- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- eI-4259-208/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04728-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- VĮ Audito
- Advokatai
- Aušra Ragelienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo G. M. atstovei advokato padėjėjai Aušrai Ragelienei ir atsakovės VĮ Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei VĮ Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas, Administratorius) elektroninėmis ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą skundu prašydamas: 1) panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2015-07-22 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. M. skyrimo“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2015-09-07 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Pareiškėjas paaiškina, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-03-30 įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23.2 punkto ir Departamento 2015-04-24 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir INVEGA) 2015-04-21 rašto „Dėl bankroto administratoriaus G. M. veiklos BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto procese papildomo patikrinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms“ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, Departamento direktorius pavedė sudarytai pareiškėjo veiklos tikrinimo komisijai atlikti neplaninį veiklos, vykdant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos tyrimų centras“ (toliau – ir Įmonė) bankroto procedūras, patikrinimą. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į komisijos galutinę išvadą, išdėstytą 2015-07-17 protokole Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-15 gautus G. M. papildomus paaiškinimus/pastabas „Dėl neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo rezultatų ir dėl 2015-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini) Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos administratorių veiklos tikrinimo komisijos posėdžio protokolo“, konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 str. 5 d. 20 p. ir vadovaudamasis ĮBĮ 117 str. 1 d. 1 p., už tris ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p. pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, jam skyrė nuobaudą – įspėjimą.
Patikrinimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjas atliko šiuos pažeidimus: 1) administruodamas Įmonės bankroto procesą, pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p., nevykdydamas 2014-12-22 kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu ir nesilaikydamas 2014-01-14 kreditorių susirinkime patvirtintos kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos 4 ir 5 punktų bei informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos 4 punkto, pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 punktą, kadangi, teikdamas informaciją pagal 2015-01-05 raštą „Dėl informacijos kreditoriui pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė 2014-01-14 kreditorių susirinkimo patvirtintos informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos 4 punkto; 2) pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p., kadangi nevykdė 2014-12-22 kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu (mėnesinių ataskaitų kreditoriams teikimas); 3) pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p., kadangi, šaukdamas 2014-09-02 ir 2014-09-03 pakartotinius kreditorių susirinkimus, nesilaikė 2014-01-14 kreditorių susirinkimo patvirtintos kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos 4 ir 5 punkto.
Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Komisija, kuri pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas mano, jog Departamentas netinkamai ir neobjektyviai įvertino teiktuose administratoriaus paaiškinimuose ir pastabose nurodytas faktines aplinkybes, netinkamai atliko neplaninį Administratoriaus veiklos vertinimą. Nurodo, jog visų INVEGA akcijų valdytoja yra Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, todėl atsakovė turėjo motyvą išskirti šio kreditoriaus interesus kitų kreditorių atžvilgiu, turėjo išankstinį asmeninį nusistatymą ir buvo tendencingas. Nurodo, jog ginčas vyksta dėlto, ar Administratorius privalėjo vykdyti INVEGA 2014-12-22 kreditorių susirinkime patvirtintos Informacijos teikimo tvarkos 1¹ p. reikalavimus. Pareiškėjo manymu, Administratorius neturėjo pareigos teikti INVEGAI nei Įmonės banko sąskaitos išrašų, nei administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijų, nes banko sąskaitos išrašai INVEGAI buvo teikti dar 2014-10-03, 2014-12-23 bei 2015-03-17, atsižvelgiant į 2015-03-06 gautą INVEGOS prašymą. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str., 47 str. 2 d., CPK 42 str., ĮBĮ 21 str. 2 d., 23 str. 11 p. ir teigia, jog Administratorius kreditoriui privalo teikti tik informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, o ne bet kokią kreditoriaus prašomą informaciją, o kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti būtent tokios informacijos, t. y. informacijos apie įmonės bankroto eigą, kreditoriui teikimo tvarką, o ne pačios informacijos apimtis. Pažymi, kad vadovaujantis minėtomis nuostatomis Kreditorių susirinkimas gali nustatyti tik informacijos teikimo tvarką, tačiau INVEGA kreditorių susirinkimas galimai viršijo ĮBĮ 23 str. 11 p. nustatytas susirinkimo kompetencijos ribas nustatydamas informacijos kreditoriams teikimo apimtis. Kitos nei informacijos apie bankroto bylos eigą teikimas iš esmės būtų bankroto administratoriaus ataskaita, o ataskaitą parengti gali įpareigoti tik kreditorių susirinkimas (arba kreditorių komitetas). Pagal IBĮ 23 str. 5 p., 9 p., 36 str. administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, analogiškai kaip ir bankroto administravimo veiklos ataskaitų tvirtinimas, yra priskirtas kreditorių susirinkimo diskrecijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Departamento išvada, jog Administratorius pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p., kadangi nevykdė 2014-12-22 kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu (mėnesinių ataskaitų kreditoriams teikimas) ir vadovaudamasis ĮBĮ 11 str. 7 d., 36 str. 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756 str., 6.758 str. 1 ir 2 dalimis teigia, kad administratorius, veikdamas kaip verslininkas pavedimo sutarties pagrindu, turi teisę gauti ir atlyginimą bei patiriamų išlaidų kompensavimą (kanceliarinės, su įmonės turto saugojimu susijusios išlaidos ir kt.). Šiuo atveju Administratorius buvo nubaustas už tai, kad nerengė ir neteikė kreditoriams savo veiklos ataskaitų. Pažymi, jog Administratoriui atlyginimas buvo mokamas tik už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2014-10-28 dienos. Tačiau, kaip matyti iš 2014-10-28 kreditorių susirinkimo nutarimo, kreditoriaus, kuris pateikė skundą Departamentui, balsais buvo nutarta nemokėti atlyginimo administratoriui ir tas pats kreditorius reikalauja iš administratoriaus teikti atlygintinas paslaugas. Tokia situacija neatitinka ĮBĮ 11 str. 7 d., CK 6.758 str. 2 d. reikalavimų, tačiau Departamentas šios aplinkybės neįvertino ir nepagrįstai konstatavo faktą, jog administratorius turėjo pareigą vykdyti kreditorių nurodymus, kuomet šie atsisakė apmokėti su jais susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į įmonę ir įmonės bankroto administratorių siejančius pavedimo teisinius santykius bei iš šių teisinių santykių kylančią įmonės bankroto administratoriaus pareigą veikti sąžiningai, rūpestingai, bendradarbiauti su įmonės kreditoriais, Administratorius nepaisant to, jog jam nebuvo mokamas atlyginimas, 2015-03-19 kreditorių susirinkimui pateikė ataskaitą, kuri apėmė laikotarpį nuo 2014-12-22 iki 2015-03-02. Taigi, teigti, jog pareiškėjas iš viso neatsiskaitė kreditoriams už atliktus veiksmus ir savo veiklos rezultatus už 2015 m. sausio – kovo mėnesius nėra jokio pagrindo. Teigia, kad faktas, jog visa informacija buvo pateikta viename dokumente, o ne išskaidant už atitinkamą mėnesį į tris atskirus, negali būti laikoma pažeidimu, už kurį pareiškėjui gali būti paskiriama poveikio priemonė – nuobauda. Be to, 2014-12-22 priimtas nutarimas patvirtina, kad kreditoriai numatė Administratoriui teisę teikti savo veiklos ataskaitas už ilgesnius laikotarpius. Administratorius neteikė ataskaitų einamuoju mėnesiu, kadangi nebuvo teiktinos informacijos (nebuvo sudaryta sandorių, patirta išlaidų), todėl priešingai nei konstatavo atsakovė, nepažeisdamas kreditorių nustatytos tvarkos 2015-03-19 kreditorių susirinkimui pateikė ataskaitą, kuri apėmė laikotarpį nuo 2014-12-22 iki 2015-03-02, t. y. ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį.
Pareiškėjas taip pat nesutinka, jog Administratorius pažeidė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, nes Administratorius kreditoriams 2014-08-27 el. paštu išsiuntė 2014-08-27 pranešimą „Dėl BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ kreditorių susirinkimo“, kuriuo pranešė, kad 2014-09-03 šaukiamas Įmonės kreditorių susirinkimas, o jam neįvykus, pakartotinis kreditorių susirinkimas – 2014-09-04 ir tokiu būdu Administratorius nesilaikė 2014-01-14 kreditorių susirinkimo patvirtintos kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos 4 ir 5 punkto, išsiųsdamas kreditoriams pranešimą tik el. paštu ir likus mažiau kaip 10 dienų iki kreditorių susirinkimo, taip pat ir pakartotinio susirinkimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog 2014-09-03 šauktas kreditorių susirinkimas neįvyko nesant kvorumo, todėl 2014-09-04 įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas. Pranešimas apie pakartotinį kreditorių susirinkimą buvo išsiųstas 2014-08-27, t. y. 8 dienos prieš šaukiamą kreditorių susirinkimą. Taigi, formaliai terminas buvo pažeistas tik 2 dienas. Pažymi, jog Departamentas, spręsdamas, ar taikyti Taisyklėse bei ĮBĮ nustatytas nuobaudas, visų pirma, privalo atsižvelgti į pažeidimo reikšmingumą bei į tai, ar bankroto administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas ištaisyti savo veiklos trūkumus. Atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintus prioritetus, sankcijos turėtų būti taikomos, kai visos kitos priemonės yra išnaudotos ir neduoda rezultatų. Taip pat mano, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas, t. y. 2 dienų termino praleidimas, yra mažareikšmis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 25 d.). Be to, šis pažeidimas buvo ištaisytas Įmonės 2014-10-28 kreditorių susirinkime, kuriame buvo nuspręsta dalinai pakeisti 2014-09-04 priimtus nutarimus, taip nepažeidžiant nei vieno iš bankroto procese dalyvaujančių asmenų interesų. Departamentas priimdamas sprendimą nesivadovavo VAĮ įtvirtintais minimalios ir proporcingos priežiūros principais bei neįvertino, ar pažeidimas gali būti laikytinas mažareikšmiu.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, jog nuobauda pareiškėjui skirta už tai, jog jis pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p., nevykdydamas 2014-12-22 kreditorių susirinkimo patvirtintos ataskaitų teikimo tvarkos, nesilaikydamas 2014-01-14 kreditorių susirinkimo patvirtintos kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos, nesilaikydamas informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos. Pareiškėjo argumentas, kad jis apskritai neprivalėjo įteikti kreditoriui nei banko sąskaitų, nei priminių administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijų, yra nepagrįstas, nes šioje byloje nėra ir negali būti ginčo dėl galiojančios, kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos, informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos bei joje nustatytų teiktinos informacijos apimties ir terminų. Vadovaujasi ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p. bei 2014-12-22 kreditorių susirinkime patvirtintu, informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos, 1¹ p. Nurodo, jog 2014-12-22 kreditorių susirinkimo protokolo kopija pareiškėjui pateikta 2014-12-29 ir pareiškėjas minėto susirinkimo nutarimo neginčijo. Pažymi, jog pareiškėjo pozicija informacijos teikimo klausimais yra prieštaringa – viena vertus pareiškėjas teigia, kad minėtos informacijos iš viso neprivalėjo teikti, kita vertus, visa informacija kreditoriui buvo pateikta, nors ir nesilaikant informacijos teikimo tvarkoje nustatytų terminų. Teigia, jog pareiškėjo samprotavimai apie kreditorių susirinkimo galimai viršytas kompetencijos ribas yra teisiškai nereikšmingi, nes kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo apskųsti, yra įsigalioję ir privalomi. Pareiškėjo argumentas, kad informacijos pateikimas viename dokumente, neišskaidant šios informacijos už atitinkamą mėnesį į 3 atskirus dokumentus, negali būti laikoma pažeidimu yra teisiškai nereikšmingas, nes byloje negali būti ginčo kad Administratorius neteikė kreditoriams mėnesinių veiklos ataskaitų, t. y. pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p. Pažymi, jog 2014-12-22 kreditorių susirinkime buvo nustatyta Įmonės bankroto administratoriaus veiklos ataskaitų teikimo tvarka. Po šio susirinkimo sekantį susirinkimą sušaukė pareiškėjas ir susirinkimui pateikė tvirtinti savo veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2014-12-22 iki 2015-03-02. Pareiškėjas 2014-12-22 kreditorių susirinkimo nutarimo dalies dėl Įmonės bankroto administratoriaus veiklos ataskaitų teikimo tvarkos nustatymo neskundė, todėl minėtu nutarimu pareiškėjui nustatyta tvarka jam yra privaloma. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl 2 dienų termino praleidimo šaukiant kreditorių susirinkimą vertinimo kaip mažareikšmio pažeidimo, nes nuobauda pareiškėjui skirta ne už 2 dienų termino praleidimą, o už sistemingus ĮBĮ pažeidimus. Pažymi, jog vertinant pareiškėjo padarytus pažeidimus atsižvelgta į tai, kad nustatyti net 3 ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p. pažeidimai, o informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos 4 p. nustatytas terminas pažeistas gana žymiai ir nuobauda skirta už aplinkybių visumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2015-07-22 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. M. skyrimo“ panaikinimo. Įsakymu nuspręsta skirti pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą už tris ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p. pažeidimus.
Visų pirma pareiškėjas teigia, jog Departamentas netinkamai atliko neplaninį Administratoriaus veiklos vertinimą. Nurodo, jog visų INVEGA akcijų valdytoja yra Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, todėl atsakovė turėjo motyvą išskirti šio kreditoriaus interesus kitų kreditorių atžvilgiu, turėjo išankstinį asmeninį nusistatymą ir buvo tendencingas. Su tokiu pareiškėjo argumentu teismas nesutinka, nes tyrimą atliko valstybės pareigūnai, kurių nešališkumą patvirtina nešališkumo deklaracijos (VAGK bylos I t., b. l. 177, 178). Jokių abejonių dėl neplaninį patikrinimą atlikusių pareigūnų šališkumo teismui nekyla, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė turėjo išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu. Nors pareiškėjas teigia, jog atsakovė turi suinteresuotumą dėl to, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministerija yra INVEGA akcijų valdytoja, tačiau su tokiu argumentu teismas sutikti negali, nes jis yra niekuo nepagrįsta pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Be to, pažymėtina, jog atsakovė nėra Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, kuri pareiškėjo nuomone turi suinteresuotumą. Taip pat, atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl netinkamai atlikto neplaninio patikrinimo, nes pareiškėjas tokios savo pozicijos nepagrindžia jokiais argumentais ar įrodymais, nenurodo kokios neplaninio patikrinimo procedūros pareiškėjo manymu buvo pažeistos.
ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p. nustato, jog administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.
Departamento Administratorių veiklos tikrinimo komisijos 2015-07-17 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog INVEGA 2015-01-22 kreipėsi į Departamentą dėl pareiškėjo veiklos patikrinimo Įmonės bankroto byloje, todėl buvo atliktas neplaninis pareiškėjo patikrinimas (VAGK bylos, b. l. 13–25). INVEGA 2015-04-24 raštu Nr. (6.16)A2-170 pakartotinai kreipėsi į Departamentą nurodydama papildomas aplinkybes. Pirminiame skunde Departamentui INVEGA nurodė, jog pareiškėjas 2014-12-23 pateikė jai ne visą 2014-12-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašytą informaciją (VAGK I t., b. l. 148), todėl 2015-01-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakartotinai kreiptasi į pareiškėją, prašant suteikti trūkstamą informaciją (bankinės sąskaitos išrašus, ataskaitą apie patikras administravimo išlaidas ir išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas), tačiau pareiškėjas tą padaryti atsisakė. Pareiškėjas Departamentui 2015-07-14 pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjas INVEGAI pateikė visą 2015-01-05 raštu prašytą informaciją ir tai padarė laiku, nes banko sąskaitos išrašai INVEGAI buvo teikti 2014-10-03, 2014-12-23 bei 2015-03-17, atsižvelgiant į INVEGA 2015-03-06 prašymą (VAGK bylos I t., b. l. 63–66). Be to, teigė, jog Administratorius apskritai neprivalėjo teikti INVEGAI Įmonės banko sąskaitos išrašų ir administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų. Taip pat nurodė, jog tinkamai vykdė 2014-12-22 kreditorių susirinkimo nurodymą teikti kreditoriams mėnesines ataskaitas, nes 2015-03-19 kreditorių susirinkimui buvo pateikta viena ataskaita už laikotarpį nuo 2014-12-22 iki 2015-03-02, o vienos ataskaitos pateikimas už kelis mėnesius yra tinkamas Administratoriaus pareigos teikti informaciją kreditoriams vykdymas (Komisijos bylos I t., b. l. 63–66).
Šiuo aspektu teismas pažymi, jog 2014-12-22 kreditorių susirinkime informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarka buvo papildyta 1¹ p., kuris nustato, jog bankroto administratorius kreditoriui, kurio reikalavimas yra didesnis nei 10 000 Lt, jo prašymu, privalo pateikti bet kokią informaciją, susijusią su bankroto administratoriaus atliktais veiksmais administruojant įmonę, patirtomis išlaidomis, gautomis įplaukomis ir pan., o ne tik informaciją apie bankroto eigą. Prašomą informaciją ir (ar) dokumentus Administratorius privalo pateikti per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (VAGK bylos II t., b. l. 32). 2014-01-14 kreditorių susirinkime nustatyta, jog pareiškėjas privalo visą informaciją jos reikalaujančiam asmeniui pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos (VAGK bylos I t., b. l. 193–200). Kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais patvirtinti minėti punktai pareiškėjas neginčijo, todėl jie yra galiojantys ir privalomi pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog kreditorių susirinkimas viršijo savo įgaliojimus šioje byloje nenagrinėtini. Be kita ko, teismas pažymi, kad ĮBĮ 23 str. 11 p. nustato, jog Kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. ĮBĮ 11 str. 4 d. 15 p. nustato, jog bankroto administratorius teikia informaciją kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Kreditorių teisė gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą turėtų būti aiškinama teisės normų, reglamentuojančių bankroto tikslus, kreditorių teisių apimtį bei jų reikalavimų gynimo būdus, kontekste, todėl turėtų apimti ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos proceso eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla. Taigi, darytina išvada, kad į sąvoką „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ įeina ne tik procesiniai dokumentai, priimti bankroto byloje, bet ir kita informacija, susijusi su bankrotu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2011, 2011-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011). Taigi, sutiktina su VAGK išvada, jog informacijos, kurią bankroto administratorius privalo teikti, apimtį ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas, apribojimų informacijos apimčiai nėra, todėl nepagrįsta pareiškėjo pozicija, jog jis neturėjo teikti INVEGAI banko sąskaitos išrašų ir administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pažeidimas šiuo aspektu pareiškėjo atžvilgiu nustatytas pagrįstai.
Taip pat, pažymėtina, jog 2014-12-22 kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo veiklos ataskaitų teikimo tvarkos, kurioje nustatyta, jog pareiškėjas privalo periodiškai teikti veiklos ataskaitas ĮBĮ nustatyta tvarka. Ataskaitas pareiškėjas privalo teikti visiems kreditoriams iki einamojo mėnesio 5 dienos už prieš einamąjį mėnesį buvusį mėnesį. Jei bankroto administratoriaus pateiktos ataskaitinių mėnesių veiklos ataskaitos kreditorių iniciatyva nebuvo svarstomos kreditorių susirinkime, bankroto administratorius jų svarstymą ir tvirtinimą įtraukia į artimiausio kreditorių susirinkimo dienotvarkę. Šiuo atveju bankroto administratorius turi teisę parengti ir kreditorių susirinkimui svarstyti ir tvirtinti pateikti bendrą veiklos ataskaitą už kelis ataskaitinius mėnesius (VAGK bylos II t., b. l. 32). Taigi, 2014-12-22 kreditorių susirinkimas aiškiai nustatė, jog pareiškėjas privalo kiekvieną mėnesį teikti ataskaitas nepriklausomai nuo to, ar jos svarstomos kreditorių susirinkime. Pareiškėjo argumentas, jog tokių ataskaitų neteikimas yra galimas, jei kreditorių susirinkimui pateikiama bendra ataskaita už kelis ataskaitinius mėnesius yra nepagrįsta, nes tokios ataskaitos pateikimas yra papildoma pareiškėjo teisė, kuri neeliminuoja pareiškėjo pareigos teikti ataskaitas už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Minėtame susirinkime aiškiai nurodyta „jei pateiktos ataskaitinių mėnesių veiklos ataskaitos <...> nebuvo svarstomos kreditorių susirinkime, <...> bankroto administratorius turi teisę <...>pateikti bendrą veiklos ataskaitą už kelis ataskaitinius mėnesius“. Taigi, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas netinkamai interpretuoja 2014-12-22 susirinkimo metu jam nustatytą ataskaitų teikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas už kelis ataskaitinius mėnesius pateikė tik bendrą ataskaitą, nėra, darytina išvada, jog šiuo aspektu pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p., todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog dviejų dienų termino praleidimas šaukiant kreditorių susirinkimą turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas, už kurį nuobauda negali būti paskirta.
Vadovaujantis VAĮ 36⁹ str. 1 d., nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba.
VAĮ 2 str. 25 d. nustato, jog mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. Atsižvelgęs į šį mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo sąvoką, teismas sutinka su pareiškėju, jog dviejų dienų termino praleidimas šaukiant kreditorių susirinkimą gali būti vertinamas kaip mažareikšmis, tačiau pažymėtina, jog nuobauda pareiškėjui skirta už pažeidimų visumą, t. y. už tris ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p., todėl vieno pažeidimo pripažinimas mažareikšmiu, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjui skirtą nuobaudą.
Teismas taip pat pažymi, jog ĮBĮ 11⁷ str. 1 d. gana plačiai išvardina sritį, už kurioje padarytus pažeidimus atsakovė gali skirti nuobaudas. Čia nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Pagal ĮBĮ 11⁷ str. 1 d. Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo skirta švelniausia bankroto administratoriui skirtina nuobauda – įspėjimas. Pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu Departamento buvo nustatytas pagrįstai, objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis nuobauda už nustatytus pažeidimus galėtų būti netaikoma, byloje nenustatyta. Taip pat, negalima daryti išvados, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga, nes jis skirta už tris ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p. pažeidimus.
Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).
Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui nuobauda – įspėjimas skirta pagrįstai, ji yra proporcinga padarytiems pažeidimams, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2015-07-22 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. M. skyrimo“ nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip išvestinis reikalavimas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-09-07 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.