Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės D. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02148-22 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį galutine terminuoto laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausme;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine viešųjų darbų 4 mėnesiams bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 40 valandų;

3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį galutine laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį – galutine 40 parų arešto bausme;

5) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine terminuoto laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausme. 2017 m. lapkričio 6 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Ž. 2022 m. sausio 15 d., apie 17 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš mažametį asmenį – savo sūnų D. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)), tai yra gyvenamo namo kambaryje, tyčia suėmęs ranka stipriai suko jam dešinę ausį, padarė poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje ir nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo D. Ž. sveikatą.

Kaltinamasis G. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui sūnui D. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)), sukdamas dešinę ausį. D. Ž. yra (duomenys neskelbtini) metų, su jo motina L. Š. nebuvo vedęs, apie 5 metus gyveno kaip sugyventiniai, po to išsiskyrė. Kai L. Š. iš jo išėjo, sūnų D. Ž. paliko (duomenys neskelbtini) globos namuose, jis jį pasiėmė į savo namus ir iki šiol augina. Tuomet vaikui buvo keturi metai. Sūnus nuo pat vaikystės turėjo sveikatos problemų ir iki šiol jų turi. Jis beveik nešneka, jis jį vargiai supranta. Jis sūnų buvo nuvežęs į sanatoriją, pastoviai veža pas gydytojus. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), nes jam reikalinga speciali pagalba. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, bet skaityti ir rašyti nemoka, gali tik nukopijuoti parašytas raides. Sūnų į mokyklą vežioja mokyklinis autobusiukas, sūnus ten būna visą savaitę. Autobusas vaiką paima pirmadienį apie 10 val., o į namus parveža penktadieniais apie 13 val. 2022 m. sausio 14 d. mokyklinis autobusas sūnų D. Ž. parvežė į namus apie 14 val. ir vaikas visą savaitgalį praleido namuose. Jis su žmona A. Ž. ir jos (duomenys neskelbtini) metų sūnumi D. bei jo sūnumi D. Ž. gyvena jo mirusio tėvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šeštadienį, sausio 15 dieną, apie 17 val. jis su šeima buvo namuose, buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Jo sūnus D. Ž. gulėjo lovoje ir be jokios priežasties susinervinęs pradėjo spardytis, gulėdamas lovoje spyrė iš kojos į langą ir išdaužė stiklą. Supykęs jis priėjo prie D. Ž. ir jam, gulinčiam lovoje, sugriebė už dešinės ausies, smarkiai pasuko ir gal tą padarė per stipriai, galėjo jam sukelti fizinį skausmą, bet smūgių jam rankomis tikrai nesudavė. Jis niekada nėra mušęs savo vaiko, tada tiesiog susinervino dėl išdaužto stiklo, kuris dar yra nepakeistas, nes D. Ž. išdaužė tik vidinį lango stiklą, o stiklas dvigubas. Po ausies nusukimo sūnus neverkė, bet nurimo, nebesispardė. Jis jam apžiūrėjo koją, ar nesusipjaustė su lango stiklais, buvo numovęs kojinę, bet ten nieko nematė. Žmona A. matė, kaip D. Ž. išdaužė stiklą ir jis jam nusuko ausį. Ji pirma pamatė ir jam pasakė, kad išdaužtas langas, nes jis tuo metu tame pačiame kambaryje žiūrėjo televizorių ir buvo nusisukęs nuo sūnaus lovos ir lango. Jo žmona D. Ž. nieko nedarė, jo nemušė tik suriko, kad taip daryti negalima. Sekmadienį D. Ž. maudėsi duše, jis po to apžiūrėjo jo ausis, ar jas švariai išsiplovė, bet jokių sužalojimų, „mėlynių“ ant ausų nematė. Savaitgalį D. Ž. nesiskundė, kad jam ką nors skauda. Pirmadienį, 2022 m. sausio 17 d., apie 10 val., jis pats išlydėjo vaiką į mokyklos autobusiuką, bet ir tą rytą nematė, kad jam pamėlusi dešinė ausis. Apie tai, kad yra gautas skundas iš mokyklos apie smurtą prieš sūnų, jis sužinojo iš policijos. Jis labai gailisi dėl to, kas atsitiko, jis savo vaiko niekada nemuša, tik šį kartą per stipriai pasuko jam ausį ir taip jam sukėlė skausmą (1 t., b. l. 175-178, 185-188).

Be kaltinamojo G. Ž. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad su G. Ž. Susituokė (duomenys neskelbtini), gyvena jo mirusio tėvo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena G. Ž. sūnus D. Ž. ir jos sūnus iš ankstesnių santykių su kitu vyru – D. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). D. Ž. mamos ji nepažįsta ir nėra mačiusi, kiek žino iš G. Ž. pasakojimo, jai yra atimtos motinystės teisės, valstybė G. Ž. moka alimentus. G. Ž. jai sakė, kad jo buvusi sugyventinė D. Ž. paliko globos namuose, o pati kažkur dingo. Tada jis pasiėmė vaiką auginti, jį prižiūri nuo keturių metų. D. Ž. nuo vaikystės yra neįgalus, turi psichikos sutrikimų, mokosi (duomenys neskelbtini). Jis labai neaiškiai kalba, sunku kartais jį suprasti. D. Ž. Yra (duomenys neskelbtini), jis nemoka nei skaityti, nei rašyti. D. Ž. yra agresyvus, smarkus, ne kartą yra skambinę iš mokyklos kitų vaikų tėvai, kad D. Ž. mokykloje muša kitus vaikus, būna agresyvus. Ji ir pati yra patyrusi jo agresiją, jam be jokios priežasties užeina pykčio priepuoliai, yra ant jos puolęs su peiliu. Ji turi savo mažametį sūnų, kuris irgi yra judrus, smarkus, ji abu vaikus myli vienodai, niekada prieš juos nėra smurtavusi. Su D. Ž. ji yra buvusi pas psichologę, kuri norėjo pamatyti, kaip jie bendrauja su vaiku. Ji pasakė, kad su D. Ž. bendrauja ne pirmą kartą, pas jį yra vien pyktis, agresija, jis tai demonstruoja žaisdamas nužudymus su žaislais. Ji pati pastebėjo, kad jam patinka skriausti namuose esančius katinus. 2022 m. sausio 14 d. D. Ž. į namus parvežė apie pietus, kiek buvo valandų, neatsimena. D. Ž. niekuo nesiskundė, savaitgalį žaidė namuose. Neatsimena tiksliai kurią dieną, šeštadienį ar sekmadienį, į pavakarę, kiek buvo valandų, irgi neatsimena, D. Ž. gulėjo kambaryje ant savo lovos, o ji su mažuoju sūnumi ir vyru gulėjo ant kitos lovos, žiūrėjo televizorių. Nežino kas atsitiko, bet D. Ž. pradėjo sakyti, kad jos nemyli, kad nori pas savo mamą. Jai dėl to buvo skaudu, nes ji vaiką myli ir jį augina kaip savą. Ji pasakė, kad jis gali važiuoti pas savo mamą, jis susinervino ir gulėdamas lovoje spyrė iš kojos į langą, išdaužė jo stiklą. Ji priėjo prie jo ir paėmė ranka jam už kairės ausies, pasakė, kad taip daryti negalima, ką jis čia dirba. Ji D. Ž. ausies nespaudė ir jos nesuko, tiesiog paėmusi už ausies spenelio trumpai palaikė, jam fizinio skausmo tikrai nesukėlė, jis neverkė ir nieko jai nesakė, toliau spardėsi. Tada priėjo ir jos vyras G. Ž., jis pradėjo barti D. Ž. dėl išdaužto stiklo ir ranka griebė jam už ausies, ją suko ar tempė, negali pasakyti, nes mažasis vaikas pradėjo prašytis į tualetą, ji nuėjo prie jo, bet girdėjo, kad D. Ž. pradėjo cypti ir verkti. Jis visada cypia, kai jam skauda, nors kartais cypia ir be priežasties. Dar matė, kad vyras ranka sudavė D. Ž. per užpakalį, bet vaikas buvo su „pampersu“, jam dėl to tikrai neskaudėjo, mano, kad vaikui skaudėjo tada, kai G. Ž. jam suko ar tempė ausį. Po to D. Ž. apie 20-30 minučių cypė ir verkė, vėliau nurimo. Savaitgalį ji nematė jokių sužalojimų ant D. Ž. kūno, veido, ausų. Pirmadienį, 2022 m. sausio 17 d., ryte ji pati vežė D. Ž. pas psichologę, vizitas buvo sutartas 10 valandai, po to jį palydėjo iki mokyklos. Ji nematė, ar buvo pamėlusi kuri nors D. Ž. ausis, bet einant link mokyklos, jis pats jai sakė, kad jį mušė tėtis, bet nerodė ir nesakė, kaip mušė, nesakė, ar jam skaudėjo. Atvykusi į policiją ji sužinojo, kad vaikas mokykloje pasakojo tą patį, kad prieš jį smurtavo tėvas (1 t., b. l. 98-101).

Liudytoja A. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Mokykloje pažįsta visus mokinius. Pažįsta ir žino mokinį D. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)). Žino, kad berniukas 5 darbo dienas gyvena ir mokosi jų mokykloje, į namus pas tėvus grįžta tik savaitgaliais. 202 m. sausio 17 d., apie 12.00 val. pas ją į darbo kabinetą atėjusi mokyklos spec. pedagogė R. K. pasakė, kad į mokyklą yra atvežtas D. Ž., kuriam sužalota ausis bei paklausė, ar galės vaiką apžiūrėti. Ji sutiko vaiką apžiūrėti iš karto. R. K. jai į kabinetą atvedė berniuką. R. K. vaiko apžiūroje taip pat dalyvavo. Ji iš pradžių, dar neapžiūrėjusi, iš toliau pamatė, kad D. Ž. dešinė ausis yra pamėlynavusi. Apžiūrėjo berniuko galvą. Atidžiau apžiūrint pamatė, kad berniuko dešinės ausies kaušelis viršuje yra su kraujosruvomis, kurios yra tiek vidinėje, tiek išorinėje kaušelio pusėje. Daugiau sužalojimų apžiūrint galvą nepastebėjo. Ji tada berniuko paklausė, kur jam skauda, jis parodė ranka vietas, būtent tą pačią ausytę ir dešinės pusės smilkinį prie ausies. Ji D. Ž. paklausė, kaip jam buvo sukeltas skausmas, ar ausytė buvo sukta, ar gnybta į ją. Berniukas jai pasakė, kad jį mušė tėtis ir parodė rankomis, kad buvo mušama rankomis per abi ausis. Daugiau berniuko nekalbino. Apžiūrėjusi berniuko galvą, apžiūrėjo ir berniuko kūną, bet išorinių sužalojimo ant kūno nesimatė. D. Ž. pas medikus nevežė, nes poreikio į juos kreiptis nebuvo, sužalojimas ant vaiko ausies paviršinis. Vaikui taip pat nereikėjo skirti ir jokio gydymo, nes klausė, ar labai skauda, ar reikia ausytę patepti tepalu. Vaikas pasakė, kad jam tepaliuko patepti nereikia. Kiek yra mačiusi iš savo darbo praktikos, tai iš patirties gali pasakyti, kad ant ausies tokie sužalojimai galėjo atsirasti gnybiant ausį arba suduodant smūgius rankų kumščiais (1 t., b. l. 92-95).

Liudytoja R. K. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) metus dirba (duomenys neskelbtini), tiek laiko pažįsta D. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) klasės mokinys. Berniukas turi negalią dėl nežymaus intelekto sutrikimo. D. Ž. turi kalbos sutrikimą, kalba neaiškiai, sunku jį suprasti, kartais bendrauja pasitelkę logopedą, dar vaikas turi fiziologinių problemų, jis pastoviai nešioja sauskelnes. D. Ž. nėra labai aktyvus, bet turi tokio vidinio pykčio. Buvo atvejis, kad nuotolinių pamokų metu supykęs berniukas sudaužė planšetinį kompiuterį, kas jam nepatiko, ji nežino. Mano, kad berniukui yra gerai mokykloje, joje jis būna visą savaitę, į namus grįžta tik savaitgaliais, mokykloje nėra buvę didelių problemų. Berniukas gyvena su tėvu, mama šeimą paliko, kai D. Ž. buvo pradėjęs lankyti pradines klases, po to berniuko nelankė. Kiek yra bendravusi su D. Ž., jis atsimena savo mamą ir apie ją kalba, sako, kad nori pas ją. Apie dabartinę tėvo žmoną jis nieko nėra sakęs, tik kalbėjo apie mažesnį brolį, kad jis trukdo jam miegoti, triukšmauja. Dėl tėvo elgesio vaikas niekada nėra skundęsis, tėvas G. Ž. labai norėjo auginti vaiką ir juo pagal savo sugebėjimus rūpinosi, pirko sauskelnes, vežiojo berniuką pas psichologą. Po šio įvykio bendravo su D. Ž., jis sako, kad tėvas negeras, jis nenori su juo bendrauti. Vaiką į namus penktadieniais parveža, o pirmadieniais atveža į mokyklą mokyklinis autobusiukas, vaikus visada lydi mokyklos darbuotojas. Pirmadieniais D. Ž. dažnai į mokyklą atveždavo pats tėvas G. Ž.. 2022 m. sausio 14 d. ji nematė, kada tiksliai D. Ž. buvo išvežtas į namus ir kas jį palydėjo. Pirmadienį, 2022 m. sausio 17 d., apie 11 val. D. Ž. į mokyklą atvedė pats tėvas, kartu buvo jo žmona Ž. (vardo nežino, jos nepažįsta). Ji pati nematė, kada jie atvedė vaiką, bet iš kitų darbuotojų girdėjo, kad vaikas iš ryto buvo pas psichologę ir į mokyklą atėjo po jos vizito. Prieš 12 val., pertraukos metu, išgirdo vaikų ir kitų darbuotojų kalbas, kad į mokyklą D. Ž. atėjo su pamėlusia ausimi. Ji iš karto nuėjo į jo klasę, jį pasikvietė į kitą kabinetą, ten daugiau nebuvo jokių žmonių, paprašė nusiimti džemperio gobtuvą. Kai D. Ž. nusiėmė gobtuvą, pamatė, kad jam mėlyna, tiesiog violetinė visa dešinė ausis, ausies vidinėje ir išorinėje pusėje buvo kraujosruvos. Ji paklausė, kas jam nutiko. D. Ž. pasakė, kad jį mušė tėvas ir parodė, kaip jis darė. Berniukas rodė, kad tėvas sudavė jam delnais į abi ausis. D. Ž., rodydamas į dešinę ausį ir dešinę galvos pusę sakė, kad jam čia skauda. Ji klausė, kada jį mušė, vaikas nurodė, kad šeštadienį. Dar pasiteiravo, ar tėtis buvo girtas, D.Ž. sakė, kad jis gėrė vyno. Dar vaikas pasakė, kad jį mušė ir mama, jis parodė ranka į savo kaktą ir sprandą. Klausė vaiko, už ką jį mušė, vaikas nieko nepaaiškino ir nežino, ką jis padarė. Ji apžiūrėjo vaiko nurodytas vietas, bet ten jokių sužalojimų nebuvo. Ji nuvedė vaiką pas A. Š., kuri yra bendrosios praktikos slaugytoja. Ji taip pat apžiūrėjo berniuko sužalojimus, tačiau daugiau sužalojimų nebuvo, tik ant dešiniosios ausies. Berniukas ir jai pasakė, kad jį mušė tėtis. Ji tuoj pat po berniuko apžiūros apie vaiko sumušimą pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui. Ji nufotografavo berniuko sužalotą ausį ir gali tas nuotraukas pateikti prie apklausos (1 t., b. l. 106-111).

Liudytoja D. B. parodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) bibliotekoje, nuo 2022 m. sausio 14 d. pavadavo mokytojo padėjėją. 2022 m. sausio 14 d. ji bendravo su D. Ž., nes jį apie 11 val. palydėjo į valgyklą, o pavalgius, ji D. Ž. ir kitus vaikus palydėjo iki namų, juos veža į namus penktadieniais mokyklos autobusu. Tą dieną į namus vežė 5 vaikus, tame tarpe ir D. Ž.. Iš mokyklos išvažiavo apie 11.20 val., kiek pamena, pirmą iš vaikų paleido D. Ž., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), vaiką išleido prie pagrindinio kelio į (duomenys neskelbtini). Prieš atvažiuojant, ji paskambino jo tėvui ir informavo, kad parveža vaiką. Vaiką tą dieną pasitiko ne tėvas, bet moteris, ji jos nepažįsta, tačiau suprato, kad ji yra tėvo sugyventinė ar žmona. Ji jai perdavė vaiką, dar atidavė padėką vaikui, kalėdinę dovanėlę, saldainius ir jie išvažiavo toliau. Ji nepažįsta D. Ž. tėvo, jo nėra mačiusi ir nėra bendravusi. Pats D. Ž. tą dieną elgėsi įprastai, ji to vaiko asmeniškai nepažįsta, bendravo irgi pirmą kartą, todėl jo apibūdinti negali. Tiesiog ji jį palydėjo į valgyklą, po to jis pats apsirengė ir jie išvažiavo į jo namus. Vaikas nebuvo sužalotas, jokių kraujosruvų, sužalojimų ant jo veido, galvos, ausų nematė. Pirmadienį, 2022 m. sausio 17 d., ji važiavo paimti vaikų iš namų ir pristatyti į mokyklą, tačiau D. Ž. į mokyklą nevažiavo, dėl kokių priežasčių, nežino. Daugiau ji D. Ž. nematė ir su juo nebendravo, tik žino, kad jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) pas globėjus, kurie D. Ž. atveža į mokyklą ir patys parsiveža. Kas vaikui atsitiko ir kodėl jis gyvena pas globėjus, ji nežino, apie vaiko sumušimą negirdėjo (1 t., b. l. 114-117).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pasvalio rajone 2022 m. sausio 17 d. pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad į skyrių kreipėsi (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė R. K., informuodama apie galimą vaiko teisių pažeidimą D. Ž. atžvilgiu, nes buvo pastebėta „mėlynė“ ant berniuko ausies. Berniuko žodžiais, jį savaitgalį mušė tėtis ir „kita mama“ (1 t., b. l. 37).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. sausio 26 d. vaiko (D. Ž.) situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2022 m. sausio 17 d., 15.27 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo išklausyta vaiko nuomonė. Pokalbio metu D. Ž. kalbėjo labai neaiškiai (berniukui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis), į klausimus dažniausiai atsakinėjo pavieniais žodžiais. D. Ž. paklausus, kodėl jo mėlyna dešinė ausis, jis atsakė, kad jį mušė tėtis ir ,,kita mama“ A. Paprašius parodyti galvą, berniukas neprieštaravo. VTAS specialistėms apžiūrėjus berniuko galvą, ant dešinės ausies ir už jos matėsi šviesiai mėlynos kraujosruvos. Į klausimą su kuo ir kur tėtis ir ,,kita mama“ mušė, vaikas atsakė, kad tėtis ranka trenkė per abi ausis, o ,,kita mama“ trenkė į galvos priekį ir pakaušį. Vaikas teigė, kad jam skaudėjo ir jis verkė (1 t., b. l. 39-50).

Įvertinus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją apie Vaiko situacijos vertinimą (2022 m. sausio 26 d., Nr. (duomenys neskelbtini)), nuspręsta apie įvykį keletui asmenų (VTAS specialistėms, (duomenys neskelbtini) darbuotojoms) pasakojusio negalią turinčio D. Ž. neapklausinėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti nusikalstamos veikos aplinkybės šioje byloje gali būti nustatomos kitais būdais. Analizuojant šios bylos duomenis gali būti vertinama mažamečio nuomonė, kurią jis išsakė pokalbio metu su Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistėmis. Tokia vaiko nuomonės išklausymo tvarka yra pakankama tiriant šioje byloje nagrinėjamą situaciją.

?iš 2022 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kur yra dvigulė lova-kampas, žiūrint nuo įėjimo tiesiai matyti ant sienos pakabintas televizorius, prie sienos yra rašomasis stalas, nuo kambario įėjimo žiūrint į kairę matyti fotelis ir prie lango pastatyta vaikiška lova. Kambario langai yra skirtingi. Langai arčiau dvigulės lovos yra plastikiniai, o langas prie vaikiškos lovos medinis, dvigubų stiklų, su perskyrimu. Iš vidinės pusės vieno lango stiklas yra išdaužtas. Lango stiklo šukės sukritusios į tarp stiklų esantį lango rėmą ir keletas šukių matosi ant palangės. Ant stiklų ir ant palangės jokių žymių, panašių į kraują nėra. Iš įvykio vietos jokie daiktai nepaimti, pėdsakų, tinkamų identifikavimui taip pat nerasta (1 t., b. l. 12-20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. Ž. padaryta poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, prieš 3-5 dienas iki apžiūros, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 28-29).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. Ž. nustatyta kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, pagal pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padaryta sugriebiant pirštais ir stipriai sukant D. Ž. dešinę ausį (1 t., b. l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (mažametis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad G. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis G. Ž. naudojo fizinį smurtą prieš mažametį – kartu gyvenantį sūnų – ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika – nežymus sveikatos sutrikdymas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui mažamečiui – atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis G. Ž. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (1 t., b. l. 198-200). Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis G. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, baudą sumokėjęs (1 t., b. l. 121-122), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriant arešto bausmę, kurios dydis didesnis nei minimalus (BK 49 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. Ž. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam G. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti (1 t., b. l. 191-193), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti 39 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant G. Ž. bausmę – 26 (dvidešimt šešių) parų areštą.

G. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti dienos.

Išaiškinti G. Ž., kad jis privalo per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba susisiekti su šia įstaiga telefonu (duomenys neskelbtini). Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti G. Ž., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.