Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ritai Pechovskai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei M. M. (šiuo metu K.) dėl tėvystės nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės M. M. priešieškinį ieškovui E. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

• kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį (pirmąjį, trečiąjį) pasiima sūnų iš atsakovės M. M. deklaruotos gyvenamosios vietos 18val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

• E. P. turi teisę praleisti 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per metus atostogų metu kartu su sūnumi, iš kurių kalendorinę vasarą ne mažiau kaip 15 (penkiolika) kalendorinių dienų iš eilės ir 15 (penkiolika) kalendorinių dienų kitais metų laikais (iš eilės arba ne). Bendrą su sūnumi atostogų laiką tėvas turi iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki savo numatomų atostogų, telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu pranešti motinai;

• Nuo 2019 m. neporiniais metais Naujuosius metus, Velykas bei kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje pirmą metų pusmetį (nuo sausio l d. iki birželio 30 d.) sūnus praleidžia su tėvu E. P.;

• Nuo 2019 m. poriniais metais Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje antrą pusmetį (nuo liepos l d. iki gruodžio 31 d.) sūnus praleidžia su tėvu E. P.;

• Nuo 2019 m. poriniais metais Naujuosius metus, Velykas bei kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje pirmą metų pusmetį (nuo sausio l d. iki birželio 30d.) sūnus praleidžia su motina M. M.;

• Nuo 2019 m. neporiniais metais Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje antrą metų pusmetį (nuo liepos l d. iki gruodžio 31d.) sūnus praleidžia su motina M. M.;

• Pasikeitus sūnaus D. M. gyvenamajai vietai arba planuojant sūnų išvežti į užsienį ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui, motina M. M. privalo raštu arba SMS žinute, arba el. paštu informuoti vaiko tėvą E. P. apie tai prieš 7 (septynias) dienas nuo planuojamos gyvenamosios vietos pakeitimo dienos, nurodant tikslų adresą Lietuvoje arba užsienio valstybėje, kurioje bus D. M..

• Tėvo E. P. ir motinos M. M. susitarimu, sūnaus D. M. tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku;

2.2. Atsakovei M. M. bei nepilnamečiui sūnui D. M. išvykus nuolatos gyventi į užsienio valstybę nustatytina tokia bendravimo tvarka:

• Vaiko motinai M. M. kartu su sūnumi D. M. išvykus nuolatos gyventi į užsienio valstybę, M. M. privalo raštu arba SMS žinute, arba el. paštu informuoti vaiko tėvą E. P. apie vaiko D. M. tikslią užsienio valstybėje buvimo vietą (nurodant tikslų adresą), o planuojant užsienio valstybėje gyvenamosios vietos pasikeitimui (tame tarpe planuojant išvykti nuolatos gyventi į kitą užsienio valstybę ir pan.) vaiko motina M. M. ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas nuo planuojamos gyvenamosios vietos pakeitimo dienos, privalo raštu arba SMS žinute, arba el. paštu apie tai informuoti vaiko tėvą E. P., nurodant tikslų adresą bei šalį, kurioje bus D. M..

vaikui išvykus nuolatos gyventi į užsienį M. M. turi D. M., gimusi 2017 m. sausio 30 d. parsivežti į Lietuvą ir Lietuvoje suteikti vaiko tėvui E. P. galimybę bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai vieną savaitę žiemos sezono metu bei vieną savaitę vasaros sezono metu.

• E. P. turi informuoti raštu arba SMS žinute, arba el. paštu vaiko motiną M. M. apie numatomą atostogų laiką prieš vieną mėnesį. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo /parvykimo laiką.

• motina M. M. privalo raštu arba SMS žinute, arba el. paštu informuoti vaiko tėvą E. P. prieš 7 (septynias) dienas apie planuojamą sūnaus D. M. parvežimą į Lietuvą, nurodant tikslų adresą Lietuvoje iš kurio vaiko tėvas E. P. galės pasiimti vaiką D. M. pasimatymui.

3. Priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

- kol vaikas nepradės lankyti vaikų darželį, mokyklą arba paruošiamąją klasę, E. P. su nepilnamečiu D. M. turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Nustatytu laiku E. P. ateina į vaiko gyvenamąją ar kitą sutartą vietą arba šalims susitarus bendrauja su vaiku nurodytu laiku per internetą (pvz. Skype);

- vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, E. P. su nepilnamečiu D. M. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Nustatytu laiku E. P. (pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

- vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, E. P. su nepilnamečiu D. M. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių ir abi Šv. Kalėdų dienas nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku E. P. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų porinių metų Šv. Kūčių ir abi Šv. Kalėdų dienas vaikas švenčia su motina M. M.;

- vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, E. P. su nepilnamečiu D. M. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų porinių metų gruodžio 31-ąją ir kitą dieną sausio 1-ąją nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku E. P. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų neporinių metų gruodžio 31-ąją ir kitą dieną sausio 1-ąją vaikas švenčia su motina M. M.;

- vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, E. P. su nepilnamečiu D. M. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų porinių metų abi Šv. Velykų dienas nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku E. P. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų neporinių metų abi Šv. Velykų dienas vaikas švenčia su motina M. M.;

- vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, E. P. su nepilnamečiu D. M. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų neporinių metų spalio 31-ąją ir lapkričio 1-ąją nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku E. P. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų porinių metų spalio 31-ąją ir lapkričio 1-ąją vaikas švenčia su motina M. M.;

- vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, E. P. su nepilnamečiu D. M. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų porinių metų vaiko gimimo dieną, t. y., sausio 30 dieną, nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienų neporinių metų savo gimimo dieną, t. y., liepos 1 dieną, vaikas švenčia su motina M. M.;

- vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, E. P. su nepilnamečiu D. M. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas švenčia su motina M. M.;

- bendravimo tvarka, nustatyta dėl Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų, Visų šventųjų dienos, Vėlinių, vaiko gimimo dienos, Tėvo ir Motinos dienos, taikoma ir iki tada, kol vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę su sąlyga, kad tėvo ir vaiko susitikimo metu dalyvaus vaiko motina ir tėvas nepasiima vaiko su savimi atskirai nuo motinos, ir vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę;

- vaikui išvykus nuolatos gyventi į užsienį, iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, M. M. turi D. M. parsivežti į Lietuvą ir Lietuvoje suteikti vaiko tėvui E. P. galimybę bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai dvi savaites žiemos sezono metu bei vieną mėnesį vasaros sezono metu, E. P. turi informuoti vaiko motiną M. M. apie numatomą atostogų laiką prieš vieną mėnesį išsiunčiant pranešimą į M. M. el. paštą. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką;

- vaikui išvykus nuolatos gyventi į užsienį ir užsienyje pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, M. M. turi D. M. parsivežti į Lietuvą ir Lietuvoje suteikti vaiko tėvui E. P. galimybę bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai dvi savaites žiemos sezono metu bei vieną mėnesį vasaros sezono metu, E. P. turi informuoti vaiko motina M. M. apie numatomą atostogų laiką prieš vieną mėnesį išsiunčiant pranešimą į M. M. el. paštą. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką.

7. Priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė M. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, jai atstovauja advokatas, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovė nurodė, kad Tarnyba palaiko reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, tačiau nei ieškovo, nei atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos neįmanoma įgyvendinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše nurodyta tik vaiko motina M. M.. Duomenys apie vaiko tėvą neįrašyti (b. l. 28). Vaiko gyvenamoji vieta nuo 2018-11-15 deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 61-62).

Atsakovės M. K. atstovas prašė atmesti tiek ieškinį, tiek priešieškinį vadovaudamasis CPK 387 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių. O šalys pripažįsta, kad ieškovas E. P. yra vaiko D. M. tėvas. Teismas nesutinka su tokia formalia atsakovės atstovo pozicija, kadangi nepaisant to, kad nei ieškovas, nei atsakovė neginčija ieškovo tėvystės nepilnamečio D. M. atžvilgiu, visgi šalims nepavyko neteismine tvarka įregistruoti vaiko tėvystę. Tai, kad šalys bandė pasinaudoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintu tėvystės pripažinimo institutu, patvirtina ieškovo bei atsakovės atstovo teismui duoti paaiškinimai, atsakovės M. K. pranešimas (b. l. 60). Atkreiptinas dėmesys, kad susidariusioje situacijoje esminis yra vaiko interesas žinoti savo kilmę, t. y. tiek motiną, tiek tėvą, o taip pat gauti išlaikymą. Nenustačius vaiko tėvystės, būtų pažeista šalių vaiko teisė gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Taigi, teismas, vadovaudamasis CK 3.146 straipsnio 1 dalimi, nustato, kad ieškovas E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra biologinis vaiko D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nepilnametis D. M. gyvena su motina M. K., ieškovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl yra pagrindas nustatyti nepilnamečio D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina M. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovė pareiškė ieškovui reikalavimą mokėti vaikui 200,00 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovas sutiko išlaikyti vaiką, tačiau nurodė, kad gali teikti 150,00 Eur išlaikymą. Patikrinus Sodros duomenis nuo 2017-01-01 nustatyta, kad ieškovas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 10). Turto nuosavybės teise neturi. Ieškovo teigimu, kitų išlaikytinių jis neturi. Sodros duomenimis nurodytu laikotarpiu atsakovė taip pat nedirbo, turto neturėjo.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, abu tėvai privalo išlaikyti vaiką proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovo teigimu, nuo vaiko gimimo jis teikė vaikui išlaikymą, kas savaitę duodavo atsakovei pinigų vaiko išlaikymui. Ieškovo motina, liudytoja S. P. patikslino, kad ieškovas kas savaitę duodavo atsakovei po 100,00-150,00 Eur. Kas per mėnesį sudaro 400,00-600,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš šių pinigų buvo išlaikomas ne tik vaikas, bet ir buvo aprūpinama visa šeima, mokami komunaliniai mokesčiai. O taip pat į tai, kad ieškovo turtinė padėtis nuo vaiko gimimo iš esmės nepasikeitė, jis nenurodė turįs sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų susirasti darbo ir teikti vaikui jo poreikius atitinkančio išlaikymo, todėl teismas prieina išvados, kad atsakovės prašomas 200,00 Eur dydžio išlaikymas vaikui nėra per didelis, atitinka vaiko poreikius bei finansines ieškovo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, todėl yra priteistinas.

Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo ir išlaikymo įsiskolinimą. Jos teigimu, ieškovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Tačiau ieškovas tvirtino, kad šalys iki 2018 metų kovo mėnesio gyveno kartu ir jis reguliariai prisidėdavo ne tik prie vaiko, bet ir prie visos šeimos išlaikymo. Taip pat vaiką išlaikyti padėdavo ir jo giminaičiai. Atsakovė ieškinyje neginčijo bendro jos ir vaiko tėvo gyvenimo, šios aplinkybės teisme neginčijo ir atsakovės atstovas. Liudytoja apklausta S. P. patvirtino, kad šalys gyveno kartu ir ieškovas duodavo atsakovei pinigų vaiko išlaikymui, taip pat pati liudytoja pirkdavo vaikui įvairius daiktus. Taigi iš surinktų įrodymų matyti, kad ieškovas nuo vaiko gimimo iki 2018 metų kovo mėnesio teikdavo vaikui išlaikymą, todėl pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nėra. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko 2018 metų vasario mėnesį, išlaikymas vaikui turi būti priteisiamas ne nuo ieškinio padavimo dienos, bet nuo 2018-03-01.

Nagrinėjant bylą abu tėvai prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir numatė du bendravimo tvarkos variantus, vieną tuo atveju, jeigu vaikas gyventų Lietuvoje ir kitą – vaikui nuolat gyvenant užsienyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių sūnus šiuo metu Lietuvoje negyvena, jo nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2018-11-15 deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 61-62). Todėl svarstytinas šalių siūlomas bendravimo tvarkos variantas, kuomet vaikas nuolat gyvena užsienyje. Susipažinus su ieškovo bei atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka, pažymėtina, kad iš esmės šalių siūloma tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra panaši. Tačiau atsakovė numačiusi, kad Lietuvoje vaikas iki pradės lankyti mokyklą bendraus su tėvu dalyvaujant motinai, bendravimo tvarkoje vaikui gyvenant užsienyje numatė, kad iki vaikas pradės lankyti mokyklą jis bendraus su tėvu motinai nedalyvaujant. Teismo nuomone, iki vaikas pasieks tam tikrą brandą, t. y. sulauks mokyklinio amžiaus, tikslinga nustatyti, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyks dalyvaujant motinai. Tai svarbu ir dėl to, kad vaikas šiuo metu yra pakankamai mažas, jam tik dveji metai. Jau beveik metus šalys kartu nebegyvena ir vaiko bendravimas su tėvu yra nutrūkęs, todėl prieš pradedant intensyvesnį tėvo ir vaiko bendravimą, būtina atkurti emocinius ryšius tarp jų. O vaikui esant tokiam mažam, ryšių atkūrimas galimas tik dalyvaujant motinai, kad vaikas su tėvu po ilgos bendravimo pertraukos jaustųsi saugus. Dėl tų pačių priežasčių tenkintinas ieškovo pasiūlytas bendravimo tvarkos variantas, kad iki pradės lankyti mokyklą vaikas su tėvu bendraus ne vieną mėnesį vasaros metu, bet vieną savaitę. Taip pat netikslinga nustatyti vaiko motinai pareigą parvežti vaiką į Lietuvą ir čia užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą. Teismas mano, kad šalys turėtų susitarti dėl konkrečios bendravimo vietos toje valstybėje, kur tuo metu yra vaikas. Tai reiškia, kad atsakovei su vaiku atvykus į Lietuvą, tėvui turėtų būti sudaryta galimybė bendrauti su vaiku Lietuvoje, tačiau tuo atveju, jeigu atsakovė dėl vienų ar kitų priežasčių negalės atvykti į Lietuvą, vaikui esant savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), tėvas turi turėti galimybę tuos pačius laikotarpius bendrauti su vaiku vaiko buvimo valstybėje. Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys, kad šiuo sprendimu nustatoma tik minimali tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Šalims susitarus, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu, sprendime nenustatytu laiku, siekiant užtikrinti vaiko teisę maksimaliai bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus argumentus nustatytina tokia bendravimo su vaiku tvarka:

1) Vaiko motinai M. M. kartu su sūnumi D. M. išvykus nuolatos gyventi į užsienio valstybę, M. M. privalo raštu arba SMS žinute, arba el. paštu informuoti vaiko tėvą E. P. apie vaiko D. M. tikslią užsienio valstybėje buvimo vietą (nurodant tikslų adresą), o planuojant užsienio valstybėje gyvenamosios vietos pasikeitimą (tame tarpe planuojant išvykti nuolatos gyventi į kitą užsienio valstybę ir pan.) vaiko motina M. M. ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas nuo planuojamos gyvenamosios vietos pakeitimo dienos, privalo raštu arba SMS žinute, arba el. paštu apie tai informuoti vaiko tėvą E. P., nurodant tikslų adresą bei šalį, kurioje bus D. M..

2) iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, vaiko motina M. M. turi suteikti vaiko tėvui E. P. galimybę bendrauti su vaiku pagal tuo metu esamą faktinę vaiko buvimo vietą dalyvaujant vaiko motinai vieną savaitę žiemos sezono metu bei vieną savaitę vasaros sezono metu.

3) Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vaiko motina M. M. turi suteikti vaiko tėvui E. P. galimybę bendrauti su vaiku pagal tuo metu esamą faktinę vaiko buvimo vietą nedalyvaujant vaiko motinai vieną savaitę žiemos sezono metu bei vieną savaitę vasaros sezono metu.

4) E. P. turi informuoti vaiko motiną M. M. apie numatomą atostogų laiką prieš vieną mėnesį išsiunčiant pranešimą į M. M. el. paštą. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką

5) M. M. privalo raštu arba SMS žinute, arba el. paštu informuoti vaiko tėvą E. P. prieš 7 (septynias) dienas apie planuojamą sūnaus D. M. parvežimą į Lietuvą, nurodant tikslų adresą Lietuvoje, iš kurio vaiko tėvas E. P. galės pasiimti vaiką D. M. pasimatymui.

6) Vaiko tėvas E. P. turi teisę bendrauti su vaiku telefonu arba per internetą (naudojantis Skype arba panašia programa) šalių iš anksto suderintu laiku.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė reiškė reikalavimą priteisti kiekvieno turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ir ieškinys, ir priešieškinys patenkinti iš dalies, todėl teismas išnagrinėjęs bylą sprendžia, kad yra pagrindas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.146 str. 1 d., 3.170 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str., CPK 93 str., 259 str., 270 str., 392 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Palikti vaikui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) esamą pavardę.

Nustatyti nepilnamečio D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina M. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiui sūnui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų Eur) dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018-03-01 iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja skiriama atsakovė M. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atmesti priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. tvarką:

1) Vaiko motinai M. M. kartu su sūnumi D. M. išvykus nuolatos gyventi į užsienio valstybę, M. M. privalo raštu arba SMS žinute, arba el. paštu informuoti vaiko tėvą E. P. apie vaiko D. M. tikslią užsienio valstybėje buvimo vietą (nurodant tikslų adresą), o planuojant užsienio valstybėje gyvenamosios vietos pasikeitimą (tame tarpe planuojant išvykti nuolatos gyventi į kitą užsienio valstybę ir pan.) vaiko motina M. M. ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas nuo planuojamos gyvenamosios vietos pakeitimo dienos, privalo raštu arba SMS žinute, arba el. paštu apie tai informuoti vaiko tėvą E. P., nurodant tikslų adresą bei šalį, kurioje bus D. M..

2) iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, vaiko motina M. M. turi suteikti vaiko tėvui E. P. galimybę bendrauti su vaiku pagal tuo metu esamą faktinę vaiko buvimo vietą dalyvaujant vaiko motinai vieną savaitę žiemos sezono metu bei vieną savaitę vasaros sezono metu.

3) Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vaiko motina M. M. turi suteikti vaiko tėvui E. P. galimybę bendrauti su vaiku pagal tuo metu esamą faktinę vaiko buvimo vietą nedalyvaujant vaiko motinai vieną savaitę žiemos sezono metu bei vieną savaitę vasaros sezono metu.

4) E. P. turi informuoti vaiko motiną M. M. apie numatomą atostogų laiką prieš vieną mėnesį išsiunčiant pranešimą į M. M. el. paštą. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką

5) M. M. privalo raštu arba SMS žinute, arba el. paštu informuoti vaiko tėvą E. P. prieš 7 (septynias) dienas apie planuojamą sūnaus D. M. parvežimą į Lietuvą, nurodant tikslų adresą Lietuvoje, iš kurio vaiko tėvas E. P. galės pasiimti vaiką D. M. pasimatymui.

6) Vaiko tėvas E. P. turi teisę bendrauti su vaiku telefonu arba per internetą (naudojantis Skype arba panašia programa) šalių iš anksto suderintu laiku.

Nepriteisti iš šalių jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.