- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 2-98-325/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Kontrimas
- Atsakovas
- A. M.
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Kiro statyba“, atstovaujamos UAB „Eurobankrotas“ įgalioto asmens bankroto administratoriaus Reginos Stuogienės, ieškinį atsakovui A. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pilnos restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2012-06-20 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Kiro statyba“ ir A. M. bei taikyti restituciją (b.l. 1-4). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2012-09-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Kiro statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Eurobankrotas“, o bankrutuojančios įmonės administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad 2012-06-20 UAB „Kiro statyba“, atstovaujama direktoriaus D. L., su atsakovu sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė neatlygintinai perleido atsakovui reikalavimo teisę, patvirtintą 36430,99 Lt dydžio skolos dokumentais, į skolininką UAB „Pakruojo parketas“. Mano, kad šis sandoris yra priešingas įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjęs turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 130 str.). Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).
Teisę ir pareigą reikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais administratoriui nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.
Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d. įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę. A. P. suteikia ne sandorio šaliai – bankroto administratoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydamas šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismas turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje yra išskiriamos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nustačius, kad yra šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.
Šioje byloje nustatyta, kad 2012-06-20 UAB „Kiro statyba“, atstovaujama direktoriaus D. L., su A. M. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Kiro statyba“ neatlygintinai perleido A. M. reikalavimo teisę į skolininką UAB „Pakruojo parketas“ (b.l. 10-12).
Teismas pažymi, kad actio Pauliana instituto pagrindu sandoris gali būti nuginčytas tik tuo atveju, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Šiuo atveju, UAB „Kiro statyba“ 2012-06-20 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudaryti su atsakovu neprivalėjo, jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų imperatyvą šalims sudaryti ginčijamą sutartį, taip pat nebuvo, be to, jokios realios naudos iš Reikalavimo teisės perleidimo sutarties UAB „Kiro statyba“ negavo.
UAB „Kiro statyba“, atstovaujama direktoriaus D. L., žinojo, kad ginčijamas sandoris jo sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis sustiprins ieškovo nemokumo grėsmę ir pažeis kreditorių teises, t.y. sandoris ieškovui buvo aiškiai nuostolingas, tai prieštaravo jo įstatuose nustatytiems veiklos tikslams. Ginčo sutarties sudarymo metu UAB „Kiro statyba“ neturėjo pakankamai turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais, o, sudariusi ginčo sutartį, dar labiau sumažino savo galimybes grąžinti skolą kreditoriams, pažeisdama jų teises (Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d.).
Nustatyta, kad ginčijamas sandoris – reikalavimo teisių perleidimo sutartis - buvo sudaryta neatlygintiniai, todėl iš esmės atsakovo sąžiningumo klausimas įprastu atveju neturėtų būti sprendžiamas. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 2 d. neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Taigi, jei sandoris neatlygintinis, kaip šiuo atveju, tai kitos šalies, t.y. atsakovo sąžiningumas ar nesąžiningumas sandorio galiojimui reikšmės neturi.
Įvertinus faktines bylos aplinkybes, padaroma pagrįsta išvada, kad UAB „Kiro statyba“, atstovaujama direktoriaus D. L., sudarydamas ginčo sutartį, buvo nesąžiningas, o bankrutuojančios UAB „Kiro statyba“, atstovaujamos UAB „Eurobankrotas“ įgaliotas asmuo bankroto administratorius, nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti (Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d., 6.67 str. 1 p.).
2012-06-20 Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo UAB „Kiro statyba“ ir atsakovo A. M., yra neteisėta, pažeidžianti ieškovės kreditorių teises, todėl pripažintina negaliojančia. Pripažinus minėtą sandorį negaliojančiu, naginėjamoje byloje būtina taikyti restituciją, grąžinti šalis į pirmykštę iki sandorio buvusią padėtį, visų pirma tam, kad būtų atkurtas UAB „Kiro statyba“ mokumas (Lietuvos Respublikos CK 1. 80 str. 2 d.).
Iš atsakovo priteistinos 1093,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 80 str.1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
2012-12-17 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 13-14) paliktinos galioti iki teismo sprendimo už akių įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 1, 2 d., 286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
2012-06-20 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Kiro statyba“, į.k. 302277579, ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia.
Taikyti restituciją, t.y. grąžinti šalis į pradinę padėtį – pripažįstant, kad reikalavimo teisė į skolininką UAB „Pakruojo parketas“, į.k. 168051842, 36430,99 Lt (trisdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų trisdešimties litų ir 99 ct) dydžio sumai priklauso UAB „Kiro statyba“, į.k. 302277579.
Iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 1093,00 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą yra būtina pateikti teismui.
2012-12-17 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo už akių įvykdymo.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.