Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-05 · Byla Nr. N-575-3571-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-05
Bylos Nr.
N-575-3571-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575–3571/2010Procesinio sprendimo kategorija 50.19; 52.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties V. M. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnė 2009 m. rugsėjo 21 d. V. M. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, būdama sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininke, nuo 2009 m. balandžio pabaigos iki 2009 m. birželio 15 d. sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) rakinamoje skelbimų lentoje paskelbė informaciją su J. Z. asmens kodu. Tuo V. M. Ž. pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 4 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

II.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi grąžino Institucijai dokumentus dėl V. M. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalį kaip nepilnai paruoštus.

Teismas nurodė, kad pateikti dokumentai neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų: administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta administracinio teisės pažeidimo vieta, kaltinimas nėra suformuluotas, administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytos tik pažeidimo aplinkybės.

III.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) adresas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta pažeidimo padarymo vieta. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. sausio 11 d. nutartį Nr. N16-370/2007, 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį Nr. N16-1742/2006, kuriose konstatuota, kad byla institucijai gali būti grąžinama tik išskirtiniais atvejais, kai teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, ir tik kai trūkumų negali pašalinti bylą nagrinėjantis organas. Nurodo, kad kaip pripažįstama mokslinėje teisės literatūroje, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta veikos kvalifikavimui reikšmės turi tik tada, kai tai tiesiogiai įvardijama teisės normoje. Pažymi, kad ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta nėra įvardijama kaip būtinasis pažeidimo sudėties požymis;

2) nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta ne tik ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti blanketinę teisės normą, bet ir konkreti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, kuri buvo pažeista. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus, pažeidimo esmė yra nurodyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir apylinkės teismui. ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje.

Pirmosios instancijos teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi grąžindamas Institucijai dokumentus dėl V. M. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn kaip nepilnai paruoštus, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais nurodė pažeidimo padarymo vietos nenurodymą, kaltinimo nesuformulavimą ir konkretaus teisės akto, kuris yra pažeistas, nenurodymą.

Iš byloje esančio V. M. Ž. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Institucijos pareigūnė jame plačiai aprašė administracinio teisės pažeidimo esmę atskleidžiančias aplinkybes, nurodydama apklaustų asmenų paaiškinimus ir konstatuodama, kad V. M. Ž. nuo 2009 m. balandžio pabaigos iki 2009 m. birželio vidurio skelbime nebuvo užtušavusi J. Z. asmens kodo, tokiu būdu paskelbė viešai neskelbtiną informaciją bei tuo pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 4 dalį. Šioje teisės normoje aiškiai įtvirtintas draudimas asmens kodą skelbti viešai. Todėl darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta ne tik ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, numatanti atsakomybę už administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyto pažeidimo padarymą, bet ir konkreti, aiškų draudimą įtvirtinanti, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo norma. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame pažeidimo esmė yra nurodyta, kaltinimas V. M. Ž. atitinka ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalį, todėl apylinkės teismo padaryta išvada, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo negalima nustatyti pažeidimo esmės, yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų nurodė pažeidimo padarymo vietos nenurodymą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) adresas, taip pat pažymėta, kad J. Z. asmens kodą V. M. Ž. paskelbė sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skelbimų lentoje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nekelia klausimo dėl pažeidimo vietos nurodymo. Akivaizdu, kad V. M. Ž., būdama sodininkų bendrijos pirmininke, žino, kur ši sodininkų bendrija ir jos skelbimų lenta, kurioje buvo viešai paskelbtas asmens kodas, yra. Taip pat pažymėtina, kad ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje administracinio teisės pažeidimo vieta neįvardijama kaip būtinas pažeidimo sudėties požymis, todėl nevisiškai tikslus administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo vietos nurodymas nėra pagrindas konstatuoti šį dokumentą turint esminių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima nagrinėti bylos iš esmės. Taip pat pabrėžtina, kad teismas, konstatuodamas, jog bylos teisingam išnagrinėjimui būtina tikslinti pažeidimo padarymo vietą, pats turi teisę rinkti papildomus duomenis.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius