Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo A. J. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovui D. K., atsakovės „Swedbank“, AB atstovui advokatui Vincentui Šupiniui, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams „Swedbank“ AB, A. B., D. K., dėl dalies kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog paskola buvo tikslinė – žemės sklypui įsigyti. Pateikė A. B. apklausos protokolą (b. l. 72–74), kuriuo prašė vadovautis, nes

pagal tarpusavio susitarimą ieškovas turėjo būti laiduotoju. Buvo suklysta dėl esminių aplinkybių, paskola nebuvo suteikta bendram turtui įgyti. Ieškovas jokių piniginių lėšų negavo, tai yra pagrindinė Kredito sutarties negaliojimo sąlyga.

Teismo posėdžio metu atsakovės „Swedbank“ AB atstovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog „Swedbank", AB, su A. B., D. K. ir A. J. 2007-08-03 sudarė kredito sutartį Nr. 07-081991-FA/07-082076-FA (toliau - Kredito sutartis), remiantis kuria buvo suteiktas 228 799,80 EUR dydžio kreditas (b. l. 8–13).

Įsipareigojimų pagal Kredito sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbti), esančio (duomenys neskelbti), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbti), (duomenys neskelbti), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbti), su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbti), įkeitimu (b. l. 8–9, 14–15).

„Swedbank", AB 2009-01-19 sutartį nutraukė (b. l. 35).

Teismas nurodo, jog ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad kreditas pagal Kredito sutartį buvo suteiktas tik A. B. ir D. K., nes tik jie sudarė žemės sklypo (kurio įsigijimui buvo teiktas kreditas) pirkimo–pardavimo sutartį.

Kredito sutarties 3.4 punkte numatyta, kad „kiekvienas kredito gavėjas turi teisę savarankiškai paimti kreditą, t. y. pateikti bankui kredito suteikimo sąlygų įvykdymą patvirtinančius dokumentus, 3.2 punkte nurodytus dokumentus ir pasirašyti mokėjimo pavedimus bei kitus Banko nurodytus dokumentus. Kiekvienas kredito gavėjas besąlygiškai patvirtina savo sutikimą su anksčiau šiame punkte nurodyta kredito paėmimo tvarka ir įsipareigoja solidariai atsakyti už abiejų kredito gavėjų kartu ir/ar už bet kurio iš jų atskirai paimto kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą ir kitų sutartyje numatytų prievolių tinkamą įvykdymą“ (b. l. 11). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad kredito gavėjui A. B. 2007-09-03 ir 2007-09-07 „Swedbank", AB pateikus mokėjimo nurodymus (b. l. 37–39) buvo išmokėtas Kredito sutartyje numatyto dydžio kreditas (b. l. 40–43). Teismas konstatuoja, jog „Swedbank", AB tinkamai įvykdė pareigą išmokėti Kreditą ir minėta Kredito sutarties sąlyga dėl kredito paėmimo byloje nėra ginčijama, ieškovo teiginiai dėl Kredito nesuteikimo yra nepagrįsti ir neįrodyti (CK 6.870 str., CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).

Teismas pažymi, jog ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.875 str. 3 d., teigdamas, kad kredito davėjas „Swedbank“, AB pažeidė sutartinius įsipareigojimus: nustatytu laiku nesuteikė kredito gavėjui, t. y. A. J., Kredito sutartyje numatytos sumos, todėl kredito sutarties dalis pripažintina nesudaryta.

Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda gavėjui pinigus, o gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir jų subjektai įgytų teises ir pareigas kartu su šalių susitarimu dėl sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Tinkamą sutarties dalyko perdavimą patvirtina anksčiau minėti mokėjimo nurodymai bei atsakovo bei kredito gavėjo A. B. sąskaitos išrašas (b .l. 41–43), iš kurio akivaizdžiai matyti tinkamas mokėjimo nurodymų įvykdymas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Teismas konstatuoja, kad „Swedbank", AB pateikti dokumentai neabejotinai įrodo pinigų perdavimo faktą, todėl ieškovo teiginiai dėl kredito nesuteikimo yra nepagrįsti ir neįrodyti (CK 6.870 str. 1, 2 d., CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).

Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas visiškai nepagrįstai sutapatina kredito pagal Kredito sutartį suteikimą su asmeniniu pinigų gavimu.

Pagal Kredito sutartį „Swedbank", AB įsipareigojo Kredito sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikti kredito gavėjams 228 799,80 EUR dydžio kreditą. Kadangi kredito gavėjais buvo A. B., D. K. ir A. J. ir Kredito sutartyje nebuvo numatyta „Swedbank", AB pareiga kiekvienam kredito gavėjui asmeniškai suteikti atitinkamo dydžio kreditą. Teismas nurodo, jog atsakovė „Swedbank“, AB nepažeidė Kredito sutarties 3.4 punkto, kai kreditą išmokėjo A. B. pateikus mokėjimo nurodymus. Ta aplinkybė, kad pagal Kredito sutartį suteikto kredito suma buvo panaudota įsigyjant žemės sklypą, kuris registruotas A. B. ir D. K. vardu, nesudaro pagrindo išvadoms, kad kreditas pagal Kredito sutartį nebuvo suteiktas arba buvo suteiktas netinkamai (CK 6.870 str. 1, 2 d., CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).

CK 6.6 str. 1 d. numatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kredito sutarties bendrosios dalies 2.2, 4.1 bei 13.1 punktuose nurodyta, kad kredito gavėjų prievolė grąžinti bankui paimtą kreditą, mokėti palūkanas bei kitus mokėjimus yra solidari (b. l. 11, 13). Įvertinant tai, kad Kredito sutartis buvo sudaryta tarp „Svvedbank", AB, A. B., D. K. ir A. J. ir kredito gavėjai laisva valia sutiko būti solidariais bendraskoliais, pasirašė ant kiekvieno Kredito sutarties lapo, todėl ieškovo A. J. ieškinio dalis dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia remiantis CK 6.875 str. 3 d. yra nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12 str., CPK 178 str.).

CK 6.185 str. 1 d. numatyta, kad standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. To paties straipsnio 2 d. numato, kad sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Ieškovas neneigia, kad būtent pats laisva valia pasirašė Kredito sutartį ir parašu patvirtino, kad vieną Kredito sutarties egzempliorių gavo, su jos sąlygomis susipažino ir jas suprato. Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškinio teiginiai apie klaidinančius atsakovės „Swedbank", AB, veiksmus, pagal kurios sąlygas kiti atsakovai gavo kredito sumą, o ieškovui buvo sukurta piniginė prievolė, yra visiškai nepagrįsti (CPK 12 str., CPK 178 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas, būdamas verslininkas, neįrodė aplinkybių, kad buvo atsakovų suklaidintas, nesuprato Kredito sutarties sąlygų ir iš jos išplaukiančių prievolių ir kad dėl to dalis Kredito sutarties yra negaliojanti (CPK 12 str., CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo ieškinį jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.