- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- eB2-607-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00144-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transmainas, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Teisme 2022 m. gegužės 3 d. gautas ieškovės UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ pareiškimas atsakovei UAB „Transmainas“, kuriuo prašoma atsakovei UAB „Transmainas“ iškelti bankroto bylą.
2. Pareiškime nurodoma, kad atsakovė turi skolinį įsipareigojimą UAB „Arodeta“ sumoje 4 000 Eur, kylantį iš UAB „Arodeta“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagal nuomos, pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimo per nustatytus terminus neįvykdė, jai kilo pareiga mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti savo įsipareigojimus praleidimą. Iki šios dienos atsakovė liko skolinga 4 637,46 Eur bei 441 Eur sumokėto valstybės nustatyto žyminio mokesčio. Atsakovės įsiskolinimas nuolat auga. 2022 m. balandžio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2022/04/04, įskaitant visus jos priedus, UAB „Arodeta“ visas reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovei. Ieškovei 2022 m. balandžio 7 d. išsiųstas skolos pranešimas Nr. 2022-04-06 dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, jeigu reikalavimas nebus įvykdytas. Šiuo pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perėjimą bei paprašė sumokėti tai dienai susidariusią skolą, pasiūlė dėl pagalbos susitarimo sudarymo ar sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, taip pat informavo, jog jei atsakovė įsiskolinimo nuo pranešimo dienos nepadengs, nesudarys susitarimo sprendimo procesą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2022 m. balandžio 13 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo, pasiūlymas dėl pagalbos susitarimo sudarymo procesą vykdyti ne teismo tvarka, tačiau atsakovė į visus pranešimus, skambučius ir pasiūlymus piktybiškai neatsako.
3. Pareiškime taip pat nurodoma, kad ieškovė prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įvykdė ikiteisminę procedūrą. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 1 d., kurioje įtvirtinta, kad pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, prašo teismo vertinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė neteisminę procedūrą prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, ilgą laiką negali padengti įsiskolinimo ieškovui ir kitiems kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinį atsisakytina priimti.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. JANĮ normos yra specialiosios teisės normos civilinio kodekso normų atžvilgiu, kadangi civilinis kodeksas nereglamentuoja nemokumo proceso procedūrų.
5. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praėjus 3 mėnesiams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui taikomos šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatos.
6. Nemokumo procese taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, reglamentuojama JANĮ 8-9 straipsniuose. JANĮ 8 straipsnyje reglamentuotas nemokumo proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja juridinis asmuo. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę; jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą; pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). JANĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalis).
7. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Taigi, JANĮ reglamentuoja privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, kurios nuostatos yra imperatyvios.
8. Teismo vertinimu ieškovės pareiškimas neatitinka JANĮ 9 straipsnio 1 dalies, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, jog ji, kaip kreditorė, nemokumo procesą inicijavo registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdama pranešimą atsakovei jos buveinės adresu ir todėl pranešimas negali būti laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos. Elektroninis paštas nėra elektroninių ryšių priemonė, kuria užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Be to, net jei ir ieškovė būtų pateikusi pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir būtų galima nustatyti asmens tapatybę, tokiu atveju turėjo būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą.
9. Pareiškimas neatitinka JANĮ 9 straipsnio 2-3 dalių, kadangi ieškovės atsakovei siųstuose pranešimuose nebuvo nustatytas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos, per kurį turėjo būti įvykdyta prievolė ar sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Ne pranešimuose, o 2022 m. balandžio 13 d. siųstame elektroniniame laiške, prie kurio buvo prisegtas pranešimas nurodyta „Atsiskaitymo ir susitarimo terminas 2022-04-14“. Tokiu atveju darytina išvada, kad buvo nustatytas vienos dienos terminas, kas neatitinka JANĮ 9 straipsnio 3 dalies. Net jei būtų laikoma, kad 2022 m. balandžio 13 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas įteiktas praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, t. y. 2022 m. balandžio 21 d., tai nuo to laiko praėjo tik 12 dienų, kas taip pat neatitinka JANĮ 9 straipsnio 3 dalies.
10. Pareiškimas neatitinka JANĮ 9 straipsnio 4 dalies, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, jog tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.
11. Darytina išvada, kad iš ieškovės kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų nustatyta, jog teismui nepateikti įrodymai, kad yra įvykdyti JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, todėl pareiškimą dėl bankroto bylos atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir jis grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
12. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovei gražintinas sumokėtas 441 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
13. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 7 dalimi, 82 straipsniu už 2022 m. gegužės 3 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, turėjo būti mokamas 470 Eur žyminis mokestis.
14. Atsisakymas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai pasinaudojus JANĮ 9 straipsnyje nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. CPK 87 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transmainas“ ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei 441 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno eurą) sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.