- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-244-508-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00994-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Emilija Akelienė, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- A. G.
Pranešėjas E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-508/2009
2009 m. gegužės 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, A. S.., sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam A. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. vasario 25 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2008-09-04 apie 6.40 val. Marijampolės m. Kauno g. prie namo Nr. 60, nuplėšdamas nuo nukentėjusiosios D. J. peties atvirai pagrobė svetimą turtą, D. J. priklausančius 50 litų vertės rankinę bei joje buvusius daiktus ir dokumentus: 10 litų vertės piniginę, su joje buvusiais 10 litų, 60 litų vertės kvepalus, 200 litų vertės mobilaus ryšio telefoną Nokia, šukas, lūpdažį, užrašų knygelę, D. J. asmens pasą, Sodros pažymėjimą, SEB Vilniaus banko kreditinę kortelę, dvi AB Snoro banko kreditines korteles, AB Hansa banko kreditinę kortelę, savo veiksmais padarė nukentėjusiajai 330 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-02-25 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Skunde teigiama, jog jis nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tariamo nusikaltimo vietoje jis nebuvo. Nesutinka su nukentėjusiosios D. J. parodymais duotais teisme, nes jie prieštaringi. Nurodė, jog nukentėjusiajai D. J. policijoje buvo pateiktas asmens parodymo atpažinimas iš nuotraukos ne 2008 09 04 d., t.y. praėjus 1 valandai po įvykdytos vagystės, kaip teigia nukentėjusioji, o 2008 11 24 d., t.y. praėjus beveik trims mėnesiams, kai jis buvo sulaikytas. Nuteistasis skunde taip pat nurodė, jog nukentėjusioji teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad būtent jis yra tas asmuo kuris įvykdė vagystę. Taip pat nuteistasis nurodė, jog nebuvo patenkintas jo prašymas suvesti jį į akistatą su nukentėjusiąją D. J., bei nebuvo atlikta ekspertizė dėl rankinės vagystės.
Teisėjų kolegija, išklausius teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. G. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistas A. G. sudėties požymiai nustatyti LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, tai kvalifikuota vagystės sudėtis, t. y. vagystė padaroma atvirai, kai kaltininkas veikia viešai savininko, suvokiančio neteisėto turto pagrobimo faktą, akivaizdoje. Kaltininkas suvokia, kad savininkas supranta jo veiksmų pobūdį. Atvirosios vagystės esminis požymis, atribojantis šią nusikalstamą veiką nuo kitos vagystės nusikaltimo sudėties požymių, yra kaltininko veiksmų atvirumas.
Nors A. G. neprisipažino kaltu, tačiau jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ištirtais bei patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltumą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios D. J. parodymais. Jau tą pačią 2008-09-04 dieną netrukus po įvykio, apklausiama D. J. parodė, kad jai kelią pastojusį ir ją apvogusį asmenį atpažintų, jaunuolio amžius apie 25-30 metų. Taip pat 2008-11-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad D. J. atpažino A. G. pagal veido bruožus, antakius, akis, kad šis asmuo jai pastojo kelią ir atvirai pagrobė rankinę. 2008-11-26 asmens parodymo atpažinti protokole ir foto užfiksuota, kad D. J. atpažino A. G. kaip asmenį, kuris iš jos pagrobė rankinę, atpažįsta iš veido bruožų, elgsenos. Papildomai apklausta 2008-11-26 D. J. patvirtino, kad A. G. atpažino ir yra pilnai įsitikinusi, kad tai tas pats asmuo, kuris iš jos pagrobė rankinę, kad didžioji dalis daiktų ir dokumentai buvo rasti, neatgavusi tik mob.ryšio telefono Nokia 200 litų vertės ir 10 litų. 2008-12-01 apklausta papildomai parodė, kad atgavo ir mobiliojo ryšio telefoną, dėl pagrobtų 10 litų ji civilinio ieškinio nereiškia. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apklausta nukentėjusioji D. J. parodė, kad ją užpuolęs asmuo priėjo labai arti, užstojo kelią, ji matė jo veidą, jį matė gerai, jai užsifiksavo veido bruožai, jį gerai įsiminė pačio nusikaltimo metu, tik šiandien negali šimtu procentu patvirtinti, kad tai tas pats asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiama teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusioji D. J. nedavė tokių parodymų, kad ne A. G. pagrobė jos rankinę su daiktais, dokumentais. Įvertintinas ir žalos poveikio aspektas - nukentėjusiosios atžvilgiu fizinis ar psichologinis smurtas nenaudotas, jokių sužalojimų nepatyrė, daiktus ir dokumentus atgavusi, išskyrus 10 litų kas nėra reikšminga, nes dėl to civilinio ieškinio nereiškė, todėl vėliau teisminio nagrinėjimo metu pastebimas nuosaikumas jos parodymuose.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais D. J. atpažinimo A. G. pagal fotonuotrauką bei asmenį protokolais, šie įrodymai teisėjų kolegijai abejonių nekelia, nes rugsėjo pirmosiomis dienomis apie 6.40val. jau pakankamai šviesus paros laikas, nukentėjusioji D. J. matė asmenį, kaip ji pati nurodė – jaunuolį iš arti ir priešais, įsidėmėjo veido bruožus, akis, kas būtent itin individualizuoja žmogų. Laikotarpis iki trijų mėnesių, kuomet pagal fotonuotrauką bei asmenį akivaizdžiai buvo atpažintas A. G., tikrai nėra per ilgas, kad nukentėjusioji būtų negalėjusi prisiminti bei atpažinti asmens.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji D. J. nėra kvalifikuota teisininkė, baudžiamosios teisės specialistė, iš jos pirmųjų parodymų akivaizdu, kad ankščiau A. G. nepažinojo, todėl iš kart po vagystės ji ir negalėjo įvardinti ją užpuolusio asmens nei vardo nei pavardės ar kitų anketinių duomenų. Ikiteisminio tyrimo specifika pasižymi įvairiomis taktikomis, atskleidžiant nusikaltimus ir juos padariusius asmenis, tyrimo pradžioje nukentėjusiems dažnai pateikiami policijos duomenų bazėje esantys daugelio asmenų fotonuotraukų katalogai ir šie veiksmai nefiksuojami, taip pat techninėmis priemonėmis svarbu nustatyti, kas naudojasi pagrobtu telefonu, siekiama surinkti kuo daugiau duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktų, kad pakaktų pareikšti pagrįstus įtarimus.
2008-11-21 tarnybinis pranešimas, protokolas pažymi, jog A. G. nurodė jam priklausančios SIM kortelės numerį 869018123 ir tvirtina, kad numeriu naudojasi nuo vasaros. Tiriant rankinės vagystę nustatyta, kad iš karto po vagystės į rankinėje buvusį mobilaus ryšio telefoną, atitinkamą Imei Nr. buvo įdėta ir naudojama SIM kortelė Nr.869018123 (b.l.45,46). Nuosprendyje pagrįstai pripažinti ir paneigti nenuoseklūs A. G. parodymai dėl mobiliojo ryšio telefono Nokia įsigijimo ir naudojimo, SIM kortelės Nr. 869018123 naudojimo netrukus po nusikalstamos veikos.
Atmestinas nuteistojo skundo argumentas, jog nebuvo patenkintas jo prašymas suvesti jį į akistatą su nukentėjusiąją D. J.. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog buvo gautas tokio pobūdžio prašymas. Akistata nėra būtinasis procesinis veiksmas, tai tik viena iš apklausų rūšių.
Taip pat nuteistasis teigia, jog nebuvo atlikta ekspertizė dėl rankinės vagystės. LR (duomenys neskelbtini) str. numato, jog ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Iš bylos duomenų matyti, kad rankinę su joje buvusiais daiktais, dokumentais rado pašalinis asmuo, kad buvo perduota tiesiogiai nukentėjusiajai, atitinkamai fiksavosi kelių žmonių kontaktai, todėl nebuvo įmanoma išlikti nusikalstamą veiką padariusio asmens pėdsakams, nebuvo specialistų atliekamas objektų tyrimas. LR BPK 20str.1d.,2d. nustato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, ar gauti duomenys laikytini įrodymais kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Šiuo atveju pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent A. G. padarė nusikalstamą veiką.
Atsižvelgiant į visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.