Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-20 · Administracinė byla Nr. I-1011-162/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
I-1011-162/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00457-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
L. Z.N.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. I-1011-162/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00457-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjai L. Z.N.,

2014 m. birželio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Z. N. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-88-14 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. Z. N. skundu (b. l. 3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-88-14, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2014 m. kovo 3 d. Klaipėdos tarnybai pateiktą prašymą.

Nurodo, jog 2014 m. kovo 3 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą, kad būtų paskirtas advokatas, kuris paruoštų dokumentus teismui dėl neteisingo įrašo valstybinio socialinio draudimo pažymėjime Nr. SD 0126467. Pareiškėja skundą iš esmės argumentuoja tuo, jog būtina ištaisyti jos socialinio draudimo pažymėjime esantį 1999 m. gruodžio 13 d. įrašą, kuriame nurodytas jos atleidimo iš darbo UAB „Šilutės autobusų parkas“ pagrindas – Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 28 straipsnis (savo noru), kadangi tokio prašymo ji nerašė. Klaipėdos tarnyba 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-88-14 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą motyvuodama tuo, kad pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus. Mano, jog skundžiamas Klaipėdos tarnybos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl prašo jį panaikinti.

Pareiškėja L. Z. N. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 22), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (b. l. 23-26) atsiliepime nurodo, jog 2014 m. kovo 3 d. pareiškėja pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, o 2014 m. balandžio 10 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. gauti papildomi dokumentai prie pateikto prašymo. Pareiškėja pateiktame prašyme nurodė norinti, jog būtų paskirtas advokatas, kuris suruoštų dokumentus teismui dėl neteisingo įrašo valstybinio socialinio draudimo pažymėjime Nr. SD 0126467 ištaisymo. Pažymi, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 5 d. sprendimu buvo nuspręsta pripažinti pareiškėjos atleidimą iš darbo UAB „Šilutės autobusų parkas“ nuo 1999 m. rugpjūčio 8 d. neteisėtu, įpareigoti UAB „Šilutės autobusų parkas“ atleisti pareiškėją pagal Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnį, atleidimo datą nurodant teismo sprendimo įsiteisėjimo datą. Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. gruodžio 13 nutartimi nutarta Šilutės rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 5 d. sprendimo dalį pakeisti: pareiškėjai priteistą iš UAB „Šilutės autobusų parkas“ piniginę kompensaciją padidinti iki 3 145,26 Lt, o kitoje dalyje sprendimas paliktas nepakeistu. Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnyje numatytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą pareiškėjai pritaikė ne pats darbdavys, o teismas, todėl pareiškėja buvusiam darbdaviui jokio prašymo dėl atleidimo savo noru ir neturėjo pateikti.

Nurodo, kad išanalizavus pareiškėjos pateiktus dokumentus, atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. birželio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Šilutės skyriaus) sprendimu Nr. (6.2) D8-40 buvo patikslinti duomenys apie pareiškėjos draudimo laikotarpį, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas UAB „Šilutės autobusų parkas“ bei į tai, kad įrašai/ištaisymai draudimo pažymėjimuose nuo 2005 m. sausio 1 d. nėra daromi, o draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d. įrodomos esančiais duomenimis, Klaipėdos tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neteisingo įrašo valstybinio socialinio draudimo pažymėjime Nr. SD 0126467 ištaisymo yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus. Pareiškėjos reikalavimas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimas akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principams ir paskirčiai.

Taip pat pabrėžia, kad nei Klaipėdos tarnybai, nei teismui pareiškėja nenurodė jokių Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančių duomenų apie ją, su kuriais ji nesutiktų, ir kurie būtų neteisingi bei sukeltų neigiamas teisines pasekmes.

Nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 5 d. sprendimas dėl pareiškėjos neteisėto atleidimo iš darbo, kuris iš dalies buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartimi, yra visiškai įvykdytas. Konstatavus teismo sprendimo įvykdymą, dar 2010 m. birželio 29 d. Klaipėdos tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-149-10 pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo.

Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o pagal 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Įvertinus pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, akivaizdu, kad pareiškėja siekia gauti antrinę teisinę pagalbą ne realiai, o tariamai jos teisei ginti, ir tokios teisės gynimas nesuderinamas su antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtimi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-88-14, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2014 m. kovo 3 d. Klaipėdos tarnybai pateiktą prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Klaipėdos tarnyba skundžiamu 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-88-14 (b. l. 63-65) atsisakė pareiškėjai L. Z. N. suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2014 m. kovo 3 d. Klaipėdos tarnybai pateiktą prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neteisingo įrašo valstybinio socialinio draudimo pažymėjime Nr. SD 0126467 ištaisymo tuo pagrindu, kad pareiškėjos prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas pareiškėjai tokioje byloje būtų neperspektyvus

Skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus <...>.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Minėto įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte – jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo ją teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjas atitinka įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Pažymėtina, kad vertinti, ar nėra įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga veikti įgyvendinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus, laikantis šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų.

Nagrinėjant administracinę bylą būtina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjos prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas pareiškėjai tokioje byloje būtų neperspektyvus.

Pareiškėja Klaipėdos tarnybai 2014 m. vasario 24 d. pateikė prašymą prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą tam, kad „būtų paskirtas advokatas, kuris suruoštų dokumentus teismui dėl teisingo įrašo valstybinio socialinio draudimo pažymėjime Nr. SD 0126467 padarymo“ (b. l. 27-31). Pareiškėja kartu su prašymu pateikė socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SD 0126467 (b.l. 35-37), iš kurio matyti, kad pareiškėja 1999 m. gruodžio 13 d. atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 28 straipsnį, t. y. savo noru. Pareiškėja teigia prašymo būti atleistai iš darbo savo noru nerašiusi, be to, socialinio draudimo pažymėjime nėra duomenų apie draudžiamąsias pajamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Šilutės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl L. Z. N. atleidimo iš darbo UAB „Šilutės autobusų parkas“. Šilutės rajono apylinkės teismas 1999 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2240-1999 pripažino L. Z. N. atleidimą iš darbo UAB „Šilutės autobusų parkas“ nuo 1999 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtu ir įpareigojo UAB „Šilutės autobuso parkas“ L. Z. N. atleisti pagal Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnį, atleidimo datą nurodant teismo sprendimo įsiteisėjimo datą (b. l. 40-42). Klaipėdos apygardos teismas 1999 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3A-1127/1999 Šilutės rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo UAB „Šilutės autobuso parkas“ L. Z. N. atleisti pagal Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnį, atleidimo datą nurodant teismo sprendimo įsiteisėjimo datą, paliko nepakeistą ir padidino iš UAB „Šilutės autobusų parkas“ jai priteistiną kompensaciją iki 3 145,26 Lt (b. l. 38-39). Šis sprendimas įsiteisėjo 1999 m. gruodžio 13 d., todėl atitinkamai į pareiškėjos Socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SD 0126467, 16 sąrašo eilės numeriu buvo įrašyta 1999 m. gruodžio 13 d. atleidimo data pagal Darbo sutarties 28 straipsnį. UAB „Šilutės autobusų parkas“ 2013 m. gruodžio 30 d. pažyma Nr. V4-544 ir 2010 m. gegužės 11 d. pažyma Nr. V4-233 (b.l. 14, 45), įrašai pareiškėjos socialinio draudimo pažymėjime patvirtina, kad įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai buvo įvykdyti, t.y. kad socialinio draudimo pažymėjime įrašyta atleidimo iš darbo data „1999 m. gruodžio 13 d.“ bei tą dieną priskaityta 3 145,26 Lt kompensacijos suma (išskaityta 869,81 Lt mokesčių, išmokėta 2 275,45 Lt).

Įsiteisėjusių administracinio teismo sprendimų privalomumą apibrėžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnis (toliau – ir ABTĮ). ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-929/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje AS444-432/2013). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog pareiškėjos socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 0126467, 16 sąrašo eilės numeriu įrašyta 1999 m. gruodžio 13 d. atleidimo data pagal Darbo sutarties 28 straipsnį negali būti iš naujo ginčijama, kadangi ji yra įrašyta būtent įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutarties pagrindu, kuria buvo palikta galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl įpareigojimo UAB „Šilutės autobuso parkas“ L. Z. N. atleisti iš darbo pagal Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnį, atleidimo datą nurodant teismo sprendimo įsiteisėjimo datą. Nors pareiškėja ir nebuvo pateikusi jokio prašymo ją atleisti ją iš darbo pagal Darbo sutarties 28 straipsnį (savo noru), tačiau ji buvo atleista šiuo pagrindu vykdant minėtą teismo sprendimą.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties 28 straipsnyje numatytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą jai pritaikė ne pats darbdavys, o teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjos ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vadovaudamasis aktualiu laikotarpiu galiojusia Darbo sutarties įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog „Kai neteisėtai atleistas darbuotojas pareiškia, kad grąžinus jį į ankstesnį darbą , jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali darbuotojo prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam kompensaciją iki dvylikos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Šiuo atveju darbuotojas laikomas atleistu iš darbo pagal šio įstatymo 28 straipsnį“.

