Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. V. (E. V.) ir L. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai Rusijos Federacijos piliečiai E. V. ir L. V. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1636(01738,01739) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiams E. V. ir L. V. panaikinimo“ bei priteisti pareiškėjams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjų teigimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjus reikšmingų aplinkybių viseto. Atsakovas rėmėsi ne objektyviais duomenimis grįstinomis išvadomis, o subjektyviu interpretavimu ir neįvertino pareiškėjų pateiktų dokumentų. Paaiškino, kad pareiškėjas E. V. 2016 m. balandžio 6 d. su UAB „IJ Solutions“ (toliau – ir Bendrovė) sudarė darbo sutartį. 2017 m. balandžio 10 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo, kuriuo buvo nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti pareiškėjui 2 500 Eur dydžio darbo užmokestį. Nurodyto papildomo susitarimo 4 punkte buvo nurodyta, kad papildomas susitarimas ir juo nustatomi darbo sutarties pakeitimai įsigalioja kitą darbo dieną po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėjas E. V. atsiėmė leidimo laikinai gyventi kortelę tik 2017 m. liepos mėnesį, o Bendrovė, vadovaudamasi 2017 m. balandžio 10 d. susitarimo 4 punktu 2017 m. liepos 7 d. sudarė susitarimą, kuriuo buvo nustatyta, kad 2017 m. balandžio 10 d. susitarimo dėl darbo sutarties pakeitimai įsigalioja nuo 2017 m. liepos 7 d., todėl Migracijos departamentas nepagrįstai vertino, kad 2 500 Eur darbo užmokestis bus mokamas nuo 2017 m. balandžio 11 d.

Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo E. V. darbas yra tiesiogiai susijęs su aukštojo mokslo sektoriaus ryšių bei sąveikos plėtojimu, o aukštosiose mokyklose vasaros laikotarpiu yra atostogų metas, pareiškėjas 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 31 d. pateikė prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalį kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesį pareiškėjo atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal faktiškai per mėnesį dirbtų valandų skaičių, atitinkamai buvo apskaičiuotas ir vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Rugsėjo mėnesį pareiškėjas grižo iš kasmetinių atostogų ir jam buvo mokamas pagal 2017 m. balandžio 10 d. susitarimą nustatytas 2 500 Eur dydžio darbo užmokestis, todėl atsakovo teiginiai, kad pareiškėjui iki 2017 m. spalio 13 d. buvo mokamas tik 9,28 Eur mėnesinis darbo užmokestis yra nepagrįsti.

Pareiškėjai taip pat nesutinka su atsakovo išvada, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų bei negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai pabrėžė, jog kartu su 2017 m. balandžio 12 d. prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas išrašas iš asmeninės banko sąskaitos, patvirtinantis, kad pareiškėjai turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų įsitikinimu, Migracijos departamentas šiuo atveju nesilaikė esminių procedūrinių reikalavimų, neužtikrino asmenų lygiavertiškumo, nediskriminavimo principų įgyvendinimo bei pažeidė gero administravimo principą, kuris apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–6).

Nurodė, kad 2017 m. gegužės 18 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. birželio 29 d. ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktu bei 44¹ straipsniu, priėmė sprendimą išduoti naują leidimą laikinai gyventi trejiems metams atvykimo dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagrindu. Pareiškėjas E. V. 2017 m. gegužės 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi, tačiau neatvyko atsiimti pagamintos leidimo laikinai gyventi kortelės iki galiojo jo ankstesnis leidimas laikinai gyventi, nors pareiškėjas, siekdamas legalaus buvimo tęstinumo, tą turėjo padaryti per 14 dienų nuo sprendimo apie turimo leidimo laikinai gyventi panaikinimą ir naujo leidimo laikinai gyventi išdavimą įteikimo dienos. Pažymėjo, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi kortelės atvyko atsiimti tik 2017 m. liepos 3 d., nors naujas leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2017 m. gegužės 25 d. Atsakovo teigimu, leidimo laikinai gyventi išdavimo diena yra laikoma būtent 2017 m. gegužės 25 d., todėl pagal pateikto 2017 m. balandžio 10 d. papildomą susitarimą dėl darbo sutarties pareiškėjas už darbą UAB „IJ Solutions“ nuo 2017 m. gegužės 26 d. turėjo pradėti gauti 2 500 Eur darbo užmokestį, tačiau pareiškėjui E. V. nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. spalio 13 d. buvo mokamas ne didesnis negu 11,60 Eur / mėn. darbo užmokestis. Tai taip pat patvirtina, kad kartu su prašymu pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyti duomenys, kad gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu už darbuotoją E. V. Bendrovė įsipareigoja laiku mokėti darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį (2 500 Eur), neatitinka faktinės tikrovės. Taigi ginčijamas sprendimas yra grindžiamas tuo, kad pareiškėjas E. V. neatitinka sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal UTPĮ 44¹ straipsnyje nustatytas sąlygas, kadangi jis negauna darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotoju vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai.

Migracijos departamentas nesutinka, kad leidimo laikinai gyventi išdavimas turi būti siejamas su data, kada užsienietis atvyko į Migracijos departamentą atsiimti pagamintos leidimo laikinai gyventi kortelės. Paaiškino, kad pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) nuostatas leidimo laikinai gyventi įteikimas neįeina į leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūrą. Leidimo laikinai gyventi įteikimas yra sąlygojamas išimtinai paties užsieniečio veikimo ar neveikimo, t. y. įteikimo data priklauso nuo to, kada užsienietis atvyksta atsiimti dokumento. Sutikus su pareiškėjo siūlomu teisės aktų nuostatų aiškinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m. birželio 8 d. iki leidimo laikinai gyventi atsiėmimo 2017 m. liepos 3 d. turėtų būti laikomas nelegaliu, kadangi pareiškėjas su savimi neturėjo galiojančios leidimo laikinai gyventi kortelės, be to, kaip nelegalus turėtų būti vertinamas ir pareiškėjo darbas UAB „IJ Solutions“. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo teiginiai, susiję su leidimo laikinai gyventi įteikimo diena, taip pat su dviejų mėnesių atostogų laikotarpiu turėtų būti vertinami kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, be to, pareiškėjo argumentai apie darbo sutarties pakeitimus yra prieštaringi.

Pažymėjo, kad pareiškėjo E. V. sutuoktinės pareiškėjos L. V. teisė gyventi Lietuvos Respublikoje yra išvestinė iš pareiškėjo teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjui, kaip sutuoktinės kvietėjui, panaikinus leidimą laikinai gyventi, L. V. taip pat buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog nei UTPĮ, nei Apraše nėra nurodytos pareigos visais atvejais vykdyti užsieniečio apklausą – Aprašo 84 punkte numatyta, kad apklausa yra organizuojama prireikus. Migracijos departamento manymu, nagrinėjamu atveju tokios būtinybės nebuvo, kadangi, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nurodyto leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindą ir ar nėra UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi, buvo atlikti kiti veiksmai, kurių rezultatų objektyvumu ir aktualumu Migracijos departamentas neturi pagrindo abejoti. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, taikomos priemonės motyvuotos, ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1636(01738; 01739) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Rusijos Federacijos piliečiams E. V. ir L. V., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas E. V. 2017 m. balandžio 12 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „IJ Solutions“ (II t., b. l. 7–17). Prie prašymo, be kita ko, pateikė UAB „IJ Solutions“ tarpininkavimo raštą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui E. V. bus mokamas 2 500 Eur mėnesinis darbo užmokestis (II t., b. l. 41).

2017 m. gegužės 18 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 5 dalimi ir 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktu, priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-518 panaikinti ankstesnį pareiškėjo E. V. leidimą laikinai gyventi ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį trejus metus (II t., b. l. 77–78).

2017 m. gegužės 25 d. pareiškėjui E. V. buvo įformintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7410515, galiojantis iki 2020 m. gegužės 25 d. (II t., b. l. 82–83). Pareiškėjas E. V. minėtą leidimą atsiėmė 2017 m. liepos 3 d. (II t., b. l. 90–91).

2017 m. gegužės 25 d. prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui pateikė ir pareiškėjo sutuoktinė pareiškėja L. V., nurodydama, jog ketina gyventi Lietuvos Respublikoje su savo sutuoktiniu pareiškėju E. V. (II t., b. l. 92–102).

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 5 dalimi ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2017 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi L. V. ir išduoti jai naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2020 m. gegužės 25 d. (iki galios jos sutuoktinio E. V. leidimas laikinai gyventi) (II t., b. l. 172–173).

2017 m. liepos 3 d. pareiškėjai L. V. buvo įformintas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7413362, galiojantis iki 2020 m. gegužės 25 d. (II t., b. l. 194).

Migracijos departamentas, patikrinęs duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – ir „Sodros“ informacinė sistema), nustatė, kad pareiškėjas E. V. UAB „IJ Solutions“ buvo įdarbintas 2016 m. liepos 13 d. Nuo įdarbinimo pradžios iki 2016 m. gruodžio 31 d. minėtoje bendrovėje jam buvo mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, o nuo 2017 m. sausio 1 d. jam yra mokamas 9, 28 Eur mėnesinis darbo užmokestis.

2017 m. spalio 13 d. atsakovas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 18 punktais bei 3 dalimi priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 8–11).

Kaip minėta, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui E. V. buvo išduotas, vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas.

Pagal UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi leidimo pareiškėjui išdavimo metu) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio; 2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją; 3) Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio; b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai; c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.

Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, teikdamas prašymą dėl leidimo išdavimo, pareiškėjas neteikė Lietuvos darbo biržos sprendimo, kad jo darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, tačiau pateikė UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodytą Bendrovės įsipareigojimą, pagal kurį UAB „IJ Solutions“ įsipareigojo pareiškėjui E. V. mokėti 2 500 Eur mėnesinį darbo užmokestį.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti arba pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o pagal 18 punktą – jeigu užsienietis neatitinka tų šio įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį).

Pagal UTPĮ 44¹ straipsnio 6 dalį, jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą ir Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

Iš į bylą pateiktų „Sodros“ informacinės sistemos 2017 m. spalio 12 d. duomenų matyti, kad pareiškėjui E. V. Bendrovėje nuo 2017 m. sausio 1 d. yra mokamas tik 9,28 Eur arba 11,6 Eur mėnesinis darbo užmokestis, taigi sutiktina su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas E. V. neatitinka UTPĮ 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų, nes negauna darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjų teiginius, kad Migracijos departamentas netinkamai vertino jų pateiktus dokumentus, nepagrįstai neatsižvelgė į darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui terminus bei pareiškėjui E. V. suteiktas atostogas. Teismas pažymi, kad pagal Migracijos departamentui pateikto 2017 m. balandžio 10 d. papildomo susitarimo dėl darbo sutarties Nr. 45 pakeitimo 4 punktą, darbo sutarties pakeitimai, pagal kuriuos pareiškėjui mokamas 2 500 Eur mėnesinis darbo užmokestis, įsigalioja kitą darbo dieną po leidimo laikinai gyventi išdavimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai sutapatina leidimo laikinai gyventi įforminimą (išdavimą) bei įforminto leidimo atsiėmimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Aprašo nuostatas leidimo laikinai gyventi išdavimas apima sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priėmimą bei tokio leidimo įforminimą. Pagal Aprašo 4.1 papunktį leidimo laikinai gyventi įforminimas – tai šio leidimo išrašymas Asmens dokumentų išrašymo centre. Nagrinėjamu atveju leidimas pareiškėjui įformintas, t. y. leidimo išdavimo procedūra baigta – 2017 m. gegužės 25 d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas ir terminas, nuo kurio pareiškėjas E. V. turėjo gauti 2 500 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Pareiškėjo pateikti įrodymai apie Valstybinio socialinio draudimo fondui teikiamų duomenų tikslinimą, pagal kuriuos E. V. nuo 2017 m. rugsėjo mėn. vis dėlto yra mokamas 2 500 Eur darbo užmokestis Migracijos departamento sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, nes nepaneigia fakto, jog pareiškėjas tokio darbo užmokesčio negavo nuo 2017 m. gegužės 26 d. Kadangi pareiškėjas E. V. neatitinka ir UTPĮ 44¹ straipsnio 6 dalies sąlygų, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 18 punktuose nustatytais pagrindais. Be to, teismas pažymi, kad esant oficialiems duomenims apie pareiškėjui mokamą darbo užmokestį, kuriais nėra pagrindo abejoti ir iš kurių galima spręsti apie pareiškėjo atitiktį UTPĮ reikalavimas, paties užsieniečio apklausos vykdymas nėra tikslingas.

Šiuo atveju sutiktina su pareiškėjais, jog išvada, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 35 str. 1 d. 5 p.), nėra pakankamai pagrįsta, nes pareiškėjai lėšų pargyventi galėjo turėti ne tik iš Bendrovės, bet ir iš kitų šaltinių, tačiau šios nepakankamai motyvuotos išvados nurodymas skundžiamame sprendime nesudaro pagrindo nepanaikinti pareiškėjui E. V. išduoto leidimo, esant kitoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms.

Pagal UTPĮ 50 straipsnio 3 dalį, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio įstatymo nustatytu pagrindu. Kadangi pareiškėjai L. V. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu, panaikinus leidimą jos sutuoktiniui – pareiškėjui E. V., Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą panaikinti ir leidimą išduotą pareiškėjai L. V..

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjų skundo, nėra pagrindo atlyginti jiems ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų E. V. (E. V.) ir L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.