- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- I1-5189-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01303-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN, atsakovės atstovas), 5700 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-4). Skunde nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2020-02-13 nutarimu buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 27 paroms, o 2020-03-10 nutarimu nubaustas perkėlimu į kamerų tipo patalpas dar 30 parų. Pareiškėjui apskundus minėtus nutarimus Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, šis panaikino pareiškėjui paskirtas nuobaudas, konstatavęs, jog jos buvo paskirtos netinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjas nuobaudas jau buvo atlikęs, todėl patyrė nepagrįstus savo teisių ir laisvių apribojimus. Kamerose pareiškėjui nebuvo leidžiama žiūrėti televizoriaus, naudotis kitais elektros prietaisais, dienos metu turėti patalynę, sportuoti, lankyti užsiėmimus, apsipirkti, paskambinti šeimai. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumų, papildomų suvaržymų, dvasines kančias, sukrėtimą. Už šią neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovės 5700 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 15-18) nurodė, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, pakartotinai atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje, todėl savo veiksmais pažeidė nuteistųjų pareigą vykdyti bausmės atlikimo institucijos ir pareigūnų nurodymus. Savo pasiaiškinimuose pareiškėjas nedetalizavo konkrečių priežasčių, dėl kurių negali atlikti bausmės jam paskirtame būryje. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas buvo nubaustas pagrįstai ir teisėtai, todėl negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių patirtą žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl skundas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš nepagrįsto kalinimo kamerų tipo patalpose ir su tuo susijusiu teisių apribojimu, trukusiu nepertraukiamai 57 paras.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjui Marijampolės PN direktoriaus 2020-02-13 nutarimu Nr. 82/04K-78 (b. l. 5) buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 27 paroms, 2020-03-10 nutarimu Nr. 82/04-124 – 30 parų. Nuobaudos buvo paskirtos už tai, kad pareiškėjas, kaip nurodoma nutarimuose, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Šias nuobaudas pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris 2020-05-05 sprendimu Nr. 2S-1639 nuobaudas panaikino (b. l. 8). Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos konstatavo, kad Marijampolės PN administracija, skirdama nuobaudas, tinkamai neįvertino pažeidimo padarymo aplinkybių. Nors Marijampolės PN atsiliepime laikosi pozicijos, kad nuobaudą paskyrė pagrįstai ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimo, kuriame konstatuota priešingai, teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN pareiškėjui paskirtos nuobaudos buvo neteisėtos, kadangi panaikintos galiojančiu ir nenuginčytu Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimu. Minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje, kurios dalykas tėra pareiškėjo galimai patirta neturtinė žala dėl neteisėtų nuobaudų atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuobaudas atliko nuo 2020-02-13 iki 2020-03-10 kameroje Nr. 103, o nuo 2020-03-10 – kameroje Nr. 123, iš viso 57 paras. Iki tol pareiškėjas buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose paprastosios grupės sąlygomis (b. l. 60).
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 145 straipsnį, nuteistieji, atliekantys nuobaudą rakinamose kamerų tipo patalpose, neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su advokatu), perduodamų daiktų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, bet leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punktą, nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudą kamerose, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę, tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiūros priemones, pataisos įstaigos direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją. Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.
Atsakovės atstovas neginčijo, kad minėti teisių apribojimai pareiškėjui buvo taikomi nuobaudų atlikimo metu. Iki tol pareiškėjas kalėjo paprastosios grupės sąlygomis bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu metu galėjo nevaržomai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti, užsiimti kita leistina veikla, turėti patalynę dienos metu (b. l. 61), taip pat įgyvendinti šios grupės nuteistiesiems BVK 73 straipsnyje numatytas teises: apsipirkti, per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, gauti perduodamų daiktų, du kartus per savaitę paskambinti telefonu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo pareiškėjas 57 paras patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, dėl juntamų savo teisių apribojimų (nebegalėjo apsipirkti, paskambinti telefonu, išeiti iš savo gyvenamosios patalpos ilgiau nei vienai valandai, pasimatyti ar paskambinti artimiesiems, turėti patalynę dienos metu ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentuoja, jog asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, be kita ko, ne tik realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, bet ir sukeliama kitų nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, kas tuo atveju, kai asmuo nepagrįstai patalpinamas į kamerų tipo patalpas, ypač ilgesniam laikui, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti. Be to, tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai. Pabrėžtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi ir kitose iš esmės analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-341/2008, 2014-06-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-483/2014, 2019-01-14 nutartį byloje Nr. A-1847-756/2018 ir kt.). Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad pareiškėjas dėl nurodytos jam nepagrįstai ir neteisėtai paskirtos nuobaudos galėjo patirti jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.271 str.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822 - 1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444 -1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A 444 -1211/2013).
Nagrinėjamu atveju, byloje buvo konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl neteisėto nuobaudų paskyrimo, kuomet jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 57 paroms. Atsižvelgdamas į pareiškėjo teisių pažeidimo trukmę ir pobūdį, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi šiuo konkrečiu atveju vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Vis dėlto, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jam kilusias itin sunkias neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, sveikatos ar psichologinės būklės sutrikimus. Be to, dalis pareiškėjo įvardijamų apribojimų, kurie jam sukėlė diskomfortą, pavyzdžiui, draudimas žiūrėti televizorių arba turėti patalynę dienos metu, laikytini mažareikšmiais.
Atsižvelgus į byloje esančią medžiagą, pareiškėjui sukeltų nepatogumų pobūdį, pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalaujama pinigų suma (5700 Eur) yra akivaizdžiai per didelė, todėl ji mažintina iki 570 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjo M. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 570 (penkis šimtus septyniasdešimt) Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.