Vadovaujantis Asmens socialinio draudimo numerio suteikimo, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo išdavimo ir keitimo taisyklių (2008 m. sausio 31 d. Nr. V-65, neteko galios nuo 2014 m. gegužės 3 d.), patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-65, 39 punkto nuostatomis, draudimo pažymėjimų, išduotų iki 2004 m. gruodžio 31 d., pildymas nutraukiamas nuo 2005 m. sausio 1 dienos. Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (galiojančių nuo 2014 m. kovo 26 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 30 punktu draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., taip pat savarankiškai dirbusių asmenų (Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kurie pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas mokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, draudžiamosios pajamos nuo 1991 m. sausio 1 d. ir Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Iki minėtųjų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435, 25 punkte numatyta, kad duomenis apie apdraustuosius vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka teikia draudėjai teritorinėms registro tvarkymo įstaigoms: 25.1) draudėjas pateikia teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydamas apdraustojo vardą, pavardę, asmens kodą <...>; 25.2) draudėjas pateikia teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą <...> valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą, valstybinio socialinio draudimo pabaigos kalendorinio mėnesio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sumą (šių Nuostatų 19.1–19.4, 20.1.2, 20.1.4 ir 20.2.24 papunkčiai). <...> jeigu apdraustajam valstybinis socialinis draudimas baigiasi dėl apdraustojo atleidimo iš darbo (tarnybos), nurodomas atleidimo iš darbo (tarnybos) pagrindas (teisės aktas, straipsnis, dalis, punktas) ir už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija apdraustajam išmokėta (apskaičiuota; šių Nuostatų 20.1.2 ir 20.1.9 papunkčiai) ir kt. Nuostatų 36 punkte numatyta, kad registre esantys dokumentai ir duomenys tikslinami (ištaisomi, atnaujinami, pildomi, šalinami), duomenų pokyčiai įrašomi vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka. Patikslinti registro duomenys apie registro objektą kaupiami duomenų bazėje.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. balandžio 8 d. pažymos „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (7.2) SI-20270 matyti, kad remiantis 1999 m. gruodžio 13 d. įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 5 d. sprendimu, Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ 36, 41 punktais, Fondo valdybos Šilutės skyriuje buvo priimtas 2010 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (6.2) D8-40 dėl pareiškėjos duomenų tikslinimo ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenų bazėje buvo patikslinti duomenys apie pareiškėjos draudimo laikotarpį, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas UAB „Šilutės autobusų parkas“ (b. l. 59-60).

Reikalaudama ištaisyti seno pavyzdžio socialinio draudimo pažymėjimo įrašą, pareiškėja nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad jai šis įrašas tiesioginių pasekmių nesukelia, nes įrašai/ištaisymai socialinio draudimo pažymėjimuose nuo 2005 m. sausio 1 d. nėra daromi ir draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Pareiškėja nei Klaipėdos tarnybai, nei teismui nenurodė jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančių duomenų apie ją, su kuriais pareiškėja nesutiktų, ir kurie būtų neteisingi bei sukeltų jai neigiamas pasekmes.

Remdamasi aptartais įrodymais teisėjų kolegija sprendžia, jog Klaipėdos tarnyba pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėja antrinę teisinę pagalbą ginčui, kuris yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neperspektyvus.

Skundžiamo Klaipėdos tarnybos sprendimo turinys įrodo, kad jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą motyvai ir pozicija dėl tokio pasirinkimo pagrįsta faktine medžiaga, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada apie skunde pareikštų reikalavimų nepagrįstumą, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Z. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė