- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- eI3-194-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01490-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. patikslintą skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 181425 (toliau – ir Sprendimas) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 62-16-35 dalį dėl pareiškėjos (toliau – ir Įsakymas) bei įpareigoti skirti pareiškėjai kompensaciją.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad 2020 m. balandžio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą (elektronine forma) skirti iki 100 Eur kompensaciją už vaikų – sūnaus J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , ir dukros A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., ugdymą nevalstybinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja 2020 m. gegužės 18 d. priėmė įsakymą Nr. 62-16-35, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjai kompensacijos. Įsakymo pagrindu buvo parengtas ir Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. priimtas sprendimas Nr. 181425 neskirti išmokos už vaikus už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Minėtame Sprendime nurodyta, jog kompensacija neskiriama, kadangi vaikų tėtis yra deklaravęs gyvenamąją vietą ne Kauno mieste ir tai neatitinka Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-553 (toliau – ir Aprašas), 5 punkto reikalavimų. Įsakymas ir Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, taip pat skatina socialinę nelygybę, protingumo ir humanizmo principų nesilaikymą, o tai yra neteisėta.
Nurodė, jog sūnus pradėjo lankyti nevalstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. spalio 2 d. Sutartis sudaryta 2017 m. rugsėjo 27 d. Privačią ugdymo įstaigą teko pasirinkti dėl to, kad sūnus nepateko nei į vieną iš dviejų Savivaldybės švietimo įstaigų. Taigi, sūnus 2017/2018 mokslo metais lankė privačią ugdymo įstaigą, lopšelio grupę (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasirašytas 1 priedas prie Vaiko priežiūros ir ugdymo sutarties 2018/2019 mokslo metams, lankant darželio grupę (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 14 d. sudaryta naujos redakcijos sutartis su ta pačia privačia ugdymo įstaiga „Susitarimas dėl vaiko priežiūros ugdymo sutarties pakeitimo ir papildymo bei priedo Nr. 1 išdėstymo nauja redakcija“ dėl 2019/2020 mokslo metų. Vaiko ugdymas tęsiasi jau 3 metus privačioje ugdymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) dėl ugdymo tęstinumo, sėkmingos vaiko adaptacijos ir vaiko prisirišimo prie klasės draugų, mokytojų ir aplinkos. Visą tą laiką nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. pareiškėja gaudavo 100 Eur kompensaciją už sūnų.
Nuo pat gimimo abiejų vaikų gyvenamoji vieta nepertraukiamai buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. gegužės mėn. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, jog pati yra gimusi ir užaugusi Kauno mieste, deklaravusi gyvenamąją vietą tik Kauno mieste, dirba Kauno mieste, taip pat čia turi asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto, už kurį moka mokestį Kauno miesto savivaldybei. Savivaldybės parama už vaiko ugdymo mokslo metus yra neabejotinai labai žymi šeimos biudžetui.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo teismo įvertinti, ar Sprendimas bei Įsakymas yra teisėti, ar patvirtintas Aprašas nepažeidžia įstatymo atgal negaliojimo principo ir ar tai neprieštarauja teisingumo ir humanizmo principams bei teisėtų lūkesčių principui.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. balandžio 30 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Sprendimu, vadovaujantis Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A-2012 (toliau – ir Sąlygų aprašas), nuspręsta neskirti pareiškėjai mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą nevalstybinėse švietimo įstaigose kompensacijos laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo tinkamai ir laiku informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 62-18-198. Rašte nurodytas teisinis pagrindas, sprendimo priėmimo motyvai bei apskundimo tvarka. Pažymi, kad pareiškėjos sūnus teisės į kompensaciją neturi dviem pagrindais: vaikas nepatekęs tik į vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigą bei, pagal Gyventojų registro duomenis, vaikų tėtis deklaravęs gyvenamąją vietą Jonavos rajono savivaldybėje. Pareiškėjos dukra teisės į kompensaciją neturi vienu pagrindu, nes, pagal Gyventojų registro duomenis, vaikų tėtis deklaravęs gyvenamąją vietą Jonavos rajono savivaldybėje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-553 buvo patvirtintas Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašas (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Senos redakcijos aprašas), kurio 2 punktas numatė, jog šiuo aprašu siekiama sudaryti sąlygas didinti vaikų ugdymo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose prieinamumą, sudarant galimybę vaikus, nepatekusius į savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdyti nevalstybinėse švietimo įstaigose. Šio aprašo 4 punktas numatė, jog kompensacija skiriama ir išmokama vienam iš vaiko, lankančio nevalstybinę švietimo įstaigą, tėvų (globėjų), kurio gyvenamoji vieta ir paties vaiko gyvenamoji vieta ne mažiau kaip 6 mėnesius iki prašymo skirti kompensaciją pateikimo dienos yra deklaruota Kauno mieste. Aprašo 5 punktas reglamentavo, jog kompensacija gali būti skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (globėjai) turėjo teisę ją gauti. Pagal Senos redakcijos aprašą, pagrindinės sąlygos pirmiau minėtai kompensacijai gauti yra tai, kad vaikas ir vienas iš jo tėvų turi būti deklaravę savo gyvenamąją vietą Kauno mieste; vaikas yra nepatekęs ir laukiantis eilėje į Kauno miesto savivaldybės įsteigtą švietimo įstaigą; vaikas lanko Kauno miesto savivaldybėje veikiančią nevalstybinę švietimo įstaigą.
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T-453 pirmiau nurodytas aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija ir įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog Aprašo įsigaliojimo vėlesnė data buvo numatyta siekiant Kauno miesto gyventojus ir kitus asmenis iš anksto informuoti apie naujų nuostatų įsigaliojimą. Minėto aprašo pakeitimai yra paskelbti Teisės aktų registre, todėl apie jo priėmimą pareiškėja galėjo žinoti ir jokie pareiškėjos lūkesčiai, kad ji ir nuo 2020 m. sausio 1 d. galės kreiptis dėl kompensacijos skyrimo ir ją gauti pagal Senos redakcijos aprašą negalėjo susiformuoti. Atkreiptinas dėmesys, jog apie pasikeitusią kompensacijų mokėjimo tvarką pareiškėjos šeima buvo informuota asmeniškai, šią aplinkybę patvirtina išrašas iš duomenų bazės. Išraše nurodyta, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitė privačių darželių kompensavimo tvarka. Aprašo 5 punkte reglamentuota, jog kompensacija mokama: kai vaiko ir abiejų tėvų (įtėvių, globėjų) ar vienintelio vaiko tėvo (įtėvio, globėjo) gyvenamoji vieta Savivaldybėje yra deklaruota ne mažiau kaip 12 mėnesių iki prašymo skirti kompensaciją pateikimo dienos; kai vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi Savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas (abiejų švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi). Aprašo 7 punkte numatyta, jog Apraše nurodyta kompensacija gali būti skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti. Pažymėtina, jog Aprašo nuostatos įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., pareiškėja kreipėsi į Administraciją jau galiojant šio Aprašo nuostatoms, todėl ji privalėjo atitikti galiojančias Aprašo nuostatas.
Pažymėtina, jog tikslus norminių teisės aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo sąlyga. Tai būtina, nes kiekvienas norminis teisės aktas yra tam tikru laiku išleidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. Teisės teorijoje pripažįstama, kad norminių teisės aktų galiojimo laikas – tai laiko tarpas nuo akto įsigaliojimo pradžios iki jo galiojimo pabaigos. Galiojimo pradžia – tai data, nuo kurios galima naudotis teisės akte suformuluotomis teisės normomis, jas taikyti, jų laikytis ir jas vykdyti. Galiojimo pabaiga – tai data, nuo kurios paneigiama galimybė naudotis teisės akte suformuluotomis teisės normomis. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti rūšiniais požymiais apibūdintų asmenų ratui (2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2031/2012, 2013 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1858-7/2013, 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014, 2014 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-893/2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog oficialus viešas teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su teisės aktu ir jį vykdyti; įstatymų leidėjas įstatymu turi nustatyti tokį su oficialiu teisės aktų paskelbimu susijusių santykių teisinį reguliavimą, kad teisės aktai būtų prieinami visiems teisės subjektams (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai).
Aprašas buvo paskelbtas 2019 m. spalio 16 d., todėl pareiškėja turėjo žinoti apie numatomus pakeitimus, maža to, papildomai apie nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Aprašą buvo informuota asmeniškai. Pažymėtina, jog, priėmus Aprašą, pareiškėjai nebeliko galimybės taikyti jos pageidavimu pasirinkto Senos redakcijos aprašo nuostatų, kadangi šis teisinis reguliavimas pareiškėjai kreipiantis dėl kompensacijos jau buvo netekęs galios. Pažymėtina ir tai, jog Aprašo 7 punkto nuostatos, kurios numato, jog kompensacija gali būti mokama už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 mėnesį, kaip ir visas Aprašas, taikomos nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl pareiškėja, kuri kreipėsi dėl kompensacijos skyrimo 2020 m. balandžio 30 d., galėjo tikėtis ją gauti tik už vieną praėjusį mėnesį ir tik jeigu atitiks Aprašo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Manytina, jog labai svarbu teismui priimant sprendimą atsižvelgti į teisės akto, dėl kurio taikymo yra kilęs ginčas, leidėjo valią. Akivaizdu, jog leidėjo valia buvo mažinti gyventojų piktnaudžiavimą gaunant kompensacijas ir dėl to griežtinti kompensacijų skyrimą reglamentuojančias nuostatas, t. y. tikslinti reikalavimus subjektų ratui ir kompensacijų mokėjimo terminus, todėl būtų visiškai nelogiška, jeigu siekdamas išvengti piktnaudžiavimų dėl kompensacijų mokėjimo asmenims leidėjas būtų siekęs mokėti kompensacijas už praeitą laikotarpį bei tokiam pačiam asmenų ratui (ne tik Kauno mieste registruotiems gyventojams). Itin pabrėžtina, kad, priimant teisės aktą, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, ir numatant aiškiai apibrėžtą jo įsigaliojimo datą, jame nėra jokių išlygų ar nuostatų apie kompensacijų skyrimo galimybes asmenims, kurie atitinka Senojo aprašo kriterijus ir kurie kreipsis nebegaliojant Senajam aprašui. Pažymėtina, jog prašymo padavimas yra pareiškėjos savarankiškas veiksmas, todėl ir šio veiksmo atlikimo metu turi būti taikoma galiojanti teisės norma. Akivaizdu, jog asmenims, besikreipusiems galiojant Senajam aprašui ir galiojant Aprašui, negalima sukurti vienodų pasekmių, kadangi, kaip jau ne kartą minėta, Aprašo nuostatos buvo sugriežtintos. Pažymėtina, jog kompensacijų skyrimo bei mokėjimo nereglamentuoja joks aukštesnės galios teisės aktas, Kauno miesto savivaldybei nėra prievolės kompensuoti tėvams nevalstybines švietimo įstaigas lankančių vaikų mokamo mėnesinio mokesčio dalį, Savivaldybė šias lėšas skiria iš savo biudžeto, todėl neabejotina yra tik Savivaldybės kompetencija priimti su šių kompensacijų skyrimu susijusius teisės aktus, apibrėžti subjektų ratą, nustatyti mokėjimo terminus ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėja ginčą byloje kelia dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 181425 ir 2020 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 62-16-35 dalies (dėl pareiškėjos) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja 2020 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 62-16-35 2 punktu nutarė neskirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensacijos pareiškėjai E. Š., deklaravusiai gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), už vaikus J. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., 2020 m. kovo–gegužės mėn.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 181425, vadovaudamasis Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A-2012 (redakcija, patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A-26), nutarė neskirti pareiškėjai išmokos už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Sprendimo pastabose nurodytas Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 62-16-35. Vaiko tėtis deklaravęs gyvenamąją vietą ne Kauno mieste.
Administracija 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 62-18-198 informuota, jog pareiškėjos sūnus J. Š. teisės į kompensaciją neturi, nes nepatekęs tik į vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigą, dukra A. Š. teisę į kompensaciją turi nuo 2020 m. kovo 1 d., tačiau, pagal Gyventojų registro duomenis, vaikų tėtis deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, todėl pareiškėja neatitinka Aprašo 5 punkte numatytų reikalavimų.
Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-553 (redakcija, patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T-453, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., toliau – ir Aprašas), 2 punkte numatyta, jog jis taikomas skiriant Savivaldybės biudžeto lėšas nevalstybines švietimo įstaigas lankančių vaikų tėvams (įtėviams, globėjams) jų mokamo mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą nevalstybinėse švietimo įstaigose daliai kompensuoti. Aprašu siekiama sudaryti sąlygas didinti vaikų ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigose prieinamumą, taip pat padėti užtikrinti bendrai gyvenančių asmenų ir darbo įsipareigojimų suderinamumą, sudarant galimybę vaikus, nepatekusius į Savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdyti nevalstybinėse švietimo įstaigose.
Vadinasi, savivaldybė turi įstatymo suteiktą diskrecijos teisę numatyti tokių kompensacijų atvejus, kriterijus, jų dydžius bei, tai įvertinusi, skirti ar neskirti jas asmenims.
Atsakovės atsisakymas skirti pareiškėjai kompensaciją yra išdėstytas dviejuose dokumentuose. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnyje nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Be to, pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį, viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan. nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; kt.).
Todėl teismas, tikrindamas priimtų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą, vertina kartu Įsakymą bei Sprendimą.
Pažymėtina, jog priimtas Įsakymas (dalis dėl pareiškėjos) yra visiškai formalus. Jame nurodyta, kuo vadovaujantis priimtas Įsakymas, tačiau nenurodyta konkretus Aprašo punktas bei faktinis pagrindimas. Sprendime nurodytas faktinis prašymo netenkinimo pagrindas, t. y. vaiko tėtis deklaravęs gyvenamąją vietą ne Kauno mieste. Be to, Administracija 2020 m. gegužės 19 d. rašte išsamiai išdėstė pareiškėjai atsisakymo teikti kompensaciją teisinį ir faktinį pagrindą. Todėl faktinių aplinkybių nenurodymas Įsakyme šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas esminiu Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu, sudarančiu pakankamą pagrindą jį panaikinti. Kompleksinė Sprendimo, Įsakymo ir Rašto analizė negalėjo sukliudyti pareiškėjai suprasti ginčo teisės akto esmės, turinio, faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo. Atsakovė savo veikla nepažeidė teisės aktų, jos Sprendimas ir Įsakymas buvo pagrįsti, o turinys atitiko keliamus teisės aktų reikalavimus, kartu ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Pareiškėja teismui nepateikė kitų dokumentų, paneigiančių atsakovės argumentus dėl negalėjimo skirti kompensacijos, bei neginčija aplinkybės, jog vaikų tėvas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, o ne Kauno miesto savivaldybėje, kaip numato Aprašo 5.1 punktas. Tačiau skunde teigia, jog jos prašymas turėjo būti vertinamas pagal Senojo aprašo redakcijos nuostatas, kadangi vaikai pradėjo lankyti nevalstybinę ikimokyklinę įstaigą anksčiau, nei įsigaliojo Aprašo nauja redakcija. Teigia, jog priimti administraciniai aktai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, skatina socialinę nelygybę, protingumo ir humanizmo principų nesilaikymą.
Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašas yra norminis teisės aktas, kuriam taikomos bendrosios teisės aktų galiojimo laiko požiūriu taisyklės. Pabrėžtina, jog administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (lot. – įstatymas atgal negalioja). Vadovaujantis šiuo teisės principu teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai – norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, reiškiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016).
Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos 2020 m. balandžio 30 d. prašymą dėl kompensacijos skyrimo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d., vadovavosi Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo redakcija, galiojančia nuo 2020 m. sausio 1 d. Todėl principas lex retro non agit (lot. – įstatymas atgal negalioja) šiuo atveju nebuvo pažeistas. Atkreiptinas dėmesys, jog kompensacijos skyrimas siejamas su pareiškėjos prašymo pateikimo momentu, o ne kitais įvykiais (sutarčių su ugdymo įstaigomis pasirašymas ir t. t.). Todėl teismas sprendžia, jog atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą pagal Aprašo nuostatas, įsigaliojusias nuo 2020 m. sausio 1 d., tinkamai taikė teisinį reglamentavimą, kuris galiojo tuo metu, kai buvo paduotas pareiškėjos prašymas.
Todėl Administracijos atsisakymas skirti pareiškėjai kompensaciją, nes vaikų tėvo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota Kauno miesto savivaldybėje, yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatuotina, jog pareiškėja neatitiko Aprašo 5.1 punkto reikalavimo, o tai ir sudarė sąlygas netenkinti pareiškėjos 2020 m. balandžio 30 d. prašymo skirti kompensaciją.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog, sprendžiant dėl to, ar byloje vertinamu atveju galėjo susiformuoti pareiškėjo nurodytas teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą – tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir / ar veiksmai (administraciniai aktai) (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1711/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-723-858/2016; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016).
Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas. Savivaldybės numatyta skirti kompensacija už vaikus, lankančius nevalstybinę švietimo įstaigą, negali sukurti pareiškėjai lūkesčio, kadangi kompensacijos skyrimo tikslas – tai laikina pagalba tėvams, kai jų vaikai nepatenka į Savivaldybės įsteigtas ugdymo įstaigas ir tėvai nusprendžia vaikus ugdyti nevalstybinėse švietimo įstaigose. Iš pareiškėjos pateiktų prie skundo dokumentų matyti, jog, pareiškėjos vaikams nepatekus į norimą savivaldybės įsteigtą švietimo įstaigą, buvo pasirinkta nevalstybinė švietimo įstaiga, tačiau vėliau nebuvo siekiama patekti į savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas. Pabrėžtina, jog patvirtinta kompensacijos skyrimo tvarka nereiškia, jog ji veiks neapibrėžtą laikotarpį, kad ji nebus koreguojama ir numatomos kitos papildomos sąlygos. Be to, kaip anksčiau minėta, savivaldybė turi įstatymo suteiktą diskrecijos teisę numatyti tokių kompensacijų atvejus, kriterijus, jų dydžius bei, tai įvertinusi, skirti ar neskirti jas asmenims, kadangi joks aukštesnės galios teisės aktas neįpareigoja savivaldybių numatyti tokio pobūdžio kompensacijų.
Pareiškėja skunde nenurodo, kaip konkrečiai prieš ją, negavusią kompensacijos, buvo skatinama socialinė nelygybė, protingumo ir humanizmo principų nesilaikymas, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisakys.
Konstatuojama, kad skundžiami aktai (Sprendimas ir Įsakymas (dalis dėl pareiškėjos) atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenustatė, kad skundžiamas Sprendimas ar Įsakymo dalis dėl pareiškėjos pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą ar kad Administracija būtų viršijusi kompetenciją. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą bei Įsakymą atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę skirti pareiškėjai kompensaciją, šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos E. Š. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.