Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulis administracinio teisės pažeidimo protokolą R. S. už tai, kad jis vairavo automobilį neblaivus (1,79 promilės - vidutinis girtumas), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies atsitrenkė į gyvenamojo namo sieną 9duomenys neskelbtini) Šakiuose bei ją apgadino, nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei transporto registracijos liudijimo, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 14,9,16,133 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 3d., 124¹ str. 6 d. numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė. Ėmėsi priemonių išsiaiškinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas išaiškino ir nustatė. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, nutarime pateiktas išsamus ir motyvuotas nustatytų aplinkybių įvertinimas, todėl teismo išvados tiek dėl įvykio aplinkybių, tiek ir dėl pareiškėjo kaltės yra pagrįstos ir teisėtos.

Padarytą pažeidimą apeliantas ginčija iš esmės ir skundą grindžia tuo, kad jis automobilio nevairavo, todėl pažeidimų nepadarė, automobilį vairavo kitas asmuo - R. D..

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka konstatuojama, jog ši pareiškėjo versija yra tik gynybinio pobūdžio teiginiai, nes jie prieštarauja objektyviems bylos duomenimis, bei liudytojų K. R., R. B. parodymams, kurie laikytini patikimais ir nuosekliais, nes tarpusavyje neprieštarauja, sutampa bei patvirtinami eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis. Liudytojai K. R. ir R. B. tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir teisme apklausiami nurodė tas pačias aplinkybes, t.y. gavę iš budėtojo pranešimą, kad kažkas neblaivus vairuoja, skubiai reagavo, nuvyko į įvykio vietą, matė, kad rieda automobilis link (duomenys neskelbtini) namo, ir atsitrenkė į sieną, tuo metu buvo 10-20 metrų atstumu. Po kurio laiko priėjęs asmuo pasakė, kad tai jis vairavo automobilį, nors prie automobilio jo nebuvo. Analogiškas aplinkybes parodė ir R. B.. R. B. taip pat parodė, jog iš vairuotojo pusės jie išlaipino R. S., kuris nuvestas į tarnybinį automobilį neigė vairavęs automobilį. Po kurio laiko iš kažkur atsirado žmogus, kuris siūlėsi apsiimti R. S. kaltę. Kai privažiavo prie VW Passat automobilio, to žmogaus nebuvo. Šios aplinkybės nurodytos ir šių asmenų tarnybiniuose pranešimuose. (b.l.3,4) Be to, byloje esantys patrulių T. P. bei A. V. tarnybiniai pranešimai taip pat patvirtina aplinkybę, kad atvykus į eismo įvykio vietą priėjęs vyriškis siūlėsi apsiimti kaltę, prašė forminti įvykį ant jo, o ne ant R. S., kuris neigė vairavęs automobilį. Visų šių asmenų parodymai tarpusavyje sutampa, neprieštarauja todėl teismas pagrįstai juos vertino kaip patikimus ir jais grindė pažeidėjo kaltę. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad policijos pareigūnai būtų turėjęs kokių nors priežasčių apkalbėti R. S.. Be to, kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukų, automobilis VW Passat stovi priekiu į namo sieną, kuri matosi, yra apgadinta, matosi tik vienintelės vėžės sniege, be to, matyti, jog tos vėžės nukreiptos link namo sienos, o tai patvirtina, kad automobilis būtent priekiu atsitrenkė į namo sieną ir ją apgadino, todėl visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys objektyviems bylos duomenimis yra R. S. bei R. D. parodymai, kad į sieną atsitrenkta važiuojant atbuline eiga. R. D. nurodė, jog jį atbulą išstūmė ir buvo bumpt, iš karto po bumpt atėjo R., t.y. S., kuris jį ištraukė iš mašinos, iš karto atsirado pareigūnai. Tačiau kaip matyti iš aptartos eismo įvykio vietos schemos ir nuotraukų, automobilis stovi ne galu į sieną, tačiau priekiu, kitų vėžių nėra. Šios aplinkybės ne tik paneigia R. S., R. D. parodymus, tačiau patvirtina ir leidžia laikyti patikimais R. B., K. R. parodymus bei tikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, jog tik teismas sprendžia, pakanka ar ne surinktų duomenų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo bei liudytojo R. D. parodymai akivaizdžiai prieštarauja objektyviems bylos duomenimis, tuo tarpu kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, patvirtinami tarnybiniais pranešimais bei objektyviais bylos duomenimis, laikytina, jog teismo išvada dėl duomenų pakankamumo nustatyti įvykio aplinkybes bei pareiškėjo kaltę, pagrįsta. Todėl R. S. skundo argumentai dėl kitų liudytojų apklausos nepagrįsti, nes tai būtų perteklinis bylos duomenų rinkimas, kuris akivaizdžiai pažeistų proceso ekonomiškumo bei proporcingumo principus.

Remiantis aukščiau aptartais įrodymais, konstatuojama, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad tai R. S. 2011 m. vasario 13 d. apie 21 val. 08 min. Aušros gatvėje ties namu (duomenys neskelbtini), Šakių mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - nustatytas 1.79 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę - automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio vairuoto automobilio nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šakių mieste, sieną bei ją apgadino, policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei vairuotos transporto priemonės registracijos liudijimo. Pažeidėjo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR ATPK 124¹ str. 6d 6d. ir 127 str. 3d.

Nuobaudos R. S. skirtos teisingai, nepažeidžiant administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų. Skiriant nuobaudą R. S. atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, kiekį, į pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas 9 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir skyrė straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų vidurkius Bausmės, nepažeidžiant ATPK 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų, subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė nuobauda – 4500 lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Paskirtosios nuobaudos atitinka padarytų pažeidimų pavojingumą, pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir yra būtinos pasiekti administracine nuobauda siekiamus tikslus. Jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių visumos šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes vairavimas neblaiviam, bei padarymas kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl kurių padaryta žala kitų asmenų turtui, yra pavojingas veikimas, keliantis akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ir turto saugumui. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas nelaikytinas išimtine aplinkybe, nes į tai atsižvelgta skiriant bei individualizuojant nuobaudas sankcijų ribose. Teismas taip pat pažymi, jog tai, kad pažeidėjas rūpinasi savo šeimos nariais taip pat nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis. Remiantis ATPK 20 straipsniu administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu apsunkins galimybę rūpintis kutais šeimos nariais, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobauda siekiamiems tikslams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, jog R. S. galutinė subendrinta nuobauda skirta teisingai, nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus, yra pakankama ir būtina pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šakių rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.