- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-206-491/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kategorijos
- 2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria O. N. (O. N.) buvo panaikintas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi O. N., būnant nepakaltinam padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi O. N. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis buvo pakeista iš stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
3. To paties teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi jam taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į jo ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis jam buvo tęsiamas iki šiol.
4. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi O. N. buvo panaikinta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad O. N. psichikos būklė yra pakankamai stabili jau ilgą laiką, jis nebėra pavojingas visuomenei, kas sudaro pagrindą jam panaikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.
Šalies argumentai
5. Skundu prokuroras prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas padarė skubotą išvadą dėl O. N. socialinio pavojingumo išnykimo ir jo psichikos būklės stabilaus pagerėjimo. Teigia, kad teismas nepakankamai atidžiai įvertino VšĮ (duomenys neskelbtini) Komisijos aktą, šios sveikatos priežiūros įstaigos atstovo ir O. N. motinos N. N. paaiškinimus teismo posėdyje, kad O. N. savavališkai susimažino jam skiriamų vaistų dozę, vartoja alkoholį, jam pasireiškia negatyvieji šizofrenijos simptomai, jis stokoja kritikos susirgimui ir padarytoms nusikalstamoms veikoms. Nors O. N. per visą jo priverstinio gydymo laikotarpį nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų, tai nesudaro pagrindo jam panaikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Be to, daugiau duomenų dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo O. N. yra kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje yra nagrinėjamas klausimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės jam pratęsimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į prokuroro skundą O. N. prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad apylinkės teismo posėdyje jo motina neišreiškė susirūpinimo dėl to, kad jis kartais išgeria alkoholio. Jis vaistus geria tik miegui ir jokių jo psichikos būklės pokyčių į blogąją pusę nebuvo.
7. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
8. Skundas atmetamas.
9. Apeliantas savo skunde iš esmės nurodo tai, kad O. N. psichikos būklė nepasikeitė, todėl jo socialinis pavojingumas visuomenei yra išlikęs. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, darydamas priešingą išvadą, nepakankamai išsamiai įvertino byloje surinktus duomenis (VšĮ (duomenys neskelbtini) Komisijos aktą, šios centro atstovo, O. N. motinos paaiškinimus), pagal kuriuos O. N. dar reikalinga tęsti priverstinį ambulatorinį gydymą dėl nepakankamos jo kritikos ligai bei susirgimui. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su esmine skundžiamos apylinkės teismo nutarties išvada, jog O. N. psichikos būklė šiuo metu yra stabiliai pagerėjusi, o jo socialinis pavojingumas yra išnykęs. Pritardamas pakankamai išsamiems skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, apygardos teismas jų nekartoja ir atsako į esminius apelianto skundo argumentus.
10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Tačiau pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymo išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, kurią teismas vertina visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesuteikdamas jai prioriteto. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichikos būklė ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
11. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl būtinumo toliau stebėti O. N. ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ar šią priverčiamąją medicinos priemonę jam panaikinti, atsižvelgė bei įvertino iš esmės visus byloje surinktus reikšmingus duomenis bei padarė teismui pateiktais dokumentais pagrįstą išvadą, jog O. N. sveikatos būklė šiuo metu yra esmingai pasikeitusi – ji jau kurį laiką yra stabiliai pagerėjusi. Tai patvirtina skundžiamoje nutartyje gausiai cituotos ankstesnių teismų nutartys, iš kurių matyti, jog maždaug nuo 2017 m. O. N. psichikos būklė yra pagerėjusi bei stabili, joks pastebimesnis jo psichikos būklės pablogėjimas nuo priverstinio ambulatorinio gydymo pradžios iki šiol nebuvo nustatytas. Per visą šį laikotarpį nebuvo O. N. psichikos ligos paūmėjimų, jis lankėsi pas gydytojus. Skunde prokuroras teisingai nurodo ir su tuo nėra pagrindo nesutikti, jog O. N. ne visada nepriekaištingai laikėsi gydytojų nurodymų, t. y. pats asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, susimažino jam skiriamų medikamentų dozę ir juos vartoja prieš miegą, kadangi kitaip neužmiega. Tačiau, kaip galima suprasti, priverstinio ambulatorinio gydymo metu O. N. jam skirtus vaistus vartoja bei iš esmės suvokia, kad juos jam reikia vartoti. O. N. pripažino retkarčiais išgeriantis alkoholio. Tai patvirtino ir jo motina N. N.. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad O. N. piktnaudžiautų alkoholiu ir, kas svarbiausia, tai turėtų įtakos jo ligos simptomų sustiprėjimui ar neigiamai tiesiogiai įtakotų jo psichinės sveikatos būklę. Apie tai jo motina N. N., su kuria jis kartu gyvena, teismo posėdyje duomenų nepateikė. Priešingai, O. N. per daugiau kaip 6 metus, kuomet jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nepadarė jokių teisės pažeidimų, nefiksuotos jokios jo agresijos apraiškos prieš motiną, gydytojus, kitus asmenis. Visa tai rodo, jog O. N. psichikos būklė jau kuris laikas yra esmingai pagerėjusi bei stabili. Tokia apylinkės teismo išvada atitinka byloje surinktus duomenis bei yra pagrįsta.
12. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, vien tai, kad O. N. klinikoje išlieka negatyvieji paranoidinės šizofrenijos simptomai (emocijų blankumas, linkęs rezonuoti, nenuoseklus mąstymas ir pan.), negali būti laikoma aplinkybe, užkertančia kelią panaikinti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Vis tik, O. N. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kurį turintis asmuo ne visuomet yra emociškai adekvatus, jo mąstymas nėra nuoseklus ir pan. Tačiau tai savaime nereiškia, kad toks asmuo yra pavojingas sau ar aplinkiniams. Dėl to šiuo atveju būtina spręsti, ar tokios aplinkybės rodo išlikusį O. N. socialinį pavojingumą. Iš bylos matyti, jog O. N. priverstinio ambulatorinio gydymo metu reguliariai lankosi pas gydytojus, nebuvo stebėta jokių jo ligos paūmėjimų, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą jo elgesį visuomenėje ar, juo labiau, priešingų teisei veikų darymą, kas rodo, jog šiuo metu yra išnykęs jo socialinis pavojingumas – tai pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje. Šie duomenys leidžia spręsti, jog iš O. N. galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio. Taigi, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog O. N. socialinis pavojingumas šiuo metu yra išnykęs. Kaip jau minėta, priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol pagerėja asmens psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įvertinus tai, kad O. N. psichikos būklė yra pagerėjusi bei stabili, o jo socialinis pavojingumas išnykęs, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog tai sudaro pagrindą jam panaikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. N. nebėra tikslinga toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, kadangi jo psichikos būklė šiuo metu yra pagerėjusi, o jo socialinis pavojingumas išnykęs. Skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo skundą ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.