Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko pasirašytą apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN045137 už tai, kad jis 2014 m. vasario 28 d., apie 16.30 val. Vilkaviškio r. sav., Gurbšilio k., vairavo automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,47 prom. girtumo laipsnis), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nepasirinko saugaus greičio ir įvažiavo į griovį. Tuo D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” 14, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Vilkaviškio r. PK, ATP protokolą surašiusi institucija) viršininkas šį nutarimą skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo jį panaikinti bei priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant D. Š. nuobaudą pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. sankcijos ribose. Teigia, kad skundžiamas 2014 m. gegužės 5 d. nutarimas priimtas neįsigilinant į visas bylos aplinkybes, nes D. Š. kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga. Pažeidimo padarymo vietoje, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, D. Š. pats parašė savo paaiškinimą, kuriame pripažino padaręs nurodytą pažeidimą ir dėl to gailėjosi, o apie tai, kad automobilį vairavo kitas asmuo, nieko nenurodė. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad minėtą transporto priemonę vairavo ne jis, o R. K.. Toks D. Š. paaiškinimas teismo posėdžio metu, kuris yra visiškai priešingas nei pažeidimo padarymo vietoje, Vilkaviškio r. PK viršininkui kelia abejonių. ATP protokolą surašiusios institucijos nuomone, D. Š. tokį paaiškinimą teismo posėdžio metu pateikė siekdamas išvengti griežtos atsakomybės. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad liudytojas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2014 m. vasario 28 d. jam paskambino D. Š. ir paprašė jį parvežti namo iš Vilkaviškio miesto. Važiuojant iš Vilkaviškio baigėsi degalai, todėl jis sustojo šalikelėje ir išėjo namo atsinešti kuro, D. Š. paliko neblaivų miegantį automobilyje. Tačiau, Vilkaviškio r. PK viršininko manymu, toks R. K. paaiškinimas vertintinas kritiškai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems duomenims, t. y. automobilis įvykio vietoje buvo rastas nuvažiavęs nuo kelio į šalikelę ir užklimpęs, todėl darytina išvada, jog degalai pasibaigę nebuvo ir automobiliui nuvažiavus nuo kelio į šalikelę ir užklimpus, buvo bandyta išvažiuoti. Be to, liudytojas nurodė, jog D. Š. vežė iš Vilkaviškio miesto į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau Gurbšilio kaimas, kuriame buvo rastas D. Š. su automobiliu, yra jau pravažiavus įvažiavimą į (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad D. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. vasario 28 d., apie 16.30 val. Vilkaviškio r. sav., Gurbšilio k., vairavo automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,47 prom. girtumo laipsnis), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nepasirinko saugaus greičio ir įvažiavo į griovį. Nepaisant to, kad įvykio vietoje D. Š. savo kaltės neneigė ir teigė, jog nuoširdžiai gailisi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę neigė. Nurodė, jog nurodyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė ir paaiškino, kad automobilį vairavo jo draugas R. K.. Be to, jokio eismo įvykio nebuvo, kadangi pasibaigus degalams R. K. šalikelėje pasistatė automobilį ir išėjo namo parsinešti kuro. Kodėl ant protokolo jis prisipažino, kad vairavo automobilį ir dėl to gailisi, jis nežino, kadangi buvo labai girtas ir aplinkybių neprisimena.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, neišnaudojo visų galimybių, tikrindamas D. Š. pateiktą versiją. Pirmiausia, teismas, nepareikalavo įvykio vietos schemos, kurioje būtų pažymėta automobilio buvimo vieta, neišsiaiškino tikslios pažeidimo fiksavimo vietos, kuri ypač svarbi vertinant liudytojų parodymus. O būtent, liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad D. Š. iš Vilkaviškio miesto jis vežė namo. Bylos duomenys patvirtina, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu automobilis rastas Gurbšilio k., Vilkaviškio raj. Remiantis žemėlapio http://maps.google.lt duomenimis, važiuojant iš Vilkaviškio link Gurbšilio, posūkis link (duomenys neskelbtini) yra neprivažiavus Gurbšilio. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netikrino, taip pat nenustatė kurioje kelio pusėje automobilis buvo. Be to, liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad D. Š. „buvo atsidaręs dureles ir iškritęs iš tos mašinos į griovį ir negalėjo atsistoti“. Ši aplinkybė apylinkės teismo nutarime taip pat neanalizuota, t. y., kurioje vietoje tiksliai buvo rastas D. Š. atvykus policijos pareigūnams.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas, D. Š. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad ATPK 35 str. 5 d. inter alia nustatyta, jog kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši norma taikoma ir tuo atveju, kai apeliacine tvarka panaikinamas apylinkės teismo nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-10-2013). Remiantis ATPK 302¹³ str., apygardos teismo nutarimai ir nutartys įsiteisėja jų paskelbimo dieną. Kadangi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimas apeliacine tvarka panaikinamas šia Kauno apygardos teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, remiantis ATPK 35 str. 5 d., to paties straipsnio 1 d. nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti iš naujo, t. y. nuo 2014 m. birželio 30 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.