Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo; institucija teikianti byloje išvadą – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės nurodyta mėnesio išlaikymo suma atitinka vaiko interesus, neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, bei nenurodė, kad ieškovės prašoma atsakovo ir jo sūnaus minimali bendravimo tvarka prieštarautų vaiko interesams.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. L. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su visais ieškinio reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį, sutikdamas su ieškinio reikalavimais, prašo priimti sprendimą už akių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 378 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui šeimos bylose priimti sprendimą už akių. Kadangi ieškovė šioje byloje prašo nutraukti santuoką ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, sprendimas šioje byloje už akių nepriimtinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2012 m. balandžio 20 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 47. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tarp jos ir atsakovo įsivyravo konfliktai, jie nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl jų šeimyninis gyvenimas neįmanomas, o atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu visiškai sutinka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to, abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo pripažįsta tiek ieškovė, tiek atsakovas. Todėl, įvertinus tai, kad šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, o jų santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės kartu gyventi, ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta 2012 m. balandžio 20 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 47, nutrauktina, ieškovei paliekant santuokinę pavardę M., o atsakovui – M..

Ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodydama, kad faktinė vaiko gyvenamoji vieta yra kartu su ja, bei teigdama, jog ji visapusiškai gali užtikrinti vaiko interesus, nes tarp jos ir vaiko yra labai stiprus emocinis ryšys, jų santykiai labai geri, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Kaip nurodė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, vaikas gyvena su ieškove jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame daugiau gyvenančių asmenų nėra, o nepilnamečiui vaikui yra skirtas atskiras apie 18 kv. m bendro ploto kambarys su vaikiška lova, stalu, spinta, komoda. Institucijos teigimu, naudojamas būstas yra tinkamas vaiko poreikiams patenkinti, nes jame yra visi komunaliniai patogumai, namuose švaru ir tvarkinga, o vaikui sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, higienai ir laisvalaikiui. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad tarp ieškovės ir sūnaus susiformavęs glaudus emocinis ryšys, motina sudaro tinkamas sąlygas sūnaus vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nesant ginčo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina ieškove G. M. tenkintinas (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 120,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizuoja ieškinyje, nurodydama, jog sūnaus minimaliems poreikiams patenkinti reikalinga 225,00 Eur suma per mėnesį: maistui – 90,00 Eur, rūbams, avalynei (skaičiuojant išlaidas visus metus keičiantis sezonui, vidutiniškai per mėnesį) – 35,00 Eur rūbams ir 35,00 Eur avalynei, higienos ir švaros priemonėms – 10,00 Eur, vaistams, vitaminams, papildams, specialiems kremams – 10,00 Eur, kanceliarinėms prekėms – 10,00 Eur, laisvalaikiui (pramogos, atostogų praleidimas) – 15,00 Eur, aprūpinimui gyvenamuoju būstu (sūnui tenkanti mokesčių dalis) – 20,00 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai, o atsakovas sutiko su prašoma iš jo priteisti išlaikymo dalimi. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis iš atsakovo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. M. periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 19 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko motina – ieškovė G. M., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Ieškovė pateikė jos ir atsakovo 2012-04-18 sudarytą vedybų sutartį (ikivedybinę sutartį), patvirtintą Šiaulių miesto 5-jojo notarų biuro notarės S. J., notarinio registro Nr. 2471. Pagal šią sutartį šalys susitarė ir nustatė jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Šalys sutartyje nustatė, kad nutraukus santuoką, jų turtas, įgytas iki santuokos ir santuokos metu yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, jei turto pirkimo-pardavimo dokumentuose nenurodyta kitaip, taip pat kad kiekvienas atsako už savo prievoles, t. y. asmeninio turto teisinis režimas taikomas sutuoktinių turtinėms ir kitoms prievolėms, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, nustatė savo turto teisinį režimą, ieškovei ir atsakovui priklausantis turtas šiuo teismo sprendimu nedalintinas.

Ieškovė dėl sūnaus mažo amžiaus, dėl jo didelio prisirišimo prie jos, jam reikalingos nuolatinės motinos globos ir dėl atsakovo nesidomėjimo sūnaus vystymusi, epizodiško bendravimo, dėl išvykimo į komandiruotes didesnę savaitės laiko dalį, jo nepaisymo vaiko dienos režimo, atvykimo bendrauti vėlai vakare, prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas su prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku sutinka, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius šiai tvarkai taip pat neprieštarauja. Pažymėtina, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju nėra šalių nesutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant sūnų ir bendravimo su juo, bei nustatęs, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, daro išvadą, kad nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Teismo vertinimu, tikslinga nustatyti, kad, esant nenumatytoms aplinkybėms, tėvai gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos nei nustatyta teismo sprendimu bei, siekiant užtikrinti sklandų atsakovo ir vaiko bendravimą, laiko planavimą, dėl negalėjimo matytis su vaiku ieškovė ir atsakovas iš anksto informuoja vienas kitą abiems šalims patogiu būdu, o ieškovė iš anksto per protingą terminą informuoja atsakovą apie gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą. Be to, nustatytina sąlyga, kad, kai vaikas serga, atsakovas jo pasiimti negali.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 30,75 Eur žyminio mokesčio. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, už šį reikalavimą mokėtinas 32,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2012 m. balandžio 20 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 47, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę – M., atsakovui Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), – M..

Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove G. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 19 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi M. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią:

Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš anksto pranešęs vaiko motinai G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalio šeštadienį arba sekmadienį nuo 10 val. iki 14 val. bendrauja su sūnumi M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamojoje vietoje arba dalyvaujant vaiko motinai G. M..Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), su sūnumi M. M., (duomenys neskelbtini), poriniais metais bendrauja gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdų dieną), neporiniais metais bendrauja gruodžio 31 d., Velykų pirmąją dieną. Ieškovas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos ieškovui bendrauti priklausančios dienos rytą 10 val. ir grąžina vakare 19 val. į jo gyvenamąją vietą.Jeigu nustatytu laiku Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), neturi galimybės paimti sūnų, jis privalo apie tai informuoti G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), telefonine trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip sūnaus pasiėmimo dienos išvakarėse iki 15 val.Vaiko tėvas Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir vaiko motina G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), vienas kitą iš anksto informuoja apie negalėjimą pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi abiems šalims patogiu būdu.Vaiko motina G. M. iš anksto per protingą terminą informuoja vaiko tėvą apie gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą.Kai vaikas serga, Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jo pasiimti negali.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 30,75 Eur (trisdešimt eurų 75 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 32,00 (trisdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per 3 darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą.