Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajai J. Š., jos gynėjai advokatei Laurai Daumantaitei, nukentėjusiosios J. M. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Š. ir nukentėjusiosios J. M. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinius skundus dėl 2010 m. spalio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 281 str. 3 d. 3 MGL (390 Lt) bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Iš J. Š. priteista nukentėjusiajai J. M. 4400 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1200 Lt už advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteista už tai, kad 2009-04-27 apie 08.00 val. Kaune, Savanorių pr., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties šviesoforu reguliuojama sankryža su (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 36 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, degant šviesoforo signalui draudžiamam važiuoti per pėsčiųjų perėją, nesustojo prieš „Stop“ liniją, nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją J. M., ją parbloškė, ko pasėkoje J. M. padarė sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistoji J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-10-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Anot apeliantės, teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, jog nors laiduotojas atitinka LR BK 40 str. 1 d. reikalavimus, taikyti BK 40 str. ir atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad nėra vienos iš pagrindinių sąlygų, t.y. BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyto reikalavimo kaltininkui „bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigojimą ją atlyginti, jei ji buvo padaryta". Apeliantės įsitikinimu, 13000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kurį ji sumokėjo nukentėjusiajai, visiškai nepagrįstai nepripažintas teismo iš dalies atlyginta žala.

Teismas konstatavo, kad ji nukentėjusiajai savanoriškai atlygino 13000 Lt, iš kurių 1000 Lt buvo sumokėta kaip ta dalis patirtos turtinės žalos, kurios pilnai neatlygino draudimas, o kita suma 12000 Lt skirta kaip neturtinė žala. Draudimo sutartyje numatytą maksimalią neturtinę žalą-1000 EUR nukentėjusiajai sumokėjo draudimas. Nuteistoji tvirtina, kad pagal privalomos civilinės atsakomybės sutartį turtinę žalą atlygina draudimo bendrovė, tuo tarpu iš eismo įvykio kaltininko galima priteisti tik neturtinę žalą, kurios draudimo bendrovė neatlygina. Nukentėjusioji J. M. nepagrįstai teigė jai nuteistosios sumokėtus 5000 Lt, įskaitanti kaip turtinę žalą. Toks nukentėjusiosios vertinimas yra nepagrįstas, kadangi turtinę žalą įstatymo pagrindu atlygino draudimas. Kadangi eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą atlygino draudimas, nėra jokio pagrindo teigti, jog 1000 Lt iš 13000 Lt, sumokėti nukentėjusiajai kaip dalis patirtos turtinės žalos, kurios pilnai neatlygino draudimas. Pastebėtina ir tai, kad teismui konstatavus, kad 1000 Lt sumokėti nukentėjusiajai kaip dalis turtinės žalos, kurios pilnai neatlygino draudimas, vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d. turėjo būti pripažinta nukentėjusiosios teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, 1000 Lt dydžio žalos, kaip turtinės žalos, atlyginimas byloje nėra pagrįstas jokiais faktiniais įrodymais.

Nuteistosios manymu, žala, kurią ji atlygino nukentėjusiajai, t.y. 13000 Lt turi būti vertinama kaip neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiajai J. M. atlyginta 13000 Lt neturtinė žala bei draudimo sumokėtas neturtinės žalos maksimumas - 3452,80 Lt yra pagrįsta suma ir pagal susiformavusią teismų praktiką pakankamo dydžio bei atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Taip pat, įvykį pripažinus draudiminiu, Sodra J. M. išmokėjo 16762,15 Lt.

Nuteistoji nurodo, kad teismas viena iš jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažino dalinai atlygintą neturtinę žalą nukentėjusiajai. Tačiau visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nesant BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatyto reikalavimo, netaikytinas BK 40 str. Teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą, padarytas nusikaltimas - neatsargus, ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, per kelis kartus atlygino nukentėjusiajai neturtinę žalą, yra dirbanti, neteista, ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Todėl, apeliantės įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo teigti, jog jos atžvilgiu netaikytinas BK 40 str., kadangi nėra BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos sąlygos.

Be to, apeliantė mano, kad nėra pagrindo iš dalies tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį, priteisiant J. M. naudai 4400 Lt. Jos įsitikinimu, nukentėjusiajai atlyginta neturtinė žala 13000 Lt ir draudimo 3452,80 Lt dydžio neturtinė žala yra pagrįsta, pakankamo dydžio ir atitinkanti bendruosius teisės principus.

Nukentėjusiosios J. M. atstovė apeliaciniu skundu prašo priteisti J. M. iš civilinio atsakovo J. Š. 29 057,2 litų neturtinės žalos atlyginimui; J. Š. paskirti bausmę - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą; priteisti iš J. Š. J. M. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, grubiai pažeidė LR Konstitucijos 30 str. 2 d., CK 6.250 str. 2 d., BPK normas, nesivadovavo teismų praktika (suformuotoje praktikoje matyti, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, kai išgijimo prognozė neigiama, prarandamas neterminuotai darbingumas neturtinei žalai atlyginti priteisiama 30 000, 40 000 ir didesnės sumos).

Dėl kaltinamosios sukelto autoįvykio padarytų sveikatos sužalojimų, nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 45 000 litais. Draudikas atlygino tik 1000 eurų, t.y. 3452,8 litų, pati kaltinamoji teisminio proceso eigoje atlygino 8000 litų, todėl iš kaltinamosios teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė 29057,2 litų. Gynėjos tvirtinimu, neadekvatus pasekmėms žalos atlyginimo sumažinimas grubiai pažeidžia nukentėjusiosios interesus. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir neanalizavo neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, neišdėstė nei faktinių, nei išsamių teisinių argumentų, susietų su byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl nepagrįstai ženkliai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

Apeliantė nurodo, kad AB "Lietuvos draudimas" išmokėjo tik tas sumas, kurios buvo pagrįstos kvitais, čekiais ir kitais pateisinančiais pirkimą dokumentais: 2409,75 litus už medikamentus pagal turimus kasos čekius, specialios lovos nuomą netektą darbo užmokestį, rūbus, bei 1000 eurų neturtinę žalą. Už medikamentus, kurie buvo nereceptiniai ir nepaskirti gydytojų, tačiau būtini gydant autoavarijos metu patirtų sužalojimus, liekamuosius reiškinius, sutrikusį miegą, nervinę įtampą ir kitus simptomus, draudikas neatlygino.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad autoįvykio metu J. M. patyrė daugybę skausmingų kūno sužalojimų. Lūžiai buvo daugybiniai, sudėtingi, skeveldriniai, todėl tokių sužalojimų gydymas ilgas ir sudėtingas, ilgai nebuvo galimybės atlikti operacijos. Sužalojimai sukėlė dideles fizines kančias ir nepatogumus: ilgai teko gulėti be galimybės judėti dėl rankos ir kojos imobilizacijos Kramerio įtvarais, vėliau ranka buvo imobilizuota tekstiliniu Dezo įtvaru, koja - ortopediniu plastikiniu įtvaru, keturis mėnesius buvo atimta galimybė vaikščioti. Dėl sužalojimų susidarė kairio kelio kontraktura, kairio kelio 3 laipsnio gonartrozė. J. M. nustatytas 50 procentų nedarbingumas, dėl kurio negalėjo grįžti dirbti į pirmesnes pareigas. Sužeidimai buvo sudėtingi ir skausmingi net iki sąmonės praradimo. J. M. teko nuolat vartoti didelėmis dozėmis stiprius nuskausminamuosius. Gydantis namuose, atvykstanti į namus kinezetarapeutė J. M. atlikdavo kojos ir rankos mankštą, kojos, rankos, nugaros, kaklo masažą, kurie buvo būtini ir neišvengiami, nes dėl ilgo gijimo buvo sustingę ir riboto judėjimo sąnariai, buvo pradėję atrofuotis raumenys. Šias procedūras nukentėjusioji buvo priversta pirkti privačiai, nes gydymo įstaigos nemokamų būtino kiekio procedūrų negalėjo skirti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė daug nepatogumų ir fizinio skausmo, išlaidų, neteko 50 procentų darbingumo.

Avarijos metu nukentėjusioji patyrė didelį emocinį sukrėtimą, skausmą, nepatogumus. Labai išgyveno dėl sutrikdytos sveikatos, skausmų ir ilgo gydymosi, negalėjimo pilnavertiškai gyventi asmeninio gyvenimo, atlikti darbinių pareigų. J. M. iki šiol negali pilnavertiškai gyventi, nes dažnai jaučia skausmus lūžių vietose, be to, ją kamuoja nesaugumo jausmas gatvėje, einant šaligatviu, per gatvę pėsčiųjų perėja. Gydymosi metu J. M. jautė nepilnavertiškumo jausmą, negalėjo savarankiškai apsiversti, atsikelti, buvo būtina nuolatinė pagalba, o tai neabejotinai nukentėjusiąją žeidė, sukėlė nepatogumus, skausmą, nes iki autoįvykio buvo įpratusi pasirūpinti savimi, buvo aktyvi, stipri, padedanti kitiems, iki autoįvykio padėjo dukrai auginti vienerių metų anūką, tačiau po sužalojimo buvo pačiai labai sunku buityje, namų ruošoje, pačiai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Nepatogumus sudarė negalėjimas save apsitarnauti, pilnavertiškai gyventi, bendrauti su žmonėmis, normaliai apsirengti, gražiai atrodyti, normaliai vaikščioti. Nukentėjusioji jautė gėdą, nepilnavertiškumo jausmą, kad tokio amžiaus moteriai teko vaikščioti naudojantis lazda. Nukentėjusioji negali ir jau niekuomet negalės avėti gražios avalynės su aukštesne pakulne, ji pakeitė savo aprangos stilių, nuolat dėvi kelnes, nors tai jai nėra priimtina. Be to, ji labai išgyvena dėl tos aplinkybės, jog taip bus jau nuolat, nes tokia sveikatos būklė yra pastovi ir ateityje nepagerės.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai vertino tai, kad nukentėjusioji dar iki autoįvykio sirgo cukriniu diabetu, buvo patyrusi širdies susirgimų, ir į tai atsižvelgiant sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą. J. M. nurodyti sveikatos sutrikimai niekaip neįtakojo jos savijautos, patirtų fizinių ir dvasinių kančių, kurias ji patyrė dėl autoįvykio. Būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji ilgai buvo nedarbinga, o vėliau nustatytas 50 proc. nedarbingumas.

Teismas neįvertino akivaizdžios nukentėjusiosios būklės, liekamųjų reiškinių, kasdieninių nepatogumų, kad jai sunku lipti laiptais, kad ji gali įlipti į visuomeninio transporto priemones tik tas, kurios pritaikytos invalidams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iki šiol nukentėjusioji išgyvena, priversta rūpintis sveikatos palaikymu, patirti išlaidas, nepatogumus. J. M. dėl kojos traumos, tinimo, dislokacijos yra priversta pirkti visuomet dvi batų poras, nes sužeistai kojai būtinas didesnis dydis.

Apylinkės teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu. Teismas teisingai nurodo, kad kaltinamoji nukentėjusiajai yra sumokėjusi 13 000 litų, tačiau nepagrįstai nurodo, jog šią sumą sudaro 12 000 litų neturtinės žalos. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sumokėta 5000 litų turtinės žalos ir 8000 litų neturtinės žalos. Draudikas kompensavo 1000 eurų dydžio neturtinę žalą.

Skunde teigiama, kad civilinė atsakovė yra jauna, darbinga, užima gerai apmokamas dantų technikės pareigas. Ji šiuo metu dar mokosi, tačiau turi dideles darbo, karjeros perspektyvas, kurios vėliau padidins ir jos pajamas. Tačiau teismas, nustatydamas žalos dydį, neatsižvelgė į šias aplinkybes apie atsakovę.

