- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- ATP-764-533/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo Ž. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. jam paskiriant 1100 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Ž. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. ir nubaustas 1100 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui už tai, kad jis 2011 m. liepos 9 d., 13.12 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) viaduku, Vilniuje, esant leistinam 50 km/h greičiui, vairuodamas automobilį Mazda 3, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo 108 km/h greičiu, t.y. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 punktą, draudžiantį gyvenvietėse važiuoti didesniu kaip 50 km/h greičiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas, teismas padarė neteisingas išvadas dėl jo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d. Skunde detalizuojamos ATPK 256 straipsnio nuostatos bei pažymima, kad pagal teismų praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apelianto manymu, abejonių kelia tariamo jo padaryto pažeidimo užfiksavimo aplinkybės. Apeliantas neneigia važiavęs apie 90 km/h greičiu, nes tokį greitį buvo užfiksavęs automobilyje įmontuotos automatinio greičio palaikymo kontrolės sistemos pagalba, tačiau nesutinka su pareigūnų nurodytu 108 km/h greičiu. Atkreipia dėmesį, jog greičio matuoklyje nebuvo informacijos, jog tai yra būtent apelianto automobilio greitis. Mobilaus greičio matuoklio „Berkut“ viena iš savybių yra ta, kad matuojant greitį parenkamas kontroliuojamo greičio tipas (režimas) – „pats greičiausias“ arba „pats arčiausias“, matuojant greitį pareigūnas gali suklysti, nes matuoklis neturi funkcijos užfiksuoti konkretaus automobilio duomenų. Pažymi, kad teisme policijos pareigūnas pripažino, jog už pažeidėjo automobilio važiavo kita transporto priemonė, todėl, apelianto įsitikinimu, liko nepaneigta galimybė, jog policijos pareigūnas užfiksavo ne apelianto vairuojamo automobilio, o kito važiavusio prieš jį ar už jo, greitį. Apeliantas taipogi mano, jog policijos patruliai, atlikdami savo pareigas, nesilaikė teisėtumo principo, numatyto ATPK 7 str., patys pažeidė KET 155.2 punktą, draudžiantį sustoti ir stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose. Teigia, kad šiuo atveju taipogi nebuvo jokio būtino reikalingumo vykdant tarnybines pareigas statyti tarnybinį automobilį draudžiamojoje vietoje, policijos pareigūnai tarnybinį automobilį be šviesos signalo buvo pasistatę judrioje eismo vietoje (greitėjimo juostoje), pažeisdami KET reikalavimus, be to, sustoti greitėjimo juostoje buvo nurodyta ir apeliantui, tuo pareigūnai, Ž. P. manymu, kėlė pavojų sau patiems ir kitiems eismo įvykio dalyviams bei trukdė kitų transportų priemonių eismą. Apeliantas mano, kad policijos patrulių veiksmai negali būti pateisinami ir laikomi teisėtais, o tų veiksmų metu surinkti faktiniai duomenys negali būti laikomi teisėtais gautais įrodymais, dėl ko administracinio teisės pažeidimo teisena jo atžvilgiu buvo pradėta pažeidžiant įstatymus ir kitus norminius aktus ir yra neteisėta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais ir objektyviais liudytojo (vyr. patrulio) M. M. parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai Ž. P. pripažino kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d., padarymo.
Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 kilometrų per valandą.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž. P. kaltu pagal minėtą ATPK straipsnį, nurodė, jog apelianto kaltę įrodo liudytojo M. M. parodymai, tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, įvykio vietos schema bei kiti duomenys. Pažymima, kad 2011 m. liepos 9 d. paaiškinime Ž. P. nurodė, kad autopilotą nusistatė 90 km/h greičiu, kadangi manė, jog tame kelyje leistinas greitis 80 km/h. Šias aplinkybes patvirtino teisme ir papildomai nurodė, jog važiuojant pirma eismo juosta jį aplenkė visureigis, paskui kurį vėliau jis persirikiavo į antrą eismo juostą, nes į Geležinio vilko gatvę nuo viaduko leidosi kitas automobilis. Be to, apeliaciniame skunde Ž. P. taipogi neneigė važiavęs apie 90 km/h greičiu, nes tokį greitį buvo užfiksavęs automobilyje įmontuotos automatinio greičio palaikymo kontrolės sistemos pagalba, tačiau nesutinka su pareigūnų nurodytu 108 km/h greičiu ir tvirtina, jog policijos pareigūnas užfiksavo ne apelianto vairuojamo automobilio, o kito važiavusio prieš jį ar už jo, greitį. Taigi, Ž. P. davė nuoseklius paaiškinimus viso proceso metu. Kita vertus ir iš patrulio M. M. 2011 m. liepos 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog sustabdyto automobilio Mazda 3, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas (Ž. P.) paaiškino, jog buvo įjungęs autopilotą ir nustatęs 90 km/h (b. l. 5).
Pažymima, jog bylos medžiaga nustatyta, kad kelio ruožas, kuriuo važiavo Ž. P. vairuojamas automobilis, yra po pagrindinio ir šalutinio kelių jungimosi, t.y. po sankryžos požymius atitinkančios vietos, todėl minėtame ruože galioja bendras gyvenvietėse leistinas nustatytas 50 km/h greitis, o ne iki tos sankryžos nustatytas 80 km/h greitis. Tačiau nubaustojo versija, kad policijos pareigūnas užfiksavo ne apelianto vairuojamo automobilio, o kito važiavusio prieš jį ar už jo, greitį, nepaneigta byloje surinktais įrodymais. Atkreipiamas dėmesys, jog teisme apklaustas policijos pareigūnas M. M. pripažino, jog už pažeidėjo automobilio važiavo kita transporto priemonė. Byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, jog Ž. P. nagrinėjamu atveju važiavo 108 km/h, nėra.
Apeliantas taipogi nurodo, jog policijos patruliai, atlikdami savo pareigas, pažeidė KET 155.2 punktą, draudžiantį sustoti ir stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose. Pagal įvykio metu galiojusį Policijos patrulių veiklos instrukcijos 82 punktą patruliams draudžiama: stabdyti transporto priemones kelių ruožuose, kur ribotas matomumas, stačiose įkalnėse ir nuokalnėse, sankryžose, perėjose, geležinkelio pervažose ir kitose pavojingose vietose, kur sustojusi transporto priemonė gali sukelti autoavariją, sutrukdyti kitų transporto priemonių eismą, sudaryti transporto grūstį, užstoti kitiems vairuotojams kelio ženklus ar šviesoforo signalus, sukelti pavojų patrulių ir (arba) eismo dalyvių gyvybei ar sveikatai; paimti valstybinio numerio ženklus. Tuo tarpu vien transporto priemonės sustabdymas greitėjimo ir lėtėjimo juostose, priešingai nei nurodyta skunde, nereiškia, jog tokia situacija gali sukelti autoavariją, sutrukdyti kitų transporto priemonių eismą, sudaryti transporto grūstį, sukelti pavojų patrulių ir (arba) eismo dalyvių gyvybei ar sveikatai.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog Ž. P. 2011 m. liepos 9 d., 13.12 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) viaduku, Vilniuje, esant leistinam 50 km/h greičiui, vairuodamas automobilį Mazda 3, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo 108 km/h greičiu, o visos abejonės aiškintinos administracinės atsakomybėn trauktino asmens naudai, todėl byla dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ž. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. Ž. P. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.