- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-45-579-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 26-1-00032-10-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Regina Majauskienė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- T. I., M., ir Ž
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Emilijos Akelienės, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam T. I., jo gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. I. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. I. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 4 d. paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu iš T. I. ir kito nuteistojo M. V. solidariai priteista 1000 Lt UAB ,,Lavisos koncernas“ naudai.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir Ž. Š. bei M. V., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. I. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2010-01-08, laikotarpiu nuo 0 iki 09²⁰ val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. V. ir Ž. Š., perkirpus vielą ir nuplėšus plombą, įsibrovė į nepilnai pakrautą traukinio vagoną Nr. --, stovėjusį netoliese pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3 dėžes batų tepalo 187,20 Lt vertės, 7 dėžes odos atnaujintojo 403,20 Lt vertės, 30 dėžių plaukų lako ,,Minuet“ 1401,60 Lt vertės, 120 dėžių profesionalaus plaukų lako 2833,90 Lt vertės, t.y. pagrobė svetimą turtą bendros 4825,58 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo T. I. gynėja prašo skundžiamą nuosprendį T. I. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują, T. I. išteisinantį, nuosprendį.
Skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik Ž. Š. parodymais, o kitų T. I. kaltę įrodančių duomenų byloje nėra. Ji teigia, kad apkaltinamajame nuosprendyje apylinkės teismas rėmėsi M. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu, o tai yra esminis BPK pažeidimas, sutrukdęs teismui priimti teisingą nuosprendį. Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu, proceso dalyviams tyrėjui duodant parodymus, kuriais rėmėsi teismas, kiti įtariamieji ir jų gynėjai neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų. Nors ikiteisminio tyrimo metu M. V. ir davė kaltinimui naudingus parodymus, tačiau jo apklausose nedalyvavo nei T. I., nei jo gynėja, kurie negalėjo užduoti jam klausimų bei įsitikinti duodamų parodymų patikimumu. Todėl šiais parodymais, pagarsintais teisiamajame posėdyje, negalėjo būti grindžiamas T. I. kaltumas, nes tai neatitinka teisiamajame posėdyje M. V. nurodytų aplinkybių, kurios sutapo su T. I. nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau teismas, pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus, apkaltinamąjį nuosprendį grindė M. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Skundo autorė teigia, kad M. V. nurodė, jog nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ne T. I., o kitas asmuo, todėl jam nebuvo sunku ikiteisminio tyrimo metu duoti neteisingus parodymus vietoje iš tiesų nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusio asmens nurodant T. I.. Be to, nei telefoninių pokalbių išklotinės, nei specialisto išvada apie M. V. nuorūkas nepatvirtina T. I. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.
Skunde nurodoma, kad vertindamas Ž. Š. parodymus teismas visiškai neatsižvelgė į M. V. nurodytą aplinkybę, jog jie kartu susitarė apkalbėti T. I. dėl dalyvavimo nusikaltime, o kadangi toks susitarimas buvo iki apklausiant juos įtariamaisiais, natūralu, kad jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, sutapo. Tačiau teismas nemotyvuotai nurodė, kad šį susitarimą paneigė Ž. Š., todėl jis rėmėsi abejotinais pastarojo parodymais, nors realiai kaltinimui prieštaraujantys duomenys nebuvo paneigti. Be to, nuosprendyje teismas tik išdėstė ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tačiau neatliko jų analizės ir vertinimo. Taip pat skunde teigiama, kad nepagrįsti teismo argumentai apie T. I. parodymų vertinimą, jog T. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakęs duoti parodymus ir tik susipažinęs su bylos medžiaga kartu su M. V. iškėlė versiją, kad vagystėje dalyvavo kitas asmuo. Teismas negalėjo remtis vien ta aplinkybe, kad T. I. atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes tai yra įtariamojo teisė, bet ne pareiga, taip pat negalėjo sumenkinti jo teisme duotų parodymų. Skunde teigiama, kad T. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo suimtas, kaip ir M. V., t.y. neturėjo jokių galimybių kontaktuoti ir suderinti savo veiksmus, todėl nuosprendyje neteisingai ir nepagrįstai nurodoma apie jų tarpusavio bendravimą telefonu iki suėmimo. Skunde teigiama, kad jų parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaravo. Tačiau skundžiamas nuosprendis grįstas nepatikimais, nepakankamais įrodymais, tuo pažeidžiant BPK 20 str. 3 d., 5 d. reikalavimus. Skundo autorė teigia, kad teismas privalėjo išaiškinti ir T. I. teisinančias aplinkybes, tačiau jo nuoseklių parodymų teismas netyrė, o minėti BPK pažeidimai atėmė iš T. I. teisę gintis nuo pateikto kaltinimo, kas yra esminiai BPK pažeidimai.
Atsikirtimais į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą ir nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, nes mano, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. I. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. I. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nors T. I. neigia savo kaltę pagal BK 178 str. 2 d., tačiau jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie teisme pagrįstai pripažinti įrodymais. T. I. kaltė pagrįsta nuteistojo Ž. Š. nuosekliais parodymais, kuriuose Ž. Š. nurodė visas įvykdytos vagystės aplinkybes, jo ir kitų dviejų nuteistųjų, M. V. ir T. I., vaidmenis šio nusikaltimo padaryme, vogtų daiktų krovimo ir gabenimo aplinkybes bei nurodė kaip ir kur sekančią dieną susitiko su T. I. ir pastarasis su juo atsiskaitė už „darbą“. Ž. Š. parodymus apie tai, kad vogtus daiktus jie automobiliu „VW Golf“ nuvežė į T. I. butą Partizanų gatvėje, patvirtina liudytojos V. Š. parodymai, jog T. I. lapkričio – sausio mėnesiais nuomojosi iš jos kambarį Partizanų g. 13-415. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. Š. ir T. I. santykiai nebuvo priešiški, todėl ir apkalbėti nuteistąjį T. I. jokio pagrindo M. Š. nebuvo. Be to, jo (M. Š.) parodymus apie įvykdytos vagystės aplinkybes taip pat patvirtina M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo parodymų patikrinimas vietoje, rašytiniai įrodymai (2010-01-08 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2010-03-20 specialisto išvada Nr. 140-(539)-IS-2138 dėl vagystės vietoje rastos nuorūkos priklausymo M. V., 2010-05-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, 2010-05-05 ir 2010-05-04 apžiūros protokolai, telefono abonentų Nr. 8 606 89798, 8 677 32081 ir 8 603 72909 išklotinės).
BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismas tyrė M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bandydamas pašalinti prieštaravimus tarp jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. V. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl T. I. dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką ir nurodė, kad nusikaltimą padarė ne su T. I., o su kitu asmeniu vardu Darius bei Ž. Š.. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakeitimą teisme M. V. argumentavo tuo, kad norėjo atkeršyti T. I., nes buvo ant jo supykęs ir norėjo jį apklabėti. Tačiau tokie jo teisme duoti parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu eilę kartų duotiems parodymams, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 152-155 T. 1), bei Ž. Š. parodymams, kurie buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo metu. Pats T. I. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė ir pasinaudodamas savo procesinėmis teisėmis atsisakė duoti parodymus nurodydamas, kad nei M. V., nei Ž. Š. nepažįsta, tačiau teisme, neigdamas savo kaltę, jis jau nurodė kitas aplinkybes. Toks M. V. ir T. I. parodymų nenuoseklumas, jų prieštaravimas kitoms byloje esančioms aplinkybėms, yra pagrindas jais abejoti ir vertinti kritiškai. Tuo tarpu Ž. Š. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka kitas bylos aplinkybes, o tai, kad pastarojo parodymai neprieštaravo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tik patvirtina Ž. Š. parodymų teisingumą. Be to, tai įrodo, jog M. V. ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir tik vėliau, įtakotas T. I., pakeitė savo parodymus pastarojo naudai. Apie tai, kad T. I. įtakojo M. V. pakeisti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pastarasis nurodė tokias aplinkybes, kokias teisme parodė ir pats T. I., galima spręsti iš to, kad po nusikaltimo padarymo abu nuteistieji buvo suimti tik praėjus daugiau nei trims mėnesiams, t.y. jie turėjo pakankamai daug laiko ir galimybių suderinti savo parodymus. Be to, šią aplinkybę patvirtina byloje esančios ir teisme patikrintos telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, jog T. I. iš savo telefono, kurio Nr. 8677 32081, nuo 2010-01-01 iki 2010-01-19 (nusikaltimas įvykdytas 2010-01-08) daug kartų skambino M. V. į Nr. 8605 77469 bei 8677 05863 (pastarasis priklauso M. V. seseriai I. R.). Telefoninių pokalbių tarp T. I. ir M. V. intensyvumas bei tai, kad T. I. 2010-02-21 dalyvavo M. V. gimtadienyje (tai patvirtino pastarojo sesuo I. R. 2010-05-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu) rodo, jog abu šie nuteistieji nebuvo susipykę, todėl keršyti T. I. ir jį apkalbėti, kaip nurodo savo skunde apeliantė, M. V. neturėjo jokio pagrindo.
Nuteistojo T. I. gynėja mano, kad T. I. prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, nuo kurio jis teisme motyvuotai atsisakė, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis, nes pagal susiformavusią teismų praktiką įrodomąją galią turi tik ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, o jos ginamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo nebuvo apklaustas. Iš tikrųjų, BPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatos šioje normoje numatytais atvejais leidžia perskaityti, kartu ir įvertinti atskirai ir visų bylos aplinkybių kontekste kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Tačiau to paties straipsnio ketvirtoji dalis leidžia byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo parodymus. Skundo autorė teisingai nurodo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką tokiu atveju kaltinamojo parodymai savarankiškos įrodomosios vertės neturi. Tačiau jais gali būti patikrinami kiti bylos įrodymai. Būtent taip šiuos parodymus ir vertino Kauno m. apyl. teismas, lygindamas M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su kitais įrodymais. Taigi įstatymo nustatyta kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui panaudojimo tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos.
Vien tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu T. I. ir M. V. parodymai sutapo, neduoda pagrindo teismui jais remtis kaip teisingais, kadangi tokie parodymai prieštarauja aukščiau aptartoms aplinkybėms, kurių tikrumas teismui abejonių nekelia. Tai, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nesirėmė T. I. teisme duotais parodymais, kaip prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems ir abejonių nekeliantiems įrodymams, negalima to vertinti kaip esminį BPK pažeidimą, atėmusį iš T. I. teisę gintis nuo pateikto kaltinimo. Atvirkščiai, atmesdamas T. I. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant bylą, apylinkės teismas laikėsi nuosprendžio aprašomosios dalies surašymo tvarkos (BPK 105 str.) ir nurodė motyvus, kodėl atmetė šiuos parodymus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. V. apklausos vykdytos nepažeidžiant tokiam proceso veiksmui keliamų BPK reikalavimų (BPK 188 str.). Visų šio nuteistojo apklausų metu dalyvavo jo gynėjas. Be to, visus iškilusius klausimus, pats T. I., jo gynėja ir kiti proceso dalyviai galėjo užduoti ir abejones pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, tokia teise T. I. gynėja pasinaudojo. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai šiuo aspektu atmetami.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinkus bei teisme patikrintus byloje esančius duomenis, teisingai ir pagrįstai pripažino T. I. kaltu bendrininkų grupėje su Ž. Š. ir M. V. įvykdžius vagystę (įsibraunant į saugyklą), t.y. veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. Todėl skundo motyvai dėl įrodymų nebuvimo T. I. kaltei pagrįsti, nepagrįsto rėmimosi skundžiamame nuosprendyje M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jų neatitikimo kitiems įrodymams, kas yra esminis BPK pažeidimas, pažeidžiantis BPK 20 str. nuostatas, sutrukdęs teismui priimti teisingą nuosprendį T. I. atžvilgiu, yra atmetami kaip nepagrįsti. Panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl T. I. ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo T. I. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.