Skiriant bausmę teismas taip pat turi įgyvendinti teisingumą, atsižvelgti ne tik į nuteistosios asmenybę, lengvinančias aplinkybes, tačiau ir tai, kokias pasekmes sukėlė nusikalstama veika. J. M. gyvenimas visam laikui radikaliai pasikeitė į blogąją pusę, patirti sveikatos sužalojimai daugybiniai, komplikuoti, dėl ko buvo ilgai gydomi, tačiau deja, pasveikti neįmanoma ir judėjimas apribotas, gyvenimo kokybė bloga visam laikui. 3 MGL bauda tikrai yra menka, per švelni bausmė, neadekvati veikos sukeltoms pasekmėms. Nuteistoji negali važinėti ir kelti pavojų kitiems, turi būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios J. M. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė prašė nukentėjusiosios atstovės apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o nuteistosios J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistoji J. Š. ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o nukentėjusiosios J. M. atstovės apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Nukentėjusiosios J. M. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistosios J. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistosios J. Š. apeliacinio skundo

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas yra neatsargus nusikaltimas, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis atitinka LR BK 40 str. numatytus reikalavimus ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip matyti iš J. Š. veiksmų teisinio vertinimo, ji pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 3 d. Nors apylinkės teismas padarė išvadą, jog J. Š. atžvilgiu negalima taikyti LR BK 40 str., nes nėra sąlygos nustatytos LR BK 40 str. 2 d. 3 p. Tačiau kolegija su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra viso būtinos sąlygos kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nustatytos sąlygos, kada asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, bylos duomenys patvirtinta, kad J. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę ir gailisi, dalinai atlygino neturtinę žalą - sumokėjo nukentėjusiajai 15500 Lt, turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė ir kaltinamoji J. Š. sumokėjo nukentėjusiajai 1000 Lt turtinės žalos. Be to, J. Š. yra dirbanti. Nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kalta dėl nusikalstamos veikos pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamoji ir nukentėjusioji nesutaria dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau ši aplinkybė nėra kliūtis taikyti LR BK 40 str. nuostatas, nes šio straipsnio 2 d. 3 p. nereikalauja visiško žalos atlyginimo. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad ji nėra asocialus asmuo, nėra linkusi nusikalsti, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus.

Byloje yra pateiktas Z. B. prašymas dėl J. Š. perdavimo jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Z. B. neteistas, psichiatrinio ir narkologo stebimų pacientų įskaitoje neregistruotas, turi šeimą, yra vedęs, turi septynis vaikus. Iš Lietuvos krikščioniško fondo charakteristikos matyti, jog Z. B. yra Lietuvos krikščioniško fondo tarybos narys. 1998-2000 m. jis ėjo fondo prezidento pareigas. Jis yra rūpestingas septynių vaikų tėvas, laimingai vedęs. Z. B. labai vertinamas už atsidavimą visakeriopai paremti krikščioniškas iniciatyvas, kas atspindi jo aukštą moralę ir vertybes (t. 2 b. l. 5). Nors Z. B. šiuo metu nedirba, tačiau iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪ ministerijos 2010-07-29 pažymos apie Z. B. matyti, jog Z. B. nuo 2006-07-31 dirbo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos. Z. B. 2002 m. baigė Lietuvos teisės universitetą, jam suteiktas teisės bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o 2007 m. baigė Mykolo Romerio universitetą, jam suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis (t. 2 b. l. 6). Apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje nustatyta, jog Z. B. J. Š. pažįsta penkerius metus, jie kartu dalyvauja krikščioniškoje veikoje, J. Š. bendrauja su jo šeima. Nors Z. B. yra baustas administracine tvarka, tačiau kolegija pažymi, jog jo administracinis pažeidimas padarytas 2009-12-24, pažeidimo pobūdis rodo, jog tai nešiurkštus, menkavertis, nesukėlęs jokių sunkių ar kitokių pasekmių, pažeidimas. Taigi, kolegijos nuomone, Z. B. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti Z. B. tinkamumu būti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nuteistosios J. Š. prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl nukentėjusios J. M. atstovės apeliacinio skundo

