Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), dirbantis G. žemės ūkio bendrovėje, spec.vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. J. 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 18 val. 30 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo kieme, tyčia, parvertęs ant žemės buvusią žmoną V. J., du kartus kumščiu trenkė į kaklą, paėmęs nukentėjusiajai V. J. už plaukų tampė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. J. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis R. J. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), savo namuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytą skaičių kartų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stumdė ir grasino užmušti nukentėjusiąją V. J., paėmęs peilį, juo mojavo bei grasino papjauti, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 4 d., apie 22 val. 30 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, šaukdamas ir grasindamas, kad užmuš ir sukapos, bei, eidamas link savo buvusios sutuoktinės V. J., grasino ją nužudyti ir dėl ankstesnių konfliktinių santykių nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, taip grasino ją nužudyti.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo R. J. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

R. J., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 18 val. grįžo iš kaimo namo. Buvo nemažai išgėręs. Buvusi žmona V. J., su kuria visą laiką po skyrybų kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, pradėjo priekaištauti, kad grįžo išgėręs, Ji šaukė, kad daug geria. Apsipyko. Jis ėjo link jos. Galbūt ji pagalvojo, kad jis gali pulti, nes yra sakęs, kad užmuš ir ji pylė ant jo su kibiru vandens. Tada jis susinervino, priėjęs trenkė jai iš kumščio kelis kartus, kur tiksliai pataikė, pasakyti negali. Dar sugriebęs už plaukų ją patampė. 2013 m. rugsėjo 4 d. grįžo namo apie 22 val., gal kiek vėliau. Dar parsinešė alaus į namus. V. vėl pradėjo jam priekaištauti, kad grįžo girtas ir dar su alumi. Vėl susipyko. Pasakė, kad ji nutiltų, pasakė, kad užmuš, galėjo būti, kad dar daugiau pasakė susinervinęs. Gėrė visą savaitę, namo grįžta girtas, dar parsineša alaus, Ne visada pamena, ką sako buvusiai žmonai. Pripažįsta, kad žmonai sutrenkė, sukėlė jai fizinį skausmą. Yra jai grasinęs. Anksčiau išgėrinėjo ir, jam grįžus, kildavo pykčių, apsižodžiuodavo. Paskutinį kartą susipykus, jai pagrasino, kad užmuš, sukapos. Ėjo link jos, todėl V. galėjo pagalvoti, kad tikrai jis puls. Galėjo būti, kad ji išsigando ir pagalvojo, kad taip tikrai padarys. Gal ir anksčiau yra taip sakęs išgėręs, bet to labai gailisi, kad taip padarė (25, 31 b. l.).

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad su savo vyru R. J. išsituokė 1999 m., bet kurį laiką gyveno kartu. Po skyrybų vyras ir toliau ją mušė, prieš ją smurtavo, todėl po pusės metų liepė jam išeiti. Pieš kokį pusmetį vėl priėmė R. gyventi pas save. Iš naujo nesusituokė, bet gyveno kaip šeima. R. kurį laiką negėrė, bet po kelių mėnesių pradėjo gerti ir nebenustojo. Nuo to laiko prasidėjo pykčiai. Girtas jis agresyvus, nes anksčiau ne kartą yra ją sumušęs, todėl pamačiusi, kad jis girtas, slėpdavosi nuo jo ant namo aukšto, kartais daržinėje. Tikslių datų dabar negali pasakyti, bet ne vieną kartą R. ją stumdydavo, dažnai sakydavo, kad ją užmuš, papjaus. Kelis kartus yra pasiėmęs peilį, mojavęs ir sakė, kad papjaus. Ji girto R. bijojo, naktį netgi prie durų ką nors užstumdavo, kad jis negalėtų įeiti į kambarį. Per tą laiką, kai buvo grįžęs, R. ją sumušė tik vieną kartą, tai yra 2013 m. rugsėjo 1 d. Kieme parvertė ant žemės ir du kartus kumščiu trenkė į sprandą bei tampė už plaukų ir sukėlė fizinį skausmą (11, 14 b. l.).

Liudytoja E. E.-K. parodė, kad V. ir R. J. yra kaimynai. Su jais sutaria gerai, nesipyksta. Kadangi gyvena šalia, žino, kad paskutiniu metu R. gyvena atskirai, tai yra ūkiniame pastate. Kadangi anksčiau daugiau bendravo su J. šeima, tai gali pasakyti, kad abu šie žmonės jai atrodo labai impulsyvūs, karšto būdo. Bet R. jai atrodo ramesnis. V. nervingesnė, gali prikalbėti nebūtų dalykų. Yra girdėjusi, kaip V. šaukia ant R., pastoviai jam priekaištauja. Erzina jį, kol išveda iš kantrybės, prikaišo jam visokius nebūtus dalykus. Ne kartą yra girdėjusi, kaip jie kieme susiginčija, šaukia vienas ant kito. Vieną vakarą, kiek pamena, rugsėjį mėnesį, išgirdo, kaip V. su R. vėl kažko susipyko. Ji dirbo kieme, V. kažką ravėjo. Buvo atėjusi prie jos. Pakalbėjusi, ji vėl grįžo į kiemą. Vėl ravėjo. Ir vėl kieme pradėjo su R. koliotis. Matė, kaip R. priėjo prie jos, ji paėmė kibirą ir apliejo jį vandeniu. Tada matė, kaip V. bėgo ir nugriuvo. Ji ėjo į kambarį ir girdėjo, kaip V. garsiai rėkia. Pažiūrėjusi pro langą matė, kaip ji gyli ant pievos, o R. tampo už drabužių (17 b. l.).

Iš 2013-09-04 asmens blaivumo testo matyti, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. R. J. nustatytas 2,68 promilių girtumas (18 b. l.).

Iš 2013-09-04 tarnybinio pranešimo bei protokolo - pareiškimo matyti, kad užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas, paimtas protokolas - pareiškimas iš V. J. dėl 2013-09-01 ir 2013-09-04 įvykių (2-4 b. l.).

Kaltinamojo R. J. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui V. J. ir grasino ją nužudyti.

Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį R. J. siūlė nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje siūlė nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Kaltinamasis R. J. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. J. neteistas (33, 34-35 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (42 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (41 b. l.), yra dirbantis (43 b. l.), darbdavys charakterizuoja teigiamai, tačiau tiek darbdavys, tiek Pakruojo rajono savivaldybės administracijos G. seniūnija nurodo, kad yra išgeriantis (37, 39 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) R. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomo dydžio bausmes, t.y. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. J. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. J. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. J. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 6 d. (21, 26 b. l.), tai yra dvi paros, kas prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. c pp.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (27-28 b. l.), kaltinamajam R. J. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 6 d., t. y. dvi paras, kas prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.