- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-225/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Rasa Gudžiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Ž. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Rismeda“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-973-230/2011 pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ dėl atleidimo iš dalies nuo prievolės, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Rismeda“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Ž. B. ieškiniu prašė iš dalies atleisti ją nuo prievolės prieš atsakovą UAB „Medicinos bankas“ (235 000 Lt sumai), pakeičiant įrašą 2008 m. gegužės 19 d. sutartinės hipotekos lakšte, jog įkeitimu užtikrintos prievolės dydis yra 30 467,30 eurų. Ieškovė nurodė, kad ji 2008 m. gegužės 19 d. hipotekos lakštu užtikrindama 98 528 eurų paskolos, suteiktos trečiajam asmeniui UAB „Rismeda“ pagal 2008 m. balandžio 16 d. kredito sutartį, grąžinimą atsakovui UAB „Medicinos bankas“ įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant įkeisto turto vertę 267 000 Lt. UAB „Rismeda“ tinkamai ir laiku nevykdė prievolės pagal kreditavimo sutartį kreditoriui UAB „Medicinos bankas“, todėl pastarasis 2009 m. spalio 22 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti kredito likutį 97 569 eurų, sumokėti palūkanas - 6 468,60 eurų, ir delspinigius - 1 965,91 eurų. 2009 m. lapkričio 23 d. hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo areštuotas ieškovei priklausantis turtas - nurodytas butas, ir pranešta, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Nutarties nuorašą ji gavo 2009 m. lapkričio 23 d. Pagal tą pačią kredito sutartį UAB „Rismeda“ 2008 m. balandžio 16 d. hipotekos lakštu įkeitė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įkainotas 221 000 Lt. UAB „Rismeda“ 2009 m. pradžioje buvo suradusi šio buto pirkėją R. D. ir su juo 2009-03-24 sudarė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį dėl šio buto pardavimo už 235 000 Lt bei kreipėsi į atsakovą dėl pažymos turto pardavimui išdavimo, tačiau atsakovas sutikimo parduoti butą nedavė. Todėl butas nebuvo parduotas, tuo pačiu atimant galimybę pardavus butą atsiskaityti su atsakovu. Mano, kad tokie atsakovo veiksmai rodo atsakovo piktnaudžiavimą teisėmis. Turto pardavimo galimybė buvo reali, buvo sumokėtas 10 000 Lt avansas. Dėl atsakovo kaltės nesudarius sandorio vėliau turto kainos ženkliai krito ir buvo užkirstas kelias atsiskaityti su atsakovu. Mano, kad kreditorius šiuo atveju pažeidė prievolę, nes pakankamai nebendradarbiavo su skolininku, todėl yra pagrindas reikalauti ją visiškai ar iš dalies atleisti nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tik skolininkui suteikiama teisė prašyti teismo atleisti jį nuo dalies ar visos prievolės, kai kreditorius pažeidžia prievolę, tačiau ieškovė nėra skolininkė pagal kredito sutartį, ji taip pat nėra nei skolininkės bendraskolė, nei laiduotoja, ji yra tik įkaito davėja, o įkaito davėjas netampa skolininko bendraskoliu. Todėl mano, kad ieškovė negali reikšti reikalavimo atleisti nuo prievolės. Taip pat nurodė, kad banko paskolų komitetas 2009-04-23 priėmė sprendimą leisti parduoti bankui įkeistus butus su sąlyga, kad bus pervertintas likęs banko naudai įkeistas turtas. Skolininkui neįvykdžius šių sąlygų, t. y. neatlikus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pakartotinio vertinimo, kitas butas nebuvo parduotas. Pažymėjo, kad UAB „Rismeda“ kartu su prašymu nepateikė jokių būsimą įkeisto turto pardavimą patvirtinančių įrodymų, bankas taip pat nebuvo informuotas ir už kokią sumą bus parduotas butas. Todėl bankas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir negali būti kaltas už tai, kad UAB „Rismeda“ neįvykdė banko paskolų komiteto sprendimu iškeltų pagrįstų sąlygų ir nepardavė buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB „Rismeda“ pati nevykdė bankui įsipareigojimų, todėl ji negali remtis banko nebendradarbiavimo faktu. Taip pat nurodė, kad bankas negali būti atsakingu už 2009-2010 m. vykusius nekilnojamojo turto rinkos svyravimus, todėl niekaip negalėjo daryti įtakos buto, kuris nebuvo parduotas, rinkos vertės sumažėjimui. Kadangi preliminarioji sutartis ir duomenys apie avanso sumokėjimą bankui nebuvo pateikti, todėl atsakovui kyla abejonių, ar apskritai tai buvo padaryta. Vertino, jog akivaizdu, kad įkeistas butas nebuvo parduotas ne dėl banko, bet dėl skolininko UAB „Rismeda“ kaltės, jam neįvykdžius banko paskolų komiteto sprendime numatytų sąlygų, todėl nėra priežastinio ryšio tarp banko veiksmų ir prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 2 468,40 Lt atstovavimo išlaidų ir 54,35 Lt pašto išlaidų valstybei. Taip pat nurodė, jog įsiteisėjus sprendimui panaikintinos nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teismas nurodė, kad atsakovas ginčija ieškovės teisę reikšti ieškinį, nes ji nėra prievolės pagal kredito sutartį šalis, o yra tik įkeisto daikto savininkė, todėl nelaikytina skolininke, kuri gali ginti savo teises CK 6.64 str. nustatyta tvarka. Teismas išaiškino, kad procesine prasme įkaito davėjas, kai išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, ir jis nėra skolininkas, vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, turi tokias pačias teises kaip ir skolininkas (CPK 745 str. 2 d.). Dėl šios priežasties teismas darė išvadą, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl jos atsakomybės pagal hipotekos lakštą apimties sumažinimo.
Teismas nurodė, kad ieškovė hipotekos kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ kaltę įrodinėja, teigdama, kad dėl kreditoriaus nebendradarbiavimo buvo prarasta galimybė parduoti skolininkui UAB „Rismeda“ priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko įsiskolinimas būtų sumažėjęs 235 000 Lt. Banko nebendradarbiavimas pasireiškiąs tuo, kad bankas nedavė sutikimo parduoti butą, nors skolininkas UAB „Rismeda“ buvo suradęs pirkėją įkeistam butui. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė pateikė preliminarios sutarties kopiją ir UAB „Rismeda“ 2009 m. kovo 24 d. prašymą UAB „Medicinos bankas“ išduoti pažymą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, jog UAB „Medicinos bankas“ neginčija gavęs šį prašymą, tačiau nurodo, kad bankų paskolų komitetas 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu leido parduoti nurodytą butą, tačiau įvykdžius tam tikras sąlygas: 1) atlikus kito, ieškovei Ž. B. priklausančio įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą, 2) jei šio buto vertė bus ne mažesnė nei 70 procentų įsipareigojimų pagal sutartį. Tai, teismo nuomone, patvirtina paskolų komiteto posėdžio protokolo nuorašas. Nurodė, kad ieškovė tvirtina, jog ji ir UAB „Rismeda“ apie tokį banko sprendimą nežinojo, tai patvirtino ir liudytoja L. L. (buvusi UAB „Rismeda“ akcininkė ir direktorė) savo parodymais, nurodžiusi, kad atsakymo iš banko į UAB „Rismeda“ prašymą negavo. Teismas pabrėžė, kad vertinant šią aplinkybę svarbu nustatyti, ar bankas iš tikrųjų nesiėmė veiksmų ir trukdė skolininkui UAB „Rismeda“ parduoti butą ir tokiu būdu gauti reikalavimo patenkinimą (iš dalies ar visiškai). Teismo vertinimu, pats banko sprendimo priėmimas rodo, kad bankas gavęs skolininko prašymą ėmėsi tam tikrų veiksmų. Kad toks sprendimas buvo priimtas, patvirtino ir liudytoja banko darbuotoja L. J., vykdžiusi UAB „Rismeda“ suteikto kredito administravimą. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad ji apie priimtą sprendimą skolininką informavo žodžiu ir kad tokia buvo klientų ir banko bendravimo praktika. Liudytoja taip pat nurodė, kad UAB „Rismeda“ po to daugiau nesikreipė ir neprašė, kad atsakymas UAB „Rismeda“ būtų duotas raštu. Įvertinęs tokius ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, jog nustatytos aplinkybės nepatvirtina banko nebendradarbiavimo su skolininku UAB „Rismeda“ veiksmų. Teismas nurodė, kad CK 6.38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis), o tai reiškia, kad būtina vertinti abiejų šalių veiksmus. Nustatė, kad skolininkas UAB „Rismeda“, siekdamas įvykdyti savo prievoles ir norėdamas parduoti įkeistą turtą, neabejotinai turėjo gauti kreditoriaus sutikimą. Todėl skolininkas, siekdamas gauti tokį sutikimą, neabejotinai turėjo būti aktyvus ir, net jei bankas būtų nesprendęs šio prašymo ar nepranešęs apie priimtą sprendimą, turėjo pats tuo domėtis. Pažymėjo, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad skolininkas, pateikęs prašymą, daugiau jokių aktyvių veiksmų neatliko. Be to, liudytoja L. L., patvirtinusi, kad dėl buto pirkimo-pardavimo buvo sudaryta preliminari sutartis ir buvo gautas 10 000 Lt avansas, pripažino, kad šių pinigų neperdavė bankui įsipareigojimams pagal kredito sutartį vykdyti. Ši aplinkybė, teismo manymu, patvirtina, kad pats skolininkas, vykdydamas įsipareigojimus, nebuvo pakankamai sąžiningas ir iš esmės pats nebendradarbiavo su banku. Šiuo požiūriu vertino kaip svarbią byloje nustatytą aplinkybę, kad skolininkas, pateikdamas prašymą bankui duoti sutikimą parduoti butą, nepateikė bankui ir preliminarios sutarties nuorašo, iš kurio būtų matyti būsimo sandorio kaina ir būtų galima įvertinti jo realumą. Šią aplinkybę pripažino byloje apklausta liudytoja L. L.. Atkreipė dėmesį, kad pats skolininkas UAB „Rismeda“ pirmiau pažeidė savo prievoles pagal kredito sutartį, dėl ko buvo nutraukta kredito sutartis, todėl negali remtis kitos šalies nebendradarbiavimu po to, kai pats pažeidė prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.). Dėl šių priežasčių vertino, kad ieškovė neįrodė kreditoriaus nebendradarbiavimo fakto ir jo kaltės dėl prievolės dalies neįvykdymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė prašė sumažinti įkeitimu užtikrintos prievolės dydį visa preliminaria sutartimi numatyta suma, kuri negauta praradus galimybę parduoti butą. Teismas nustatė, kad butas nėra parduotas iki šiol, todėl neaišku, kokia pardavimo kainos dalis yra prarasta dėl įvykusių rinkos pokyčių. Atitinkamai teismas darė išvadą, kad yra nepagrįsta ieškinio dalis dėl prievolės dydžio sumažinimo apimties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė Ž. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai vertino įrodymus dėl atsakovo kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ nebendradarbiavimo su skolininke ieškove Ž. B. ir padarė nepagrįstą ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad ieškovė neįrodė kreditoriaus nebendradarbiavimo fakto ir jo kaltės dėl to, kad skolininkui buvo atimta galimybė įvykdyti prievolę iš dalies. Konkrečiai teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad kreditorius UAB „Medicinos bankas“ bendradarbiavo su skolininku, t. y. kad bankas davė sutikimą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas šią savo išvadą grindė vieninteliu įrodymu - atsakovo UAB „Medicinos bankas“ darbuotojos vadybininkės L. J. liudijimu, kad toks sutikimas buvo duotas žodžiu. Tačiau teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad kita liudytoja - buvusi UAB „Rismeda“ direktorė L. L. - paliudijo, jog UAB „Medicinos bankas“ tokio sutikimo nedavė; taip pat teismas ignoravo šios liudytojos parodymus, kad skolininkas trečiasis asmuo UAB „Rismeda“ buvo aktyvus ir dėl leidimo parduoti butą į atsakovą UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi daug kartų, tačiau bankas nurodydavo, kad dėl leidimo sprendžia ne Kauno filialas, o Vilnius. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad liudytoja L. L. parodė, jog dėl sutikimo bendravo su UAB „Medicinos bankas“ Kauno filialo direktore ir vadybininkais, kurie dažnai keitėsi; pati liudytoja L. J. patvirtino, kad ji buvo UAB „Rismeda“ vadybininke tik iki 2009 metų; kaip matyti iš paskolų komiteto posėdžio protokolo, sutikimas buvo duotas tik 2009 balandžio 23 d., todėl visiškai neaišku, kaip L. J. galėjo liudyti apie leidimo parduoti butą aplinkybes, jei ji (anot jos pačios liudijimo) sutikimo davimo metu nebebuvo UAB „Rismeda“ vadybininke ir tokios informacijos teikimas jos kompetencijai nebepriklausė. Be to, iš byloje esančio UAB „Rismeda“ kreipimosi į banką matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Rismeda“ dėl leidimo parduoti butą į atsakovą kreipėsi raštu, o ne žodžiu. Akivaizdu, kad į raštišką užklausimą ir atsakymas turėjo būti pateiktas raštu, o ne žodžiu. Todėl atsakovo UAB „Medicinos bankas“ darbuotojos L. J. liudijimas, kad bankas sutikimą parduoti butą davė žodžiu, turėtų būti vertinamas kritiškai. Pabrėžtina, kad UAB „Medicinos bankas“ sprendime, kuriuo leista parduoti butą buvo ne tik sutikimas leisti parduoti butą, bet ir buvo numatyta papildomų privalomų šio sutikimo sąlygų, iš viso net 5 punktai, kurie yra gana painūs. Dėl šios priežasties neįtikėtina, kad visą sprendime nurodytą tekstą banko darbuotoja būtų galėjusi susakyti UAB „Rismeda“ žodžiu. Tai yra akivaizdžiai per didelis informacijos kiekis, kad protingas normalus žmogus tokioje situacijoje ją suteiktu tik žodžiu. Juolab, kad absoliučiai kiekviena banko sprendimo sąlyga buvo esminė ir turėjo būti vykdoma tiksliai kaip nurodyta. Šių įrodymų ir aplinkybių visetas įrodo, kad atsakovas kreditorius UAB „Medicinos bankas“ sutikimo parduoti įkeistą butą skolininkui UAB „Rismeda“ nedavė ir tuo pažeidė savo pareigą bendradarbiauti su skolininku.
2. Kauno apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skolininkas UAB „Rismeda“ pats nebendradarbiavo su banku. Savo tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad: 1) UAB „Rismeda“ pagal 2009-01-19 preliminarią sutartį gauto 10 000 Lt avanso neperdavė bankui bei kad 2) UAB „Rismeda“ bankui nepateikė ir pačios preliminarios sutarties. UAB „Rismeda“ pagal 2009-01-19 preliminarią sutartį gauto 10 000 Lt avanso bankui neperdavė todėl, kad neįvykus sandoriui šiuos būsimo pirkėjo sumokėtus pinigus turėjo grąžinti juos sumokėjusiam asmeniui. Šių iš būsimo pirkėjo R. D. avansu gautų pinigų sumokėjimas bankui būtų pažeidęs teisingumo ir protingumo bei sandorio šalių sąžiningumo principą. Jei butas būtų buvęs parduotas, neabejotinai tiek avansas, tiek likusieji sumokėti pagal pirkimo pardavimo sutartį pinigai būtų atitekę atsakovui UAB „Medicinos bankas“. Be to, nors teismas sprendime nurodė, kad liudytoja L. L. paliudijo, kad preliminarios sutarties neperdavė, tačiau tokia teismo nuoroda prieštarauja realiems liudytojos parodymams: kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, liudytoja nurodė, jog nepamena, ar sutartis buvo perduota, o ne tai, kad sutartis buvo neperduota.
3. Kauno apygardos teismas nurodė, kad ieškinio dalis dėl prievolės dydžio sumažinimo apimties yra nepagrįsta, nes butas nėra parduotas iki šiol, todėl neaišku, kokia pardavimo kainos dalis yra prarasta. Ši teismo išvada yra nepagrįsta. Teismas neįsigilino į ieškovės prašymo pagrįstumą: ieškovė Ž. B. prašė sumažinti jos prievolės dydį būtent tokia suma, už kokią būtų buvęs parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo atveju, jei atsakovas UAB „Medicinos bankas“ būtų davęs sutikimą, t. y. tokia suma, kuria būtų sumažėjusi prievolė atsakovui UAB „Medicinos bankas“ pagal 2008-04-16 Kredito sutartį ir dėl kurios bankas šiuo metu jau nebeturėtų teisės reikšti reikalavimų apeliantei.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartoja skundžiamame sprendime teismo nurodytus argumentus. Mano, kad apeliantė savo reikalavimus grindžia netinkamais įrodymais ir netinkamai interpretuoja liudytojų parodymus. Pažymi, kad liudytojos L. L. parodymai yra prieštaringi ir dėl to nepatikimi. Atkreipė dėmesį, kad L. L. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes yra apeliantės dukra. Vertina, kaip nepagrįstą apeliacinio skundo teiginį, kad 10 000 Lt nebuvo perduoti bankui, nes turėjo būti grąžinti R. D., nes bylos nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino, kad minėti pinigai nebuvo perduoti R. D., o buvo panaudoti bendrovės reikmėms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 16 d. hipotekos lakštu UAB ,,Rismeda“, užtikrindama 98 528 Eur paskolos, suteiktos jai pagal 2008-04-16 kredito sutartį Nr. LOAN-59688, grąžinimą kreditoriui UAB „Medicinos bankas“, įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą – butą Nr. 1 su rūsiu, bendras plotas 62,76 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 221 000 Lt.
Tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui 2008 m. gegužės 19 d. hipotekos lakštu Ž. B. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą Nr. 16 su rūsiu, bendras plotas 49,13 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini).
Apeliantė savo ieškinį ir apeliacinį skundą grindžia 2009 m. sausio 19 d. preliminariąja buto pirkimo pardavimo sutartimi ir 2009 m. sausio 20 d. pinigų priėmimo kvitu, tačiau šie dokumentai nėra ir nebuvo atitinkamai patvirtinti. Ž. B. buvo pasiūlyta pateikti tinkamas šių dokumentų kopijas, tačiau ji sudaryta galimybe nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad preliminarioji sutartis ir pinigų gavimo kvitas nebuvo pateikti iš karto UAB „Medicinos bankui“ kartu su prašymu parduoti turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), apeliantė pretenzijas dėl prievolės pareiškė praėjus pusantrų metų laikotarpiui, o ne iš karto, kai bankas atsisakė bendradarbiauti.
Akivaizdu, kad bankas, svarstydamas prašymą leisti parduoti įkeistą turtą, neturėjo galimybių vertinti šiuos dokumentus ir juose nurodytus duomenis. Kadangi būtent šiais dokumentais apeliantė įrodinėja žalos faktą, žalos dydį ir priežastinį ryšį, todėl jai nepateikus šių dokumentų neegzistuoja priežastinis ryšys tarp tariamo banko nebendradarbiavimo ir 235 000 Lt žalos dydžio, kuris grindžiamas būtent bankui nepateikta 2009-01-19 preliminariąja sutartimi ir joje numatyta galimybe parduoti R. D. butą už 235 000 Lt. Todėl Ž. B. neįrodė pačio žalos fakto ir žalos dydžio, nei priežastinio ryšio tarp banko neteisėtų veiksmų ir žalos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), galima parduoti ir dabar, todėl žala galėtų būti skirtumas tarp nurodytos preliminariojoje sutartyje 235 000 Lt kainos ir kainos, kuri bus gauta pardavus šį butą. Kadangi minėtas butas nėra parduotas, nėra galimybės kalbėti apie jau kilusią žalą ir nėra aiškus žalos dydis.
Pažymėtina, kad pati apeliantė nepateikdama preliminariosios sutarties ir pinigų kvito kartu su prašymu bankui dėl leidimo parduoti butą nebendradarbiavo su banku, skolininkas pažeidęs prievoles pagal kredito sutartį, dėl ko ši sutartis buvo nutraukta, negali remtis kitos šalies nebendradarbiavimu po to, kai pats pažeidė prievolę (CK 6.63 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju bankas neturėjo konkrečios priežasties neleisti parduoti įkeisto buto, nes pardavus butą bankui būtų padengta net 235 000 Lt kredito dalis, o nepardavus buto bankas neatgauna nei kredito dalies, kurią panaudojęs veikloje galėtų uždirbti palūkanas, t. y. atsisakęs bendradarbiauti jis nukentėtų.
2009 m. balandžio 23 d. UAB „Medicinos bankas“ priėmė sprendimą, kuris iš esmės ieškovei buvo palankus, nes buvo leista parduoti UAB ,,Rismeda“ nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliekant galioti hipoteką bankui. Taip pat klientas buvo įpareigotas atlikti bankui pagal sutartį Nr. LOAN 59688 įkeisto turto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pakartotinį vertinimą. Apie tokį banko sprendimą ieškovas buvo informuotas. Pažymėtina, kad UAB ,,Rismeda“ šių banko nustatytų buto pardavimo sąlygų neginčijo ir nevykdė (b. l. 75, T. 1), neprašė atsakymą pateikti raštu.
Apeliantės teiginiai, kad UAB „Medicinos bankas“ vengė bendradarbiauti, paremti liudytojos L. L. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, nes ji, būdama apeliantės dukra, yra suinteresuota bylos baigtimi, ir nes neperdavė pagal preliminarią buto pirkimo pardavimo sutartį gautų 10 000 Lt įsipareigojimams bankui vykdyti.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus UAB „Medicinos bankas“. Nustatyta, kad ieškovas pateikęs atsiliepimą į apeliantės Ž. B. apeliacinį skundą patyrė 1 016,40 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 12, T. 2), kurias prašo priteisti iš apeliantės. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, ieškovui priteistina 1 016,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Ž. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 1 016,40 Lt (tūkstantį šešiolika litų keturiasdešimt centų) atstovavimo išlaidų ir 12,40 Lt (dvylika litų keturiasdešimt centų) pašto išlaidų valstybei.