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai J. M. atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi LR Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymima tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama nenubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Be to, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio asmens padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to nukentėjusioji patyrė didžiulį fizinį skausmą, nepatogumus, ilgai trunkantį gydymą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji neteko 50 % darbingumo. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai įvertino nukentėjusiosios sveikatos būklę ir buvusius susirgimus iki eismo įvykio ir, priteistinos žalos dydį nustatė tinkamai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamoji iki priimant apylinkės teismo nuosprendį nukentėjusiajai J. M. atlygtino 12000 litų neturtinės žalos ir 1000 litų turtinės žalos, kurios neatlygino draudimo bendrovė. Iš civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas pateiktos informacijos matyti, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai J. M. išmokėjo 2409,75 Lt turtinės žalos ir draudimo sutartyje numatytos neturtinės žalos maksimumą – 3452,80 Lt. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistoji J. Š. nukentėjusiosios atstovei advokatei K. Česnauskienei dar sumokėjo 3500 litų neturtinės žalos.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, tik iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį, pagrįstai įvertino ir tai, kad J. Š. padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktiniu: nuteistoji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinio ir dvasinio skausmo, suluošinti nukentėjusiosios, ji sąmoningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje esant neatsargiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis.

Apeliantė neteisi tvirtindama, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be pagrindo atsižvelgė į nukentėjusiosios sveikatos būklę iki įvykio, nes įvertinus visą bylos medžiagą bei specialistų paaiškinimus, nustatyta, jog nukentėjusioji neteko darbingumo ne tik dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, bet ir dėl ligų, kuriomis sirgo iki įvykio. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti specialistai patvirtino, kad bendro pobūdžio susirgimai, kurie nukentėjusiajai nustatyti iki įvykio lemiamos įtakos nustatant sveikatos sutrikdymo laipsnį neturėjo, tačiau gydymas dėl turėtų ligų užsitęsė.

Esant tokiom aplinkybėm, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, tinkamai įvertino LR CPK 6.250 str. 2 d. įtvirtinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir pagrįstai sumažino priteistinos neturinės žalos dydį.

Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, šį sprendimą tinkamai motyvavo. Atsižvelgus į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, padaryto kūno sužalojimo mastą, kilusias sunkias pasekmes, įvertinus visas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydis pagrįstai sumažintas. Kolegija atsižvelgus į jau atlygintos neturtinės žalos dydį daro išvadą, jog apylinkės teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti, yra pakankama piniginė kompensacija už nusikaltimu nukentėjusiajai padarytą žalą, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, todėl tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį visa apimtimi nėra pagrindo. Juo labiau, kad nuteistoji J. Š., nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlygino dar 3500 litų nukentėjusiajai J. M. neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo posėdyje nuteistoji atlygino 12000Lt. neturtinės žalos, šiuo metu atlygino dar 3500Lt., vadinasi, J. Š. gera valia atlygino 15500Lt. Draudimo bendrovė už neturtinę žalą nukentėjusiajai atlygino 3452,80Lt. Tokiu būdu nukentėjusiajai už neturtinę žalą atlyginta 18952,80Lt. Kolegijos nuomone, tai pakankama piniginė suma už patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios prašymo J. Š. skirti teisės, vairuoti transporto priemones atėmimą. Nors nustatyta, jog J. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau pagal LR BK 68 str. 1 d. taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę yra teismo teisė, o ne pareiga. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas svarstė šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo klausimą ir atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, nes iš tiesų J. Š. nusikalstamą veiką padarė blaivi, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebausta. Dėl to, kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo uždrausti J. Š. naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Nukentėjusioji J. M. prašo iš nuteistosios priteisti 500 Lt už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą ir už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikti pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. 569372 ir serija LAT Nr. 607808, patvirtina, kad tokia suma buvo sumokėta advokatei K. Česnauskienei. Kadangi atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl prašymas tenkinamas ir iš nuteistosios J. Š. priteistina prašoma suma (BPK 106 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 d., 328 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nukentėjusiosios J. M. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistosios J. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2010 m. spalio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria J. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 281 str. 3 d. - 3 MGL (390 Lt) bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. atleisti pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Iš J. Š. priteisti nukentėjusiajai J. M. 500 Lt (penkis šimtus litų) turėtų išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.