Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., gimęs 1990-06-02, (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis užsienyje, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2013-11-11 Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 304 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta; 2) 2016-03-31 Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 30 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda; 3) 2016-09-26 Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 9 MGL (338,946 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (225,96 Eur) bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityta G. B. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-08-16 iki 2016-08-17 (1 diena), kuris vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu prilyginamas 2 MGL (75,32 Eur) baudos dydžiui ir jam paskirta bausmė – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda subendrinta su 2016-03-31 Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 24 MGL (903,84 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 287 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. B. 2016-08-15, apie 22.30 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose J. Basanavičiaus g. 3, Skuodo m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas – 2,51 promilių, girtumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girdint Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato policijos pareigūnams J. D., V. L., S. S., panaudodamas psichinę prievartą, grasino policijos pareigūnui M. V., atliekančiam tarnybinę pareigą, reikalavo jį išleisti iš laikino sulaikymo patalpos, sakydamas M. V., kad jis yra medžiotojas ir, kai tik išeis iš policijos komisariato susiras M. V., ir nesvarbu, ar jis bus su policijos tarnybine uniforma, ar be jos, pasiims savo medžioklinį graižtvinį šautuvą ir M. V. nušaus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą. Parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, kad buvo pristatytas į policijos komisariatą dėl to, kad Skuodo priėmimo skyriaus patalpose netinkamai elgėsi poliklinikos darbuotojų atžvilgiu, iškoneveikė juos necenzūriniais žodžiais, dėl to jis labai gailisi, tačiau neprisimena, kad būtų sakęs policijos pareigūnui nukentėjusiajam, kokius nors grąsinimus jį nušauti. Jį ir jo draugą, sulaikę pareigūnai nuvežė į Skuodo rajono policijos komisariatą ir uždarė į skirtingas kameras. Jis sulaikytas buvo dvi paras. Gal ir galėjo priešintis pareigūnams, nes buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas. Tai, kad grasino ką nors nušauti, jis neprisimena, bet gal ir galėjo taip pasakyti. Kaip elgėsi sulaikymo kameroje nepamena, gal ir išdaužė stiklus. Tos aplinkybės, kad pas jį į kamerą būtų užėję iš karto keturi policininkai, jis taip pat nepamena. Savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nepamena, su byla yra susipažinęs, gal ir galėjo būti taip, kaip surašė policijos pareigūnai. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jis grasino nušauti, bet, kodėl taip nurodyta, jis nežino, jis net neturi ginklo. Neneigia, kad nuo 18 metų yra medžiotojas, tačiau ginklų neteko nuo 2016 m. vasario mėn., kai buvo nuteistas už muštynes, todėl aptariamo įvykio metu, jis jau ginklų nebeturėjo. Mano, kad jo draugas įvykio dieną buvęs su juo, bet jis negalėjo matyti paties įvykio, nes jie buvo skirtingose kamerose. Jo atžvilgiu buvo panaudoti antrankiai, elektrošokas naudojamas nebuvo. Įvykio aplinkybių detaliai neprisimena, aplinkybių, kad atsisako tirtis neblaivumą taip pat neprisimena. Po įvykio pirmiausia buvo apklaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, o antrą kartą atvykęs į Skuodo m., buvo apklaustas dėl grasinimų policijos pareigūnui, įtarimas jam buvo pareikštas vėliau. Teigia, kad jis nėra agresyvus, ir, jei ir būtų pasakęs ką nors policijos pareigūnams, šių grasinimų tikrai nebūtų įgyvendinęs. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi, kad viskas taip įvyko, teigia, kad taip daugiau nebedarys, prašė patvirtinti jo ir nukentėjusiojo pasirašytą susitarimą.

Nukentėjusysis M. V. paaiškino, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, policijoje dirba apie dvylika metų. Parodė, kad 2016 metais, dienos tiksliai nepamena atvyko į darbą. Po 19 val. buvo gautas pranešimas iš Skuodo ligoninės, kad reikalinga pagalba, nes tam tikri asmenys elgiasi agresyviai. Į įvykio vietą išvyko jo kolegos J. D. ir V. L., o jis su policijos pareigūnu S. S. liko policijos komisariate. Nebaigus darbų, buvo gautas policijos pareigūnų prašymas padėti. Tuomet, jis su S. S. nuvyko į ligoninę. S. S. nuėjo pirmas, o jis jam iš paskos. Einant į patalpas, girdėjosi triukšmas. Ligoninės priėmimo skyriuje buvo policijos pareigūnai J. D. ir S. S. ir vienas iš asmenų, bet ne kaltinamasis. Jam priėjus tas asmuo jam trenkė į petį, tuomet jis tą asmenį sulaikė ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Netrukus iš ligoninės patalpų išėjo S. S., J. D. ir V. L., jie vedėsi sulaikę kaltinamąjį G. B.. G. B. ir jo draugą parvežė į policijos komisariatą. Vaikinai buvo agresyvūs, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino. Jiems buvo nustatytas neblaivumas, jie patalpinti į laikinas išblaivinimo kameras. Sulaikytieji vis nerimo, spardė duris, sukinėjo filmavimo kameras. Jam kartu su policijos pareigūnu J. D., einant į kiemą, matė, kad kaltinamasis G. B. mėtė stiklo šukes per stebėjimo kameros akutę. Jis buvo sudaužęs stiklus, todėl bijojo, kad jis savęs nesusižalotų su stiklo šukėmis, todėl nusprendė G. B. perkelti į kitą laikino sulaikymo patalpą. Jis kartu su S. S., J. D. ir V. L. nuėjo prie kameros. Įvykio metu stovėjo koridoriuje, ties durimis, priešais sulaikymo kamerą, o kaltinamasis stovėjo tarpduryje, veržėsi lauk, todėl J. D. kaltinamąjį stumtelėjo ranka į vidų. Jis su savimi turėjo pasiruošęs elektrošoko prietaisą, nes G. B. elgėsi labai agresyviai, prašė būti paleidžiamas namo. Ką būtent sakė ir ko reikalavo, tiksliai nepamena, bet prisimena, kad reikalavo jį paleisti. Atidarius duris, M. B. iš karto jam pasakė, kad jis yra medžiotojas, reikalavo paleisti ir pasakė jam „nesvarbu ar tu būsi tarnybos metu, ar ne tarnybos, su uniforma ar be jos, su graižtviniu šautuvu per optiką tave nušausiu“. Kaltinamasis G. B. buvo perkeltas į kitas patalpas, tik po keturių ar penkių valandų jis užmigo. Kitas sulaikytasis asmuo negrasino. Nors policijoje dirba apie dvylika metų, yra buvę visokių incidentų, grasinimų iš neblaivių asmenų, bet toks įvykis, kad būtų grasinama jo gyvybei, per visą tarnybos laiką buvo pirmą kartą, tokių agresyvių asmenų jis nėra matęs. Mano, jog galimai M. B. pamatė elektrošoką, ir todėl jam pagrasino. Sakydamas grąsinimus G. B. žiūrėjo būtent į jį, lyg ir norėjo eiti link jo, bet policijos pareigūnas J. D. prilaikė jį ranka, jis supratęs, kad tuos žodžius M. B. sakė būtent jam. Pamačius tokią asmens agresiją, ir žinant, kad jis yra medžiotojas, manė, kad pastarasis grasinimą įvykdys. Tą patį vakarą, kažkas iš pareigūnų tikrino informaciją, ir nustatė, kad M. B. yra medžiotojas, iš tiesų yra turėjęs netgi du šaunamuosius ginklus. Jis nėra vedęs, bet jis gyvena su sugyventine ir turi du mažamečius vaikus, todėl bijojo ir dėl jų saugumo. Jam padaryta žala, nes dėl šio įvykio, kai jam tekdavo dirbti naktinę pamainą, šeima važiuodavo į Kretingą, nes bijojo būti namuose. Iki to įvykio, su šeima pas tėvus išvažinėti nereikėjo. Po įvykio, kai buvo išleistas kaltinamasis, jis manė, kad kaltinamojo gąsdinimai gali būti realiai įvykdyti, jautė baimę, visą laiką, būdamas darbe, galvojo apie šeimą. Po šio įvykio, jis nepastebėjo, kad jį kas nors persekiotų, tačiau, kai pamatydavo, kokį nors nematytą automobilį prie namų, visada pasižiūrėdavo. Kaltinamojo po įvykio nebeteko matyti. Jam kolegos sakė, kad kaltinamajam išsiblaivius jis elgėsi normaliai, tyrėja nurodė, kad jo elgesys buvo normalus. Mano, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė paveiktas didelio kiekio alkoholio. Jis su kaltinamuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, sutarė, jog kaltinamasis atlygins pusę jo pareikšto civilinio ieškinio sumos ir nesiartins prie jo namų. Prašo teismo patvirtinti jo ir kaltinamojo susitarimą dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes vien dėl šio įvykio, jam ir jo šeimai teko gyventi baimėje.

Liudytojas J. D. parodė, kad dirba Skuodo rajono policijos komisariato tyrėju. Jis kartu su nukentėjusiuoju dirbo apie dešimt metų. Pamena, kad buvo įvykis ligoninėje, jam kartu su kolegomis nuvykus į ligoninę, pamatė du agresyviai besielgiančius jaunuolius, po to juos sulaikė ir parvežė į policijos komisariatą, ir patalpino į laikino sulaikymo kameras. Sulaikytieji jaunuoliai nerimo, daužė stiklus, reikalavo būti paleidžiami iš laikino sulaikymo patalpos, todėl jis su kitais policijos pareigūnais nuėjo jų nuraminti. Jiems įėjus į kameros vidų, kaltinamasis G. B. M. V. pasakė, kad jį nušaus. Tiksliai kaltinamojo išsakytų frazių jis pakartoti negali, nes įvykis buvo pakankamai seniai, todėl tiksliai visko neprisimena. Mano, kad M. V. buvo įbaugintas ir po jam išsakytų grasinimų nušauti, jis turėjo realų pagrindą bijoti, . Jo darbe agresyvių piliečių tikrai pasitaiko, bet, kad būtų grasinta nušauti policijos pareigūną nėra buvę. Policijos komisariato patalpos filmuojamos, ar būtent to įvykio vaizdas matytųsi, jis negali atsakyti. Kiek prisimena, kaltinamasis reikalavo, kad jį išleistų. Tuo metu, kai pas kaltinamąjį įėjo į kamerą, jis ėjo link kaltinamojo, M. V., V. L. ir S. S. liko stovėti prie durų. Jis bandė kaltinamąjį raminti. Kadangi M. V. turėjo pasiėmęs elektrošoką, todėl galimai jam ir buvo pagrasinta. Po įvykio su kaltinamuoju susitikęs nebuvo, jo nematė.

Liudytojas V. L. parodė, kad dirba Skuodo rajono policijos komisariate reagavimo skyriaus viršininku. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo, jis nevietinis, teko su juo matytis, vykdant pareigą. Nukentėjęs yra bendradarbis, jį pažįsta apie dvylika metų. 2016-08-15, tuo metu jis buvo kriminalinės policijos tyrėju, dirbo ekipaže kartu su policijos pareigūnu J. D.. Tą dieną dirbo ir kitas ekipažas: policijos pareigūnai S. S. su M. V.. Apie 19.20 val., buvo gautas pranešimas, kad reikalinga pagalba ligoninės priėmimo skyriuje. Jam nuvykus su J. D., priėmimo kambaryje buvo keturi asmenys, vienas jų - kaltinamasis. Vyko konfliktas, vaikinai buvo neblaivūs, jie reiškė nepasitenkinimą gydytojų darbu. Vaikinai elgėsi labai agresyviai, agresyviau elgėsi kaltinamasis. Vartojo necenzūrinius žodžius gydytojų ir jų atžvilgiu. Bandė raminti, jis pats kelis kartus sakė, kad ramintųsi, sakė, kad negalima taip elgtis viešoje vietoje, drausmino, tačiau jie nereagavo. Nusprendė juos pristatyti į policijos komisariatą. Iškvietė kitą ekipažą į pagalbą. Jiems atvykus, sulaikė tuos asmenis. Kadangi priešinosi, panaudojo specialiąsias priemones, uždėjo antrankius. Policijos komisariate nustatė jaunuolių tapatybes, tai buvo G. ir kaltinamasis M. B.. Nustatė jų neblaivumą, G. iš karto sutiko pasitikrinti neblaivumą, o G. B. iš pradžių atsisakęs, vėliau, gal po dviejų valandų, sutiko tikrintis neblaivumą. Pamena, kad abi jaunuoliams buvo nustatytas neblaivumas virš dvi promiles. Kadangi jaunuolių elgesys buvo agresyvus, jie buvo uždaryti į laikino sulaikymo kameras. Po to, kaltinamasis išdaužė stiklo blokelį, kameroje buvo pilna stiklo šukių. Per stebėjimo kamerą, pamatė, kad kaltinamasis per stebėjimo akutę mėto šukes, tuomet nusprendė jį perkelti į kitą patalpą. Nuėjus į jo kamerą, M. V. išsitraukė elektrošoką ir tuomet įvyko konfliktas. Į sulaikymo kamerą, pas kaltinamąjį M. B., ėjo visi keturi pareigūnai, siekiant išvengti kaltinamojo pasipriešinimo. Tuomet kaltinamasis pradėjo grasinti, rodė pirštu į M. V., sakė, kad jis yra medžiotojas, turi šautuvus, nušaus su graižtviniu šautuvu. Suprato, kad šie grasinimai buvo nukreipti į nukentėjusįjį policijos pareigūną M. V.. Pamena, kad M. V. nukentėjusiajam sakė, kad „atvyksiu, nesvarbu ar būsi su uniforma, ar be jos, patykosiu iš pasalų ir nušausiu“. Grasinimų darbe būna visokių, bet, kad nušaus, durtų su pirštu, nėra buvę. Šiai dienai jis yra nukentėjusiojo vadovas, bet įvykio metu nebuvo. Kai bendraujama su vietiniais asmenimis gali nuspėti ko iš jų tikėtis, o kaltinamasis buvo atvykęs, be to su ir su teisėsauga turėjęs reikalų, todėl mano, kad nukentėjusiajam buvo pagrindo bijoti. Informaciją, ar kaltinamasis turi ginklų, tiktino kitą dieną. Ar po įvykio nukentėjęs buvo atostogose, nežino. Kaltinamasis veržėsi lauk iš sulaikymo kameros, reikalavo jį išleisti. Grasinimo M. V. metu, visi policijos pareigūnai buvo koridoriuje, o kaltinamasis tarpduryje.

Liudytojas S. S. paaiškino, kad jis dirba Skuodo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėju. Parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, susidūrė su juo aptariamo įvykio metu. Nukentėjusysis yra jo kolega, su juo kartu dirba virš trijų metų. Kadangi įvykis buvo seniai, jis pamena tik detales, todėl prašo remtis jo tarnybiniu pranešimu ir ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais. Kai nukentėjusiajam pagrasino ji buvo ir viską matė. Kokiais žodžiais kaltinamasis grasino, jis negali pakartoti, bijo suklysti. Pamena, kad įvykio metu, nukentėjusysis bendravo su kaltinamuoju, jie stovėjo vienas prieš kitą, suprato, jog kaltinamasis grasina M. V.. Kaip jautėsi M. V. po įvykio, jis nežino, nes apie tai nekalbėjo. Taip pat pamena, kad kaltinamasis M. V. grasino nušauti. Ar M. V. išsigando, negali pasakyti, su juo nekalbėjo apie tai. Jam kaltinamasis negrasino.

Liudytoja L. B. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo mama. Parodė, kad įvykio dieną, jos sūnus turėjo išvykti dirbti į užsienį. Kelionės metu, jos sūnaus draugės tėvas iškrito iš automobilio ir susižalojo, todėl užsuko į Skuodo ligoninę, kad pastarajam būtų suteikta pagalba. Ligoninėje įvyko konfliktas, nebuvo suteikta reikalinga pagalba, todėl sūnus su draugu pakėlė triukšmą. Atvykus policijai, jos sūnus ir jo draugas buvo sulaikyti. Sūnus gal ir išsakė grąsinimus policijos pareigūnams, bet mano, kad tai tik neblaivių asmenų išsakytos kalbos. Jos sūnus M. B. ginklų neturi, todėl mano, kad grasinimų realiai ir negalėjo įvykdyti. Sūnus yra turėjęs problemų su teisėsauga, tačiau namuose jis yra geras. Po įvykio, sūnus tikrai nenorėjo vykti į Skuodą ir aiškintis su policijos pareigūnais. Atvykus į teismą, ir įėjus policijos pareigūnams, klausė sūnaus, kuris yra nukentėjusysis, tačiau jis negalėjo net parodyti, kuris iš jų yra tas, kuriam galimai pagrasino. Sūnus nėra kerštingas, dirba užsienyje, darbą Švedijoje yra išsaugojęs. M. B. nuo aštuoniolikos metų yra medžiotojas, medžiojo aktyviai, ankščiau turėjo du ginklus, tačiau jam teisė į ginklus yra atimta, nes buvo nuteistas už muštynes.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis yra kaltinamojo tėvas. Parodė, kad sūnus apie jam apie šį įvykį nieko nepasakojo. Jam žinoma, kad įvykio dieną sūnus turėjo išvykti į užsienį dirbti, bet neišvyko, tik po to sužinojo, kad jis yra sulaikytas. Apie grasinimus policijos pareigūnui, jam nieko nėra žinoma. Jo manymu, sūnus nėra agresyvus ar kerštingas, jis yra darbštus dirba nuo keturiolikos ar penkiolikos metų, pats užsidirba. Sūnus yra aktyvus medžiotojas, tačiau jam teisė turėti ginklą yra atimta. Mano, kad jo sūnus tikrai nebūtų galėjęs įvykdyti grasinimų.

Alkoholio matuoklio kvito parodymais nustatyta, kad 2016-08-15, 22.50 val., G. B. nustatytas 2,51 promilės girtumas (b. l. 66).

Pažymos iš licencijuojamos veiklos posistemio išrašo matyti, kad 2011-09-08 G. B. buvo išduotas leidimas įsigyti ginklą (b. l. 69).

2016-02-17 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimu Nr. 16-12-85-00040-e nuspręsta paimti iš G. B., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001053, ir G. B. vardu įregistruotus ginklus: lygiavamzdį šautuvą IZH 27 EM 1S, Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinį šautuvą CZ550, Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kol paaiškės koks bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03978-16 (b. l. 70).

2016-05-05 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimu dėl leidimo (nešiotis) ginklus panaikinimo Nr. 16-11-85-00137-e nuspręsta panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, išduotą leidimą G. B. laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus (b. l. 71).

Pažymos iš licencijuojamos veiklos posistemio išrašu nustatyta, kad 2016-08-17 įrašų apie G. B. išduotus leidimus ginklams nėra (b. l. 72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-25 nukentėjusysis M. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens jam padarytą 2000 Eur neturtinę žalą (b. l. 23). 2017-Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis pateikė rašytinį susitarimą dėl susitaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 179).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu.

Surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis G. B., būdamas neblaivus, panaudodamas psichinę prievartą, grasino policijos pareigūnui M. V., atliekančiam tarnybinę pareigą, reikalaudamas jį išleisti iš laikino sulaikymo patalpos, sakydamas M. V., kad „jis yra medžiotojas ir, kai tik išeis iš policijos komisariato susiras nukentėjusįjį, ir nesvarbu, ar jis bus su policijos tarnybine uniforma, ar be jos, pasiims savo medžioklinį graižtvinį šautuvą ir M. V. nušaus“. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nors ir dėl savo neblaivumo negalėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių, tačiau prisipažino, kad galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, reikalaudamas išleisti iš laikino sulaikymo kameros, panaudoti M. V. atžvilgiu psichinę prievartą, grasindamas jį nušauti. Pats nukentėjusysis M. V. kaltinamojo išsakytus žodžius suprato kaip realų ir akivaizdų grasinimą. Teismo vertinimu kaltinamojo G. B. pasakyta frazė pripažintina kaip konkretus, realus ir akivaizdus grasinimas pareigūnui jį nušauti, taigi visiškai atitinkanti BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo būdą – psichinės prievartos panaudojimą, nes įvykio kontekste M. B. pasakyta pastaroji frazė rodo, jog jis gali realizuoti savo grasinimus ateityje, be to, M. B. keletą kartų teistas, teistumas neišnykęs, yra aktyvus medžiotojas, yra turėjęs šaunamųjų ginklų, taip pat ir graižtvinį šautuvą, kuriuo ir grasino nušauti policijos pareigūną, kas taip pat patvirtina jo išsakytų grasinimų realumą. Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės neginčytinai patvirtina tyčinės kaltės buvimą G. B. veikoje. Šią išvadą, kaip minėta, patvirtina byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, nes tiek nukentėjusysis M. V., taip pat liudytojai J. D., V. L., S. S. patvirtino, kad kaltinamasis, reikalaudamas jį išleisti iš laikino sulaikymo patalpos, pagrasino M. V. panaudoti psichinę prievartą – nušauti jį graižtviniu šautuvu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo bei liudytojo policijos pareigūnų parodymais, juolab, kad ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu šių parodymų nepaneigė ir iš esmės su jais sutiko. Taigi, šie kaltinamojo M. B. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 287 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą M. B. padarė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad grasina policijos pareigūnui dėl jo tarnybinės veiklos, ir to norėjo, o, siekdamas nedelsiant būti paleistas iš laikino sulaikymo patalpos, panaudodamas psichinę prievartą kaip priemonę savo tam tikslui pasiekti, grasino policijos pareigūno gyvybei ir jo sveikatai.

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas jo paties teigimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Kaltinamasis anksčiau neteistas, bausmės atliktos, teistumas neišnykęs, turi galiojančią administracinę nuobaudą, psichikos ir priklausomybių įskaitoje nėra, yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu dirba užsienyje. Nuo nusikaltimo praėjo daugiau nei ketveri mėnesiai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų jis nepadarė. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam atleido. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamajam atleido, ir jam pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti ir patvirtinti kaltinamojo ir jo rašytinį susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis G. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, G. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis M. V. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 23). Kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitarė dėl savanoriško neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, kaltinamojo ir nukentėjusiojo pateiktas susitarimas dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nei viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių, susitarimu išsprendžiamas civilinis ieškinys, todėl patvirtintinas, bylos procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. pareikšto civilinio ieškinio 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nutraukti (BPK 113 str., CPK 42 str., 140 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsnio, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017-01-05 susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį G. B. įsipareigoja atlyginti M. V. neturtinę žalą – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) iki 2017-02-05, nustatant, kad piniginės lėšos turi būti pervedamos į M. V. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, banko kodas 73000.

Procesą dėl M. V. pareikšto civilinio ieškinio 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti nutraukti.

Informuoti kaltinamąjį G. B., kad, jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei kaltinamasis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.