiau tokie įtariamojo veiksmai nelaikytini trukdymu procesui, o šiuo metu jie yra nutraukti, kadangi susitarimo pasiekti nepavyko.

Dėl suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 3 p.

Skunde teigiama, kad suėmimas pratęstas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu taip pat nepagrįstai, nes taikytas deklaratyviai, ką draudžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika (LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 patvirtinta teismų praktika, skelbta Teismų praktika Nr. 22, p. 329-330). Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus bei įtariamojo asmenybę (jis yra jauno amžiaus, mokosi ir kt.), negalima teigti, kad įtariamasis būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas.

Nors E. K. praeityje buvo teistas, tačiau jo padarytos veikos ir dabartinis įtarimas žymiai skiriasi pagal savo pobūdį, todėl teismo motyvas, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nes praeityje buvo teistas, yra nepagrįstas. Be to, E. K. inkriminuota veika nėra įtraukta į BPK 122 str. 4 d. numatytų veikų sąrašą.

Dėl kitų skundžiamos nutarties naikinimo pagrindų.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad kiti įtariamieji toje pačioje byloje yra laisvėje, nors jų atžvilgiu galioja iš esmės tos pačios sąlygos, reikšmingos kardomajai priemonei skirti, juolab, kad iš bylos duomenų matyti, kad konflikto iniciatoriumi buvo ne E. K., o kiti įtariamieji. Tuo teismas pažeidė BPK 6 str. 2 d. įtvirtintą lygybės prieš įstatymą principą, pagal kurį įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Susidariusi faktinė situacija, kai skirtingiems įtariamiesiems esant toms pačioms sąlygoms taikomos skirtinos kardomosios priemonės, akivaizdžiai pažeidžia minėtą BPK 6 str. įtvirtintą baudžiamojo proceso principą. Tuo pačiu skundžiama nutartimi buvo pažeistas ir BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas, kadangi E. K. buvimas laisvėje negali užkirsti kelio BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekimui.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas E. K. nutarties priėmimo metu buvo pratęsta pagrįstai. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios taikomos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra BPK 121 str. 2 d.,122 str. 7, 8 d. nurodytos sąlygos ir bent vienas BPK 122 str. 1 d. nurodytas pagrindas. Skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties, kuria E. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, grindžiamas suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 str. 1 d., o taip pat suėmimo sąlygų nebuvimu bylos medžiagoje.

Suimtajam ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Už šią veiką numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų (BPK 122 str. 8 d.). Patikrinus bylos medžiagą, matyti, kad duomenų, leidžiančių manyti, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką, pakanka – tai duomenys, esantys nukentėjusiojo L. K., liudytojų R. K., įtariamosios G. V. parodymuose, specialisto išvadoje, daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kratos protokole ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje (BPK 121 str. 2 d.). Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad įtarimo pareiškimas pagal BK 138 str. 2 dalį jam kelia pagrįstų abejonių, kadangi, jo manymu, įtariamųjų ir nukentėjusiojo konfliktas įvyko dėl nukentėjusiojo veiksmų, tai yra, kilo iš asmeninių santykių. Tačiau, reikia pažymėti, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis (šiuo metu kaltinamasis) yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat negali būti sprendžiamas klausimas ar teisingai kvalifikuota jo veika, tai bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Beje, tiek BK 138 str. 1 d. sankcija, tiek BK 138 str. 2 d. sankcija numato griežtesnes, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, taigi, abejais atvejais BPK 122 str. 8 d. numatyta sąlyga pažeista nebūtų.

Pagrįstą manymą, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali patvirtinti BPK 122 str. 2 d. numatytos aplinkybės – tai įtariamojo (kaltinamojo) šeiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje ir kitos aplinkybės.

Skunde gynėjas cituoja LAT 2004-12-30 senato nutarimu Nr. 50 patvirtintą Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalgą, kurioje nurodoma, kad jei suėmimas tęsiamas ilgesnį laiką, teismas privalo patikrinti, ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai. Kaip minėta, byloje surinkta pakankamai E. K. kaltę grindžiančių duomenų ne tik kardomosios priemonės - suėmimo tęsimui, tačiau ir kaltinamojo akto surašymui. Šiuo metu byla perduota Kupiškio rajono apylinkės teismui, kuris spręs jo kaltės, veikos kvalifikacijos bei kitus klausimus.

Gynėjas skundu tvirtina, kad suimtasis yra susijęs tvirtais socialiniais ryšiais, nes mokosi, gyvena pastovioje gyvenamoje vietoje su tėvais. Tačiau šią aplinkybę nusveria ryšių užsienyje turėjimas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. K. yra teistas, o tai suponuotų teismo pareigą skirti griežtesnę bausmę. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimo.

Vadovaujantis BPK 122 str. 3 d., teismo išvada, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, grindžiama duomenimis apie tai, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK 122 str. 3 d. numatytas aplinkybes patvirtinančių duomenų surinkta nėra, teismo motyvai taikyti šį suėmimo pagrindą yra deklaratyvūs, ką draudžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika (LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 patvirtinta teismų praktika, skelbta Teismų praktika Nr. 22, p. 329-330). Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentui, kad skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, o BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas nurodytas deklaratyviai, šio pagrindo buvimas visiškai neargumentuotas. Tokiu būdu, teismas nesilaikė BPK 125 straipsnyje įtvirtintų nutarčiai skirti kardomąją priemonę reikalavimų. Tačiau minėta aplinkybė nepaneigia BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto pagrindo buvimo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, kad E. K. ikiteisminio tyrimo metu jau ėmėsi neleistinų veiksmų ir bandė paveikti nukentėjusįjį, kad šis nesikreiptų į policiją, bei liudytoją, kad ši jo nenurodytų tyrėjui apklausos metu. Nors, kaip nurodoma skunde, ikiteisminis tyrimas baigtas, tačiau grėsmė, kad kaltininkas gali siekti paveikti liudytoją bei nukentėjusįjį išlieka ir nagrinėjant bylą teisme, kurio pareiga yra patikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, tame tarpe, apklausti nukentėjusįjį bei liudytojus. Minėti bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p., buvimą.

Kaip ir nurodyta skunde, E. K. inkriminuota nusikalstama veika nėra įtraukta į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą, tačiau pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenis yra teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kitoje byloje įtariamas teroro akto padarymu. Vertinant šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad linkęs nusikalsti E. K., būdamas laisvėje, gali padaryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti E. K. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms – švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti. Pasikeitus bylos aplinkybėms, kardomoji priemonė gali būti keičiama į švelnesnę BPK 139 straipsnyje numatyta tvarka.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, teismas pažeidė BPK 6 str. 2 d. įtvirtintą lygybės prieš įstatymą principą, nes kiti įtariamieji toje pačioje byloje yra laisvėje, nors jų atžvilgiu galioja iš esmės tos pačios sąlygos, reikšmingos kardomajai priemonei skirti. Tačiau, reikia pažymėti, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas skiriama kiekvienam asmeniui individualiai, įvertinus BPK 122 str. 2, 3 ir 4 dalyse numatytas aplinkybes, todėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimas kitiems nusikaltimo bendrininkams lygybės prieš įstatymą principo nepažeidžia.

Taigi, skunde nurodytais motyvais naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį, kuria E. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARIA:

Suimtojo E. K